PROJEKTAS

čia tebunie bus pastato projektas. Jei pavyks ir suspėsiu su savo mintimis, pasistengsiu atnaujinti projekto pakeitimus.

vieno buto gyvenamojo namo planas.
EKSPLIKACIJA
1. tambūras 6,7m2
2. tualetas 2,5m2
3. svetainė, virtuvė, valgomasis 36,7m2
4. drabužinė, prausykla, koridorius 16,8m2
5. WC 0,9m2
6. vonia 5,8m2
7. vaiko kambarys 10,8m2 +6,9m2
8. vaiko kambarys 10,2m2 +8,7m2
9. miegamasis kambarys 11,6m2
10. techninė patalpa, skalbykla 11,6m2 +8,4m2
11. garažas 23,0m2 +8,9m2


Pietinis ir šiaurinis fasadai.
Didžioji dalis langų orientuota į pietų pusę. Virš jų numatytas stogas, kuris vasaros metu pilnai šešėliuos saulę taip apsaugodamas patalpas nuo perkaitinimo.
Šiaurės fasade numatytas tik vienas langas iš virtuvės bei įėjimo durys.


pjūvis A-A per garažą. Garaže numatoma įrengti antresolę ir taip išnaudoti patalpos aukštį atsiradusį dėl dvišlaičio stogo.


pjūvis B-B ties svetainės patalpa. Svetainės patalpoje paliekama aukštesnė erdvė. Kampuose lubos suformuojamos taip, kad pasislėptų rekuperatoriaus vamzdynas. Matomas stogo išsikišimas virš pietinių langų.

Posted in

80 comments

  1. Vilius

    Sveikas, keletas pastabų dėl projekto. Garažo išorinis šiltinimas atrodo plonesnis nei namo, bet vis dar storas – bandai garažą šiltinti ir šildyti? Garažo vartai (tie patys Hormann) kaži ar turės geresnį U nei ~0,5, plius jų sandarumas tikrai nepakankamas pasyviai patalpai, todėl pats garažas turės neprastus šilumos nuostolius, vien per garažo vartus. Aš tavo vietoje garažo šiltinimo dalį permesčiau ant pertvaros į namo šildomą tūrį, o garažo sienas palikčiau tik truputi šiltintas – tas šaukštas deguto(vartai) tikrai sugadins reikalą.
    Dar apie išplanavimą. Galvočiau kaip didžiąją gyvenamąją-valgomąją patalpą 03 padaryti gyvenamojo tūrio viduryje ir taip atskirti vaikų kambarius nuo tėvų zonos, vakare vaikai kairėn, tėvai dešinėn. Taip gal ir koridorių sutaupytum, tėvų gale galima būtų racionaliau išdėstyti patalpas, koridorių atstotų drabužinė.
    Labai patinka 45laipsn. kampai, labai pagyvina, modernizuoja pastatą.
    Išorės sienose matomas karkasas? Ar tikrai, vidury šiltinimo?
    Išorės sienos iš dvigubo mūro, nematau pločio, bet ar racionalu? Neužtektų viengubo? Atsimenu tavo akcentą į akumuliavimą, jei taip svarbu gal verta storinti PP arba galvoti apie g/b perdangą (antresolė) – betonas dar daugiau akumuliuos nei kiaurymėta keramika.
    Rekupo padėtis – kuo arčiau pastato centro, tuo trumpesnis vamzdynas, tuo mažesni pneumo nuostoliai, bet statyti gyvenamojoje patalpoje nesąmonė dėl variklių triukšmo. 1000L akumuliacinė tikriausiai ne bus aukštesnė nei 200-220cm, todėl rekupą kelčiau bent iki pertvaros su svetaine, virš akumuliacinės, ten aukščio turėsi į valias. Asmeniškai aš netikiu, kad ilgai tversi su KKK, netgi įmanoma, kad “kančių” periodu rasi komfortiškesnį šildymo būdą (tiesiog PHPP gauti kWh/a privers persvarstyti investicijas į šildymo sistemą aplamai), židinys išliks kaip interjero detalė naudojama keletą savaičių per sezoną, o akumuliacinė liks tik popieriuje…tuomet rekupui ten pati ta vieta.
    A, radau projekte sienos sumuštinio išklotinę. Garaže, mūras rievėtas atstos vidinę apdailą, čia kaip ir aišku kodėl plytos, bet gyvenamoje erdvėje irgi rievėtas viduje? Čia jau mano grožio supratimas neišneša :) Ką noriu pastebėti – jei vis tik bus kažkokia apdaila (pvz tradicinis, sunkus tinkas) tai plytas tikrai verta keisti didesniais keramikos blokais dėl 1. spartesnės sienų statybos; 2. Dėl mažesnio siūlių kiekio – sandaresnės konstrukcijos. Žvelgiant iš akumuliavimo pusės – keramiką keisti sunkaus betono blokais.

    • Simonas Klezys

      :) tu matai, kiek pastabu :D
      dėl garažo vartų sutinku, jie ir nebus egmentiniai, tiesiog liko iš seniai nepakeisti. garažo patalpos aš noriu šiltos, tai apšiltinimo nemažinsiu labai, o vidinei sienai užteks, nes techninei patalpai nebūtina +20.
      dėl išplanavimo filosofijos, tai kiekvienas žiūri pagal save. mums miegamūjų zona turi būti uždara, o vaikai ne taip toli. nežinau kiek pats turi vaikų, bet nelabai gudru stipriai atskirti tėvų ir vaikų miegamuosius, vaikai kartais serga, tuomet geriau, kad juos galėtum naktį girdėti. koridoriai pas mane ir taip išnaudoti, jei pastebėsi, koridorius tiesiogiai siejasi su drabužine, čia numatyta prausykla kaip viena patalpa ir kampe dar numatyta vieta staliukui (printeriui, kancelerijai ir pan.). išorės sienose matomas karkasas, bet ši vieta nėra iki galo nuspręsta.
      išorės sienos būtinai iš dvigubo mūro, ant jo remiasi stogas, tai yra laikantis mūras. Ar betonas geriau akumuliuoja šilumą nei keramika dar didelis klausimas, Viliau, o antresolė yra lengvų konstrukcijų, čia GB perdangos neuždėsi.
      rekuperatoriaus vieta parinkta pagal tai, kaip racionaliausiai išsisimėto vamzdynai. bet tai tikslinsis darant vėdinimo projektą.
      Man židinys ir reikalingas kaip interjero detalė, bet aš ją noriu dar ir išnaudoti. jei židinys bus nepritaikytas PN, tuomet per jį arba bus nuostoliai, arba negalėsi kūrenti dėl patalpų perkaitinimo. mano atveju židinys pritaikytas PN, kol nenaudojamas bus uždarytos sklendės ties oro padavimu ir kamine, kuomet naudojamas tai visa šiluma bus nuimta ir sukrauta į akumuliacinę talpą, kuri betkuriuo atveju reikalinga kuomet statai saulės kolektorius (tik nedidelės modifikacijos). o koki kitą šildymo būdą tu renkiesi? elektrinius radiatorius betkada pasistatysi jei KKK užknis :)
      dėl rievėto mūro apdailos, taip, ji numatyta name net keliose vietos, tiksliau daugelyje. taip aš sutaupysiu nemažai pinigų kuriuos išleisčiau tinkavimui, glaistymui, bet tai bus ne visos sienos. gražu tai ar ne, skonio reikalas. dabar turiu taip ir labai fainai. tam bus naudojama speciali žemesnė plyta (ne 88 o 65mm aukščio). dėl keramikos gebėjimo akumuliuoti šilumą jau minėjau, betonas nėra pranašesnis šioje vietoje, aišku keramika keramikai nelygu, yra niuansų renkantis plytą.

  2. Vilius

    Taip, pradėjau “keletas pastabų” o įsijautęs pavariau… :)
    Kokie bus garažo vartai, neteko matyti šiltesnių nei U~0,5, kokios konstrukcijos? Ką žadi veikti garaže, be keturratės skarbonkės parkavimo, kam ten šiluma?
    Kas dėl šildymo, tai manau jau galiu pasidalinti savo nuklydimais, net neišbandęs savam name. Ne veltui vokiečiai/austrai mini kanalinį šildytuvą ventiliacijoje, ir tas 10W/m2 parametras ne nuo lubų nurašytas…aš nepasitikiu šildymu iš lubų, labai norėjau šiltų grindų ir jaučiu nusivilsiu dėl paprastos priežasties-dėl labai mažoe šildymo galios nepajusime tos išsvajotos grindų šilumos dėl tų temperatūros, vos viršijančios patalpų oro temperatūrą :( todėl kanalinis šildytuvas atrodo kaip labai racionalus sprendimas, nors ne idealus – pasiekti temperatūrų skirtumų tarp patalpų teks kviestis elektrinius prietaisus – rankšluosčių džiovintuvą san mazgams.
    Nesiruošiu kritikuoti, kas gražu, o kas ne (mūras), bet žvelgiant iš inžinierinės pusės betono savitoji šiluma yra truputi didesnė (juokingai 840 vs 880) bet betono tankis tikrai lenks keramiką. Taigi perskaičiavus šilumos talpumo vienetus iš masės į tūrio – betono pranašumas bus akivaizdus. O dar įdomus faktas – gipso savitoji šiluma yra 1090 J/kg K, taigi tinkuojant gipsiniu tinku tik padidintum atitvaros šiluminį talpumą.
    Dėl antresolės – nematau problemų ją daryti g/b – gal tik svetainėje mažai vidinių pertvarų, visur kitur vieni juokai ją paremti, bet čia tik dėl akumuliavimo, be abejo kvaila atsisakyti lengvos konstrukcijos dėl bet kurios priežasties išskyrus šią.
    Vaikai: dabar gyvename atsiskyrę, t.y. vaikų (2m,3m ir 10m) miegamasis yra per svetainę, ne visai priešingoje pusėje, bet tikrai ne visai šalia. Vaikai puikiai suranda kur jiems eit net tamsoje. Po 5-7m tokios problemos visai nebeliks, todėl ir naujame būste autsiskyrėm, į skirtingas namo puses miegamieji. Čia kiekvienam savai atrodo ir tai yra gerai.
    :) jau jaučiu paties abejonę dėl KKK kaip vienintelės ir amžinos šildymo sistemos. Dabar svarbu per daug litų į ją neįlieti, kad kai ateis laikas “užkniso” spjausi ir nesinervuosi. O jei tavo židinys bus tradicinis, malkomis kūrenamas – tai įvyks gana greit, malkas susinešt į mano centrą ir išsaugoti švarą bus sudėtinga. Nebent granulės – supylei maišą ir pamiršai savaitei.
    Šiaip dar tokį ekonominį PN aspektą noriu paminėti. Kaip pastatyti PN už standartinio namo biudžetą – išleisti daugiau šiltinimui, efektyviems langams (kur saulės pritekėjimai lenkia šilumos nuostolius per patį langą) ir durims, rimtesnei vėdinimo-vėsinimo sistemai bet sutaupyti atsisakant tradicinės šildymo sistemos. Aš tam jau dalinai nusižengiau ir abejoju ar gerai pasielgiau, tau dar ne vėlu permąstyti sprendimus.
    Dar prie mūro grįšiu, trumpai: 65mm apdailinis mūras su kokybišku siūlių rievėjimu prieš stambių blokelių mūrą ir tinkavimą – finansinis skirtumas bus labai nedidelis, netgi abejotinas – reiktų imti viską tiksliai ir skaičiuoti. Netgi gali gautis atvirkščiai.

    • Simonas Klezys

      garažo vartų stebuklingų nedėsiu, tai esmės neturėtų keisti. svarbu, kad kuo sandariau juos pastatyti, kad gumos gerai prisiglaustų. garaže laikau viską, dviračiai, įrankiai (čia apart automobilio) ir man garaže turi būti apie +7-+10 laipsnių, kad būtų komfortiška žiemą sėsti į automobilį.
      jo, kanalinis šildytuvas gal ir gera idėja. prisipažinsiu neapsvarstyta ir bus nuodugniai išanalizuota.
      taip, betono Q yra geresnė, bet dėl savo svorio gaunasi didesnė apkrova į pamatą ir kaina įrengimo didesnė. aišku, reikėtų skaičiuoti viską, galbūt nuomojantis klojinius ir pačiam viską darant… sienas aišku ploninti reikia tokiu atveju.. betonas ir viduje neblogai atrodo. žodžiu laiko turiu, paskaičiuosiu :), gal ir yra tiesos tavo žodžiuose. o va apie gipsą tu klysti, jo tankis yra mažas taigi suskaičiavus šilumos talpumą gaunasi mažiau nei keramika.
      antresolė, čia vėl, apkrova į pamatą, o be to, ten yra vaikam dėl smagumo, lovos 2a tiktai, tai norisi šiltesnės medžiagos, kokio medžio.
      matomai su vaikais visi skirtingai, čia vieta neverta diskusijos, keikvienas renkasi pagal save.

      tavo nuojauta labai prasta. dėl židinio visiškai neabejoju. esu šiek tiek romantikas ir mėgstu ugnį. taip, jei tai būtų standartinis namas, kieto kuro niekada nesirinkčiau, bet žinodamas šilumos poreikį ir šildymo sezono ilgį, net neabejoju, kad židinys mano namuose bus net labai naudojamas.

      kainos skirtumas jau nudazytu sienu, vetrinant tinkavima ar brangu mura gaunasi apie 10000lt

      • Vilius

        Betonas, ir sienoms ir antresolei, minėtas tik dėl akumuliavimo talpos, svoris veikia neigiamai, bet būtent kilogramuose ir yra talpa…taigi reikia rasti idealų tašką, kur apkrovos pakenčiamos ir šiluminė talpa pakankama.
        Dėl gipso minties nesupratai, nesvarbu jo tankis, kai jį naudoji tik tinkavimui, max 10mm sluoksniu – dėl savo savitoios (specifinės) šilumos jis reikalo negadins.
        Norėčiau pamatyti skaičiuotę plytų mūras vs tinkuoti blokeliai. Matau didelį mūrinimo darbų kainų skirtumą bei medžiagų (blokeliai vs plytos; skiedinio/klijų kiekis) kainų skirtumą, nežinau ar tai atsvers tinkavimo ir dažymo medžiagas ir darbą. Jei tokia skaičiuotė egzistuoja – užmesčiau akį :)

        • Simonas Klezys

          talpa ne kilogramuose Viliau, kilogramai yra tankis kuris visiskai neparodo silumos talpumo, pvz betono tankis yra 2200kg/m3, o vandens tik 1000kg/m3, o va silumine talpa betono yra 9900, o vandens net 21000 kJ/m3 kai temperaturu skirtumas 5C. medziagos silumini talpuma daugiau apibrezia savitoji siluma.
          vakar paskyriau visa popiete sio klausimo nagrinejimui. yra nemazai faktoriu apsprendzianciu medziagos silumines savybes, tai ir inertiskumas ir silumos imlumas ir jos silumos laidumas. pasirodo, kad sausas azuolas turi didesne savitaja siluma nei betonas, jo siluminis talpumas yra panasus, o imant ta pati medziagos stori as gavau, kad jis inertiskesnis uz vandeni, bet jo siluminis imlumas yra labai zemas. betonas atvirksciai, turimaziasia inertiskuma lyginant su vandeniu azuolu ar keramika, bet jo siluminis imlumas yra didziausias. susisuko man paciam galva toje fizikoje. keramika yra inertiskesne uz betona imant ta pati medziagos stori, o jei betono siena bus plonesne, tuomet plytos ji lenkia dvigubai, o va silumos imlumo koeficientas keramikos nors ir zemesnis nei betono ir vandens, bet pakankamas. gipsas nors ir yra pakankamai inertiskas, jo silumos imlumo koeficientas yra labai mazas, taigi, jis kaip ir mediena izoliuoja sienas. taip pat issiaiskinau, kad silumos imlumas skaiciuojamas pagal virsutine (apdailine) medziaga, tai reiskia, kad jei virsutine medziaga turi maza imluma, tuomet ir visa konstrukcija tures ji ne geresni.

          • Vilius

            Kai prisideda toks faktorius kaip apkrova į pamatus, turėtum šiluminę talpą skaičiuoti masės vienetui, ne tūrio. Todėl čia betonas ryškiai pranašesnis už keramiką: savitoji šiluma 840 vs 880, stipris gniuždant didesnis, todėl turi žymiai didesnes galimybes susiprojektuoti reikiamą talpumą neviršydamas apkrovų į PP ir OPTIMIZUODAMAS!!! konstrukcijos plotį. Monolitinė siena gal 180-200mm turės geresnes akumuliacines savybes nei 250mm keramika, svoris yra kitas klausimas – nežinau tavo projektinių apkrovų. Iš kitos pusė, čia jau tik asmeniškai man, neapdailinto betono vaizdas yra žymiai modernesnis ir priimtinesnis nei rievėto mūro. Bet čia tik man :)
            Jei šiluminis talpumas taip stojasi “riebrom” gal verta galvoti apie PCM technologijos priedus betonui, taip dar labiau efektyvinant jo šiluminį talpumą? Nežinau šio reikalo finansinės pusės, bet šios medžiagos jau prieinamos Lietuvoje.
            Taip, medžio savitoji šiluma lenkia ir betoną, ir keramiką (1300-1700 J/kgK) bet dėl prasto šiluminio laidumo medį bus sudėtinga panaudoti. Dėl šios priežasties betonas turi dar vieną privalumą prieš keramiką – didesnis šiluminis laidumas reiškia greitesnius šilumos mainus, efektyvesnį užkrovimą, mažesnę inerciją.
            :) “kilogramai yra tankis” labai revoliucinga išvada. Čia tavęs nesupratau.

          • Simonas Klezys

            kažką tu čia jau veli, Viliau. apkrova į pamatą svarbu, bet laikancios betonines sienos nepadarysi 10cm storio. vėl pasikartosiu, ar betono akumuliacinės savybės yra geresnės nei keramikos, abejotina. mažesnis betono inertiškumas duos ir didesnius svyravimus. kaip ir minėjau, siekiamybė yra didesnė sienų inercija, o šioje vietoje laimi keramika. šiluminis imlumas plytų yra pakankamai neblogas. del betono vaizdo as nepriestaraujua, man irgi patinka, bet tam reikia geru klojiniu, geru betonuotoju ir daug pinigu. šiluminis talpumas turi būti optimaliam santikyje su kaina.
            medis gali užsikrauti daug šilumos, bet tam reikia jį ilgai šildyti, o po to jis labai lėtai ją atiduos
            betonas gali priimti nemažai šilumos, jis labai greitai sušyla ir atšala dėl mažos jo inercijos bus didesni ir svyravimai
            keramika turi neženkliai mažesnį šiluminę talpą nei betonas, bet dėl didesnės inercijos ji sumažins ir temperatūrinius svyravimus patalpoje.
            nu jei tu sakai, kad šilumos talpumas yra kilogramuose tai klysti. mano pasakymas tiesiog neteisingai suformuluotas, medžiagos svoris priklauso nuo tankio, tai ne revoliucija.

          • Vilius

            Šilumos talpumo vienetai, specifinė šiluma: J/Kg K – kiek reikia džaulių 1kg masės medžiagos temperatūrą pakelti 1K laipsniu. Betonui tai 880J, keramikai – 840J – nors ne didelė, bet betono persvara. Tai kodėl talpumas ne kilogramuose? Lyginam toliau, imame tūrį: 1m3 betono tai 2200kg x 880J, keramika tai 1500kg(nežinau tikslaus tankio; dar reiktų įvertinti plytų kiaurymes) x 840J – vėl betonas laimi, tik nežinau ar neženkliai?
            Iš ko statysi – tau spręst. 10cm nešančią sieną daryti pasiūlymo nebuvo, nors tai gali būti visiškai realu. Gali būti 150-180mm vietoj 250mm.

          • Simonas Klezys

            Taip, Viliau, putplascio specifine siluma yra 1450J/kg ir tai turbut reiskia, kad sienos is putplascio tures gera silumos akumuliavima? o svorio tai putplastis neturi.
            Va matai, jei betona suplonini tai ir jo talpa sumazeja. cia gi kaip ir akumuliacine talpa su vandeniu, kuo mazesne tuo maziau telpa, tai ir betono 15cm ar muro 25cm tures panasu silumos talpuma, tik inertiskumas bus plytos puseje, kaina bus plytos puseje. diskusija tam ir yra, kad rasti geriausia sprendima, labai gerai, kad man oponuoji, esu priverstas giliau kapstyti ir tobuleti :)

        • Simonas Klezys

          mura tau labai lengvai galiu pakomentuoti, net ir elementariai skaiciuojant, muro sienos yra 50m3 ir ar tai bus blokeliai ar plytos ir darbu kainos atzvilgiu svyravimas nera toks, kiek prisideda skaiciuojant 400m2 sienos tinkavima ir glaistyma + medziagos.
          cia jau nekalbu apie tam tikra interjero stiliu, kuris mums visai patinka.

          • Vilius

            50m3 sudėti iš 65x12x250 ar iš 250 x 373 x 238 mm Išeiga 11 vnt/m², įskaitant tai, kad plytų mūrą reikės daryti apdailinį, labai aukštos kokybės ir rievėti siūles – vien darbai gali skirtis 2-2,5karto. Sekantis punktas – skiedinio/klijų išeiga į m2 ir to kainų skirtumas. Manau verta tiksliai skaičiuoti, deja, kadangi su mūru nenoriu turėti nieko bendro tai ir kainų nežinau. Jei pats skaičiavai ir žinai – tada ramu.

          • Simonas Klezys

            po teisybei muro kaina 1m3 skiriasi 10lt, tai ne apdailinis muras, o rievetas muras. skiedinio iseiga didesne, bet ne tiek, kad atsvertu tinko kiekius. man ramu.

          • Vilius

            Niekaip negaliu sutikti su 10Lt skirtumu už kūbo mūro kaina – tikrai neįmanoma 65mm plytom ir dideliais blokais sumūryti kūbą tik su 10Lt skirtumu. Darbo dvigubai – trigubai daugiau.
            Nežianu, kaip viduje atrodys “neapdailinis tik rievėtas” mūras jei siūlės bus nelygios, plytos sudėtos kreivai, kažkoks naujas negirdėtas būdas, arba tvarkingai idealiom siūlėm, arba nesvarbu kaip nes tinkas viską paslėps. Čia nesusišnekam, bet tiek to. Aš tik savo nuomonę išreiškiau, spręst pačiam.

          • Simonas Klezys

            10lt tai lyginant mura su 88aukscio plyta ir nerieveta. lyginant su blokeliu muru bus daugiau bet tai bus 40lt ribose manau.
            o muro kreivumas ir tinkuojamam murui negalimas, cia elementaru, nezadu samdyti murininku kur abi kaires rankos. zodziu taip, as jau toki pigu mura su lygiom siulem turiu, man jis patinka ir taip, as sprendziu :)

          • Vilius

            Iš kur turi tolių mūrininkų-altrūistų :) jei už rievėjimą paprašytų 1Lt/m visai nenustebčiau :) Tiek to, matau diskusija grimsta…užteks.

    • Marius

      Sveiki, kaip cia suprasti Viliaus pasakyma, del grindinio sildymo? Ar yra prasme ji daryti? Kokios dar alternatyvos?
      Savo bloge dar neatejo laikas paskelbti apie sildyma?

      • Simonas Klezys

        Vilius labai teisingai sako, jei statai Pasyvų Namą daugiau investuoji į sienų apšiltinimą ir langus, bet gali sutaupyti nedarydamas įprastinės šildymo sistemos. taip darant PN pabrangimas tampa labai nežymus.
        grindinis šildymas yra pakankamai brangus įrengimo prasme ir jam yra daug alternatyvų, viena jų kaip ir minėjo Vilius yra kanalinis šildymas. juose šildomas oras kuri paduodamas į patalpas rekuperatoriaus ortakiais, tam tereikia papildomai įrėti elektrinius ar vandens tenus ir pagal poreikį pašildyti paduodamą orą. tai labai panašu į amerikoje labai paplitusį orinį šildymą.
        savo bloge apie tai dar nerašau, nes nesu gerai išnagrinėjęs šios temos, nesikonsultavau su specialistais ir neturiu tvirtos nuomonės. dėl to nerašau ir apie savo židinį kuris sukonstruotas taip, kad dirbtų kaip kieto kuro katilas ir kurį Vilius labai nori sukompromituoti kaip lietuvis kuriame neliko nei lašo pagoniško kraujo :).

        • Marius

          Sveiki, Simonai, tai kaip supratau PN grindinis sildymas ne toks butinas, yra ir kitu puikiu alternatyvu?!
          Jums siulau pasidometi bio zidiniais :-)

          • Simonas Klezys

            Mariau, supratai teisingai, grindinis sildymas PN ne vienintelis budas. Biozidinius as zinau nuo tada kai jie tik atsirado lietuvoje ir man jais tikrai nebutina dometis, o jei man siulote tai kaip alternatyva tikram zidiniui, tuomet aciu nereikia. biozidinys nera tai ko man reikia.

        • Vilius

          Pagoniškumas išgaravo, ble 20 sezonų atidirbau “vaidilute” – ačiū, nuo šiol būsiu tinginys-bedievis :) KKK kūrent paliksiu kiaurų namų gyventojams arba ugnies garbintojams – nes PN’e KKK yra nesusipratimas, dar didesni “diengi na vietier” nei mano grindys.

          • Simonas Klezys

            :D nu va. mes skirtinga patirti turime, tai ir nuomones del to nesutampa. as turejau smagius vakarus su vyno ar brenzio taurele prie degancio zidinio, man tai buvo smagus malonumas kuri naudodavau velyva rudeni ir ankstyva pavasari. taip, tai yra investicija, bet as be zidinio negaliu.

          • Marius

            Viliau, padarete ir tik dabar supratote, kad “pinigai i ora”??? Kokias dar alternatyvas is savo patirties pasiulytumete svarstyti ?

          • Simonas Klezys

            Lietuvoje nėra didelės PN praktikos ir labai mažai gerai įsigilinusių specialistų, taigi niekas negali patarti, o nuo to didėja tikimybė suklysti. jei ne Vilius su savo blogu, visi sekantys PN statytojai darytų tas pačias klaidas.
            ačiū VILIAU!

          • Vilius

            Na ne visai pinigai į orą, bet kaip minėjau – norėto rezultato (šiltų, raliai šiltų grindų) nebus dėl mažos šildymo galios. Būtent išbandžius šildomas grindis paprastame pastate buvo nuspręsta, kad komfortas yra vertas investicijų į grindinį, bet jei jo nesijaus – tada reikia ieškoti kitų sprendimų. Ar tikrai nesijaus – labai greitai sužinosiu praktiškai. O alternatyva reali yra: už rekupo statome kanalinį šildytuvą ir šildome tiekiamą orą – taip kompensuojame šilumos nuostolius. Kitas variantas – spindulinis šildymas (infra?) arba mažos galios elektros šildytuvai kambariuose, netgi gal elektra šildomos grindys. Esmė – kuo pigesnė sistema įrengiant, ne taip svarbu, kad naudos brangiausią elektros energija – jei jos reikės taip ne daug (15kWh/m2a x jūsų namo m2)!

          • Vilius

            Vyno taurė prie židinio – puiku. Bet ar kasdien? Nes šilumos reikės kasdien. Kaip interjero detalė ar priedas prie vyno židinys yra liuks! Bet tau reikės dar ir šilumos šaltinio, kasdienio, kuris naudos vienokį ar kitokį kurą. Jei nešiot per patalpas malkas ir kasdien jas kūrent yra cool, kaip ir pelenus valyt, tai nežinau…Kai turintis vyno netoleruojantį skrandį negaliu spręst ar galima vyną gert kas vakarą…Ne prieš židinį kaip grožį ir hobį, prieš židinį kaip pagrindinį šilumos šaltinį!
            Einu toliau vaidilutės :) vargą vargt – neabejotinai paskutinis sezonas! Tfu tfu tfu, kad neprikalbėčiau :)

          • Simonas Klezys

            kaip pavizdį siūlau panagrinėti šią lentelę – http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/wp-content/uploads/PHPP_Page_8.jpg priešpaskutinę grafą lentelėje ANNUAL HEAT DEMAND. šioje grafoje matom projektinius šilumos poreikius PN kiekvieną mėnesį – šildymo sezonas viso 4mėn kurių tik vieno didžiausia išeiga 470kWh, padauginam iš elektros kainos ir žinom kiek kainuos šildymas ir ar verta investuoti į šildymo sistemą, ar geriau pasitelkti elektrinius šildymo prietaisus.

          • Simonas Klezys

            preliminariais skaičiavimais, per vieną židinio kūrenimo dieną bus pilnai užkraunama 1000l akumuliacinė talpa. talpos vandens užteks kelioms paroms naudojant karštą vandenį, o šildymui jo reikės dar mažiau. tai reiškia, kad kūrenti reikės tik porą kartų per savaitę. dar noriu paminėti, kad dėl unikalios degimo proceso valdymo sistemos vienas užkrovimas turėtų degti apie 6val. o tai reiškia, kad turint gera malkų laikymo vietą prie židinio užteks atsinešti malkų kartą per porą savaičių ar net rečiau, o panašiai ir pelenus valti. taip pat tai nebus vienintelis šildymo šaltinis jei atsibos, elektra šildytis visada galėsiu.
            reikia būti modernia vaidilute ;)

          • Vilius

            Pažiūrėjau tavo Annual heat demand, 1158 kWh x 0,45Lt/kWh ~520Lt!!! Penki šimtai litų elektrai šildymui per metus! O tu dar nori 20.000 investuot į KKK…Pasistatyk minimalų pigiausią židinuką, kad tau taurę apšviestų ir pamiršk ir 1000L akumuliacinę, ir malkų ruošimą savaitiniams kūrenimams – tai gali būti tik interjero detalė, kaip šildymo šaltinis – visiška ekonominė nesąmonė.
            Užsimanysi vyno – kolonėlėj ryšuliuką nusiperki už 5Lt ir turi romantiką namie :) Jei ta romantika neprivers vėdinimo didint apsūkų ar net langų atsidaryti.

          • Simonas Klezys

            speju, kad apie karsto vandens paruosima nepagalvojai. elektra sildyti vandeni yra gana brangu, o statant saules kolektorius didelio boilerio neisvengsi.
            pigiausio zidinuko nepastatysiu, nes zinau ju problemas + pats atsakei, paprasto zidinio negalesi kurenti delpatalpu perkaitinimo.

          • Vilius

            Paskaičiuokime, kiek vandens sušils, jei numatomas investicijas į KKK nukreipsi tik vandens šildymui elektra :)
            DHW ruošimui yra begalė labai įdomių būdų, be saulės, kas manau atitinka tavo filosofiją, yra eilė šilumos siurblių -pvz naudojančių šalinamo oro energiją. Jei turėsi ŽŠ, tavo rekuperatorius nuolat šalins teigiamos temperatūros orą, kodėl to neišnaudojus? Su KKK biudžetu tai atrodys labai pigu.

  3. Mindaugas

    Simonai, noriu dar šiek tiek grįžtant prie fizikos: šiluminė talpa ir inertiškumas. Kiek suprantu renkiesi keramiką, nes ji turi pakankamą šiluminę talpa ir yra inertiška. Paprasčiau sakant: gali sukaupti daug šilumos ir lėtai ją atiduoti. Keramikos minusas, kad šilumą kaupia lėtai. Pvz., medis šilumą sukaupia daug greičiau, bet ir greičiau atiduoda. Beje, kuomet sekai keramiką, turi turi omenyje tik plytas (skylėtas ar pilnavidures) ar ir blokelius?

    • Simonas Klezys

      Mindaugai, tu padarei klaidą ties medžiu, medis gali sukaupti daug šilumos, bet jo šiluminis imlumas yra mažas o inertiškumas labai didelis, todėl medis labai lėtai geria šilumą. kai kalbu apie keramika kalbu apskritai (plytos pilnavidures, skyletos ir blokeliai). kuo daugiau skylių gaminyje tuo jis lengvesnis ir mažiau šilumos gali įgerti. aš renkuosi skylėtą alytaus keramikos plytą, kos skylės yra retos ir mažos, o masė pakankamai didelė. rinkčiausi pilnavidurę, bet jos kaina dvigubai didesnė.

  4. Mindaugas

    “… todėl medis labai lėtai geria šilumą.”

    Čia tu labai klysti. Švedijoje buvo atlikti du eksperimentai: pasyvus medinis namas (skydinis) ir pasyvūs mūrinis. Abu palikti be šildymo atrodo 2 savaitėms. Atiseit šeima išvyko atostogų. Juose temperatūra nukrito iki 18 laipsnių.

    Po to buvo nuspręsta kelti temperatūra iki 21 (ar 20) laipsnių. Tai mediniame name komfortas buvo pasiektas per 8 val., o mūriniame – po paros ar net kelių. Čia tu klysti, Simonai.

    • Simonas Klezys

      Visų pirmą, Mindaugai, skiriam skydinį namą nuo medžio masyvo. tam, kad medžiaga galėtų įgerti šilumą ji turi būti neizoliuota kaip kad yra skydiniuose namuose.
      O dėl skydinio ir mūrinio namo inertiškumo aš sutinku, skydinis namas neturi inercijos, dėl to šildomas tik oras. Būtent dėl to ir renkuosi mūrą, kai namas yra neįnertiškas, kaip kad skydinis, jis turi didesnius temperatūrinius svyravimus. pateiksiu du pavyzdžius:
      1. esant patalpoje +20 laipsnių pašviečia saulė ir šildo patalpas, skydinio namo patalpose momentiškai pakyla temperatūra iki 25-28 laipsnių ir saulei nusisukus nukrenta iki įprastinės temperatūros ir vėl reikalingas paildomas šilumos šaltinis temperatūrai palaikyti (eikvojama energija), o mūriniame name, tam kad saulė prišildytų patalpą turi prišildyti ir sienas kurios šyla lėtai ir sugeria šilumos perteklių, taip patalpos temperatūra pakyla tik keliais laipsniais, bet tą šilumą atiduoda lėtai ir įprastinė 20laipsnių temperatūra gali būti pasiekta tik ryte, tuomet vėl išlenda saulė. taip saulėtomis dienomis papildomo šildymo galima išvengti.
      2. patalpoje yra 20 laipsnių ir žiemą atidaromas langas patalpoms išvėdinti. skydinis namas išleidžia šiltą orą kuris iš naujo greitai prišildomas uždarius langus ir įjungus šilumos šaltinį. mūrinis namas išleidžia šiltą orą, bet uždarius langus jis prišyla nuo inertiškų sienų nenaudojant papildomo šilumos šaltinio.
      vasarą šis procesas yra atvirkštinis, kai saugoti reikia vėsų orą.

  5. Mindaugas

    Anksčiau mano mintį puikiai iliustruoja toks pavyzdys: tetos senas medinukas įšila vos pakurtas, o dėdės silikatinių plytų namas šyla vos ne pusę paros.

    • Simonas Klezys

      anksčiau pateiktas mano atsakymas lygiai taip pat atspindi ir tavo pateiktą iliustraciją. Jei tavo pateikti namai yra vienodai apšiltinti, tuomet paklausk per kiek laiko jie atšala. Reikia suprasti, kad jei namas greit prišyla, jis lygiai taip pat greitai ir atšala. paprastam name tai neturi tokios didelės reikšmės apart atvejo, kuomet vėdinimo sumetimais atidaromi langai ir išleidžiamas šiltas oras, nes namo prišildymui ir šilumos palaikymui reikalingas taspats energijos kiekis, bet pasyviam name tai yra labai aktualu, nes naudojama pasyvi (saulės) energija, kurios inertiškas namas gali daugiau pasisavinti, ilgiau išlaikyti ir sumažinti šilumos svyravimus.

  6. Mindaugas

    Simonai, turiu klausimą ne į temą, nors… Jūsų pasyvus namas ne per mažas? Turiu mintyje, kad miegamieji vos po 11-12 kv., o svetainė su virtuve – tik 37 kv. Jūs sakote, kad statote jau antrą namą. Būtų įdomu sužinoti, kokio dydžio turite dabartinį namą – bendrą plotą ir miegamųjų bei svetainės-virtuvės erdvės plotą. Be to kaip architektas gal žinote iš patirties, kad didelio namo nereikia. Ar čia labiau moderni vakarų įtaka: vis ko po ne daug, tik tiek kiek reikia.

    • Simonas Klezys

      labai į temą, Mindaugai. Iš dalies jūs pats atsakėte į klausimą, didelio namo nereikia. Namo aš nebeturiu, pardaviau ir iš likučio atidavus paskolą statau. O buvo 220m2, svetainė su valgomuoju apie 45m2, miegamieji po 17m2. Iš didelio ploto neiškrisi, bet reikia įvertinti tai, kad tą plotą reikia pastatyti ir išlaikyti. Mes namą statom labai optimalų, kuriame nėra neivieno neišnaudoto kampo ir erdvės. garaže, techninėje patalpoje numatomos antresolės pasidėjimui, vaikų kambariuose antresolės miegojimui (taip paliekant daugiau erdvės žaidimams ir išnaudojant patalpos aukštį), svetainėje ir miegamajame paliekame aukštas laubas taip išsaugodami erdvės pojūtį ir oro kiekį. Labai gerai apsvarstėme kiekvienos patalpos paskirtį ir kiek įmanoma tiksliau išdėstėme baldus. Svetainėje sutalpinome tiek žmonių kiek mums optimaliai reikia įvertinant svečių galimybę (didelių balių mes nedarome), gerai išplanuotoje patalpoje sutalpinome viską į 37m2 kas anksčiau buvo sudėta į 55m2, vietomis net daugiau. Žodžiu viskas labai skandinaviškai optimaliai suplanuota. Aš už kokybę, o ne kiekybę.

      • Vilius

        Dėl ploto labai palaikau – tik pagyvenus “pilyje” ar “pradinėje mokykloje” :) supranti tikrą ploto poreikį ir su viršpločiu kylančias bėdas. Kambarių jaukumas tai tikrai ne erdvės, kuriose baldai tampa miniatiūromis… Taip, viskas atrodo labai optimalaus ploto, antresolės taps didele trauka vaikams – jų bendraamžiai pavydės kambarių su nuotykiais. “tik 37m2″ – kažkada žmonės turėjo mažesnius nei 37m2 butus, ir virtuves 5,5m2 :) Mano vaikystė prabėgo 38m2 “gandralizdyje” (5a) ir keturių asmenų šeimai to pilnai užteko, su seserim tilpdavom 9m2 vaikų kambary be problemų. Todėl 11-12m2 kiekvienam yra tikrai ne blogai, nei per daug, nei per mažai.

  7. Modestas K.

    Laba diena Simonai,
    Patiko jūsų projektas. Nors sakyčiau daugiau išskirtinis, kaip PN. Bet juk architektas esat, čia ir išryškėja nestandartiniai sprendimai. :) Paprastai juk PN būna kuo paprastesnio dizaino “dėžutė”. Matau visos gyvenamosios patalpos suprojektuotos pietinėje pusėje, nei vienos šiaurinėje. Kaip ir pridera pasyviam namui. Šaunu. Bet tuo pačiu ar ne per daug laisvės pietinei pusei? Mane stebina langai su durimis, beveik vitrininiai. Gana dideli. Atrodo gražiai, bet ar ne per daug :). Kaip matau, dėl šilumos pertekliaus, projektavote įdomų stogą, kuris šešėliuotų (pietų pusėje). Na dar žaliuzės prisidės jeigu reikės. Žinoma šiuo atveju tikrai pavyks optimizuoti saulės energiją ir paversti ją pagrindine šilumos tiekėja. Paprastai namo langų paviršius sudaro apie 15-20 procentų viso grindų ploto. Tačiau, kiek domėjausi net jei langai ir turi gerą šilumos perdavimo vertę, jie neturėtų būti per dideli. Čia turiu omeny dėl šalčio pojūčio, ar nemanot, kad net ir labai geri langai nuo jo neapsaugos, jei jie bus per daug aukšti? Žiemą ne tiek ir daug tų saulėtų dienų pas mus.
    Tuputį nelabai supratau, pietinėje pusėje, ten trys stiklo paketo varstomos durys bus (kiekvienai patalpai) ar ten pailgi langai? Lietuva šaltesnio klimato šalis. Langai neturėtų prasidėti nuo pat grindų, dėl konstrukcijų sandarumo. Ką manote? Bet kokiu atveju linkiu sėkmės :)

    • Simonas Klezys

      Sveikas, Modestai,
      Ačiū, džiugu, kad projektas traukia akį. projekto tūris tikrai nėra sudėtingas, bet optiškai apgaulingas.
      Puikiai pastebėjai visus PN projekto subtilumus, taip, visi langai suprojektuoti į pietus, o dydis parinktas toks, kad optimaliai išnaudotų pasyvią saulės energiją. Stiklo kiekį fasaduose parinkau PHPP programos pagalba, procentais jie sudaro apie 22% įskaičiuojant ir ne pietinius langus. Aukštis nustatytas pagal žiemos saulės kampą ir išnaudojamas nuo pat viršaus iki apačios, stogelis taip pat nustatytas pagal sulės kampą, kad žiemos metu pilnai patektu, kad ir labai reta saulė, lygedienio metu saulės apšvies patalpas ties palange, o vasarą visiškai nepateks į vidų. prie kiekvienos vitrinos yra numatytos balkoninės durys (varstomas langas), tai yra galimybė iš kiekvieno kambario išeiti į terasą, o šalčio atžvilgiu tai nesudaro didelės reikšmės. tarp kita ko nėra nei vieno lango kuris eitu iki žemės, net ir ties balkoninėm durim yra numatyta minimali palangė (slenkstis).
      Kaip ten bebūtų, projektiniai skaičiavimai rodo, kad energijos poreikis viršyja pasyvaus namo reikalavimus ir yra 10kWh/m2a, galėčiau vietomis pasilpninti apšiltinimą, bet pasilieku tuos 5kW galimai statybų nekokybei kompensuoti. ačiū už linkėjimus, sėkmės man prireiks :)

  8. Laurynas

    Sveiki, esu pats architektas, siuo metu projektuoju sau pasyvu arba gal net aktyvu nama. Architekturine ideja nusistovejo, taciau pats energijos poreikio apskaiciuoti nemoku. Pabandziau info ieskoti internete kas ir atvede mane i si puslapi. Noreciau sildytis elektra, ateityje isirengiant 8-10kW integruota saules elementu elekrine ant stogo. Vandeniui sildyti naudociau ploksciuosius kolektorius. Gal parekomenduotumet koki gera specialista kuris, pakonsultuotu, suskaiciuotu ir suprojektuoti inzinerines sistemas name? Gal reiketu ieskoti per Pasyvaus namo asociacija? Ar ka nors girdejot apie tuo PN planuotojo kursus? Verti jie 12k LTL?

  9. cezas

    as turejau pasistates namuka apie 90 m2 be garazo, musu kambarys buvo 11 m2 + dabuzine apie 4 m2, dabar turiu miegamaji apie 23 m2 + 5 m2 drabuzine, mano atveju 1 variante miegamaji turejau permaza ir nepatogu (nors isplanuota buvo gerai), dabar miegamasis tikrai patogus ir erdvus tik brangu toki pastatyti ir ekspluatuoti, vaiku kambariai dabar 16 m2 atrodo didokas 11.5 m2 mazokas, dabar turiu planu statyti 3 nama tai ji be garazo (autopavesine tik) darysiu 120 m2. miegamuosius suprojektaves tevu 14 + 5 drabuzine vaiku 2x 13.8 m2, bet be antresoliu, manau tokie skaiciai optimalus komforto ir ekonomijos atzvilgiu. siulyciau nesimesti labai i krastutinumus :)

    • Igoris

      Kambarių (ypač tėvų miegamojo) dydis labai priklauso nuo gyvenimo stiliaus. Man asmeniškai šiuo metu tai tėra miego vieta ir bute turimas 12 kv. m. kambarys su sienine spinta jame ir gan plačia lova atrodo pats tas.
      Su žmona irgi buvom nusimatę didesnį miegamajį naujame name, bet vėliau realiai įvertinome dabartini, bei primetėm, kad sieninė spinta dings, tai erdvės kaip ir pakanka.
      Bet, kaip minėjau, čia labai individualu. Kitas gal žymiai daugiau laiko praleidžia miegamajame ir jam reikia daugiau erdvės.

  10. Rolandas

    Bandau ir as savaji pasyvesni, bet su peciuku tikru kokliniu. Norejau pakalaust, aliuminio plevele yra tarp putplascio ir plytu muro ?

  11. Rolandas

    Peciukas yra per viduri namo, tikiuosi kad rekuperatorius bekeisdamas ora pamaisys visa reikaliuka, pas mane klasikinis dvieju aukstu staciakampis statinukas dvislaiciu stogu. Vandens konturo nesinorejo del to, kad isvaziavai ziema ir nieks neuzsalineja. Aliuminio plevele pas jumi nurodyta breziniuose projekto todel ir klausiau.

    • Simonas Klezys

      matai, rekuperatorius gal ir pamaišys, bet momentinis prikaitimas bus per didelis svetainėje, o vandens kontūras neturi užšalti, kai židinys nesikūrens turėtų įsijungti alternatyvus šildymo šaltinis, tarkim šilumos siurblys. aliuminio plėvelė buvo numatyta, bet jos atsisakiau, nes jos efektas per mažas, o atsiras kaip tik ta problema apie kurią kalbėjai, kad tarp mūro ir aliuminio plėvelės atėję garai neturės kaip išgaruoti. jei putplastis laidus garams, tai aliuminio plėvelė tikrai ne.

  12. Rolandas

    momentinis prikaitimas yra per zidinio ortakius butu, per peciu, jei jisai aukstas jisai greitai neikais, todel galima padaryti posilti peciu, o ne ikaitusi iki raudonumo ir manau pasitvirtins. Dar sprendziau problema su muro rysiais, stiklo pluosto muro rysiai isdrasko daugiau neopora nei nerudijancio plieno, kaina to stiklo pluosto ir nebloga. Gaunas technologija lik ir pazangesne o pasaliniai efektai didesni nei senuju sprendimu. Aliuminio plevele tikriausiai desiu i stoga, ten pagrindinis silumos nuostolis nusimato. Kokia projektine pas pati silumos laidumo koeficientas ar varza stogo atitvaros ? Dekui uz komunikacija.

  13. Valdas

    Sveiki Simonai. Norėčiau paklausti, kai šiltinate neoporu, ar nesusidarys kondensatas tarp plytos ir šiltinimo medžiagos? Iš vidaus mūras drėgmę garina geriau negu neoporas. Ar nepradės drėgti plytos siena iš lauko pusės? Aš irgi pradedu statyti namuką ir nežinau kuo šiltinti: vata ar neoporu. Vatos gamintojai rekomenduoja tik savo produktą, sakydami kad siena turėtų būti šiltinama tik vata.

    • Simonas Klezys

      labas, Valdai, kondensato susidarymo vietą galima patikrinti su U_WERT’u internete. pas mane kondensatas gali susidaryti išoriniame šiltinimo sluoksnyje, bet kadangi tai neoporas, o ne vata tai problemų neturėtų būti. vata nebūtų taip blogai, jei mūsų statybininkai mokėtų su ja dirbti tiksliau sandarinti visas plėveles ir jei vatą imtumėte ne pačią paprasčiausią kurios šilumos laidumo koeficientas tik 0,045, kai neoporo 0,032, o kažką panašaus į ISOVER KL32 kuri panašesnė į neoporą. betkriuo atveju, reikia pasiekti gerą sandarumą.

  14. Sergej

    sveiki,
    Jus pradzioj raset kad, kad tech patalpoje bus ne daugiau kaip +20. Noreciau papriestarauti, tai bus silciausia patalpa, +25 ar net daugiau. pas jus bus akumulicine talpa nors jinai ir bus apsiltinta +/-10cm vata. bet vistiek praleis daug silumos ir gausis didelis silumos saltinis. Esu namazai sumontaves ju ir sakau is savo patirties.
    Dar noreciau paklausti kai jus planuojate apsiltinti kamina ir padaryti sandaru kamino uzdarima?

    Pagarbiai,
    sergej

    • Simonas Klezys

      Labas, Sergėjau,
      nemanau, kad tech. patalpa tiek prišils nuo akumuliacinės talpos, bet betkuriuo atveju čia bus ir rekuperatorius kuris ištraukinės orą ir jį maišys, taigi tą šilumą tikiuosi išskirstyti.
      kaminas turi thermosplit blokelį įmūrytą šiltinimo sluoksnyje kuris mažina tiesioginius peršalimus, o sandarumui užtikrinti klijuojama butilo juosta.

  15. Mindaugas

    Sveiki, Simonai, ar spėjote pasidaryti pastato sandarumo testą? Ir dar, koks gavosi pilnas stogo šiltinimo “sumuštinis”?

    • Simonas Klezys

      Mindaugai, sandarumo testo dar nedariau, nes ne viskas dar užsandarinta, bet nemanau, kad kažur pavėlavau, jį galima daryti ir vasarą. stogo sumuštinis kolkas nesikeičia nuo projektinio, bet jis dar nesuteptas. kolkas tik duona ir sviestą pradėjome tepti, o kur visos dešros, sūriai ir daržovės ;) visą vasarą tam turiu.

  16. Mintas

    Bandau eksperimentuoti su PHPP, gerai pamenu, kad mačiau Jūsų namo PHPP paskaičiavimus, sakau įdomu būtų palyginti ir nerandu :(.
    Kur jų ieškoti?

      • Mintas

        Vis tik nesi išėmęs ;), tik nuorodas į failus pašalinai ir tai ne visas. Tikrai įdomu panagrinėti. Deja, paveiksliuko su įdomiausia vieta, su langų dalimi neradau :(.

          • Mintas

            Domina, kaip skaičiavai apšiltintų langų varžą.

            Radau, 4 paveikslėlis.
            Užkliuvo kad pas tave rėmas labai jau platus, net 15cm, negi visus tuos 15 cm ant durų rėmo, L2 pietinio ir katilinės langų paliksi neapšiltinęs?

            PHPP neradau galimybės, nustatyti langų rėmų apšiltinimo, bet mano nuomone, reikėtų taikyti tą patį principą, kaip ir visoms kitoms atitvaroms, tai yra, jei lango rėmas yra 15 cm, kaip tavuoju atveju, apšiltinom jo 13 cm ir palikom neapšiltintą 2 cm dalį. Tokiu atveju pildom lango parametrus su 2 cm rėmu ir atsiranda dar viena atitvaros rūšis, kurią reikia įtraukti į “U-Values” – “apšiltinta rėmo dalis”. Joje įrašai rėmo varžą ir ant jo esančio apšiltinimo bei apdailos varžas, bei “areas” srityje įrašai jų užimamą plotą, atitinkamai minusuodamas kitų atitvarų užimamą plotą.

            Tuomet ilginis lango montavimo tiltelis pasislinks į kitą sritį, truputį arčiau stiklo paketo, bet jis ar taip ar taip bus, klausimas tik kaip pakis jo dydis.

            Mano nuomone, taip teisingiausia būtų skaičiuoti, kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? Kaip supratau, šioje srity esi labiau pažengęs :).

          • Simonas Klezys

            rėmai pas mane visur šiltinasi, lieka tik statiniai atviri kur durys su langu sueina. rėmas nėra 15cm, ten gal 15mm. dėl skaičiavimo jei teisingai supratau ką parašei tai esi teisus. apšiltintą rėmo dalį skaičiuoji kaip sieną.

          • Mintas

            Beje, užkliuvo tai, kad PHPP programoje pas tave nei vienas langas nesiriboja su kitu langu, pagal programą matosi, kad visos langų kraštinės ribojasi tik su sienomis.

            Langus laikau viena svarbiausia PN atitvarų dalimi, nes jų varža mažiausia, taigi mažindami nuostolius per langus pasieksime ženkliai juntamesnių rezultatų, nei papildomai storindami kitų atitvarų apšiltinimo sluoksnį.

          • Simonas Klezys

            matai, langas su langu jungiasi kai darai plastikinį ar medinį rėmą. mano atveju jungiamasis rėmas yra vientisas ir neturi jokių jungčių

          • Mintas

            Taip skaičiuoju kaip sieną, tik negalima jų palikti tarsi ją sudaro kitos atitvaros, nes rėmo šiluminė varža yra kita nei keraminių plytų, nors skirtumas iš tikrųjų bus labai jau mažas.

            Pas tave nevertinami ilginiai šilumos tilteliai apšiltintuose languose, jie tikrai išliks. O stiklo paketo šilumos tilteliai iš vis net neįtakojami, jų juk nelieti, taip kad juos reikėtų palikti. Beje, kokie tavo langų termo rėmeliai? Pas mane swispaceriai, su aliumininiu apvalkalėliu, tai per juos šilumos tiltelis bus didesnis, nei kad būtų buvę per swispacerį V, kuris yra su plieniniu apvalkalėliu, bet kai kalbėjau su langininkais, jie nežinojo apie kitokią swispacerio rūšį, tai nesivarginau daug aiškinti ir pasirinkau prastesnius, bet spėju pigesnius :).

          • Mintas

            Dėl rėmo, tai mano išvardintos pozicijos (durų rėmas, L2 pietinis ir katilinės langų rėmai) pas tave, 4 paveikslėlyje nurodyti būtent 15cm (0,15 m) ir nurodyti iš visų pusių, be to kai lango rėmas ribojasi su siena, kaip supratau “instalation” dalį rašomas “1”, o kai su kitu langų – “0”. Pagal PHPP pas tave visi langai ribojasi tik su siena.

          • Simonas Klezys

            Mintai, aš dėl to ir išjungiau PHPP poziciją, nes ten tikrai ne viskas tobulai suvesta ir tikrai neturiu kada dėl savęs taisyti. šiuo atveju man užsakovai yra svarbesni :)

  17. Laurynas

    Viliau, Simonai, ką jūs turite omeny kanaliniu šildymu? Tai rekuperatoriaus papildomoje komplektacijoje esančiu papildomu tenu per vėdinimo sistemą?

    Kitas klausimas – pasikliaujant tik kanaliniu šildymu ir siekiant sukurti skirtingas temperatūras (tarkime voniose šildomos el. grindys, virtuvės, sujungtos su svetaine, plytelių šildomos grindys) – ar tas rekuperatorius neišlygina skirtingų temperatūrų? Juk oras būtent ten paimamas ir atiduodamas miegamajam pvz., kur norisi atvirkščiai, kad būtų vėsiau.

    Laurynas

    • Simonas Klezys

      Labas, Laurynai,
      kanalinis šildymas per rekuperatorių net ir neįmanomas būtų, nes oro srautas per rekuperatorių yra per mažas arba paduodamas oras turi būti labai karštas. vėdinimo kanaluose įrengtas tenas gali tik pašildyti tiekiamą orą iki komfortiškų sąlygų jei to reikia.

  18. Akumuliacines talpos

    O galit man iki galo paaiškinti, kas yra akumuliacinės talpos? Daug kur skaitinėjausi internete apie tai, bet iki galo dar nesuprantu, tai gal galit man kas nors paprastai ir aiškiai (moteriškai) paaiškinti, kas tai, kam naudojama ir ką su tuo daryt?

    • Simonas Klezys

      akumuliacinė talpa, šiuo atveju kalbame apie vandens, tai yra apšiltinta vandens pilna bačka, kurios vanduo sušildomas ir laikomas joje. tai tarkima labai panašu į pakraunamus elementus (baterijas). į talpą šiluma dedama kai tam yra palankiausios sąlygos, tarkim kai šviečia saulė iš saulės kolektorių, ar kai veikia katilas (kieto kuro turiu omeny). o naudojama iš talpos tuo metu kai tam yra poreikis. tikiuosi aiškiai (moteriškai) paaiškinau :)

  19. Šiluma

    Dėkui, daug naudingų pastabų. Dar tik pradedu domėtis, tai turiu pastebėti, kad šilčiausi buitiniai garažo vartai, kuriuos pavyko rasti buvo
    UNITHERM garažo vartai
    Nors segmentų U=0,37 W / m²K, bet visų vartų konstrukcija su tarpinėm, su viskuo gaunasi U=0,79 W / m²K.
    Taigi reikia atkreipti dėmesį ką gamintojas deklaruoja ar vartų ar segmentų šilumos laidumo koeficientą.

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>