lauko durys

Velykų proga mūsų namukas gavo lauko duris. Kas buvo baldų parodoje Litexpo, galėjo gyvai jas pačiupinėti ir raktais pabraižyti  (nieko tokio, perdažė). Durys eksperimentinės, bendras mano ir UAB Wenge kūrinukas.
DSC00963
Kaip pagrindas buvo paimtas jau paruoštas durų skydas sukonstruotas iš medžio karkaso su šiltinimu viduje ir faneros uždengimu. Tikslas buvo jas papildomai apšiltinti ir izoliuoti peršalimą ties medžio karkasu. Tam tikslui prie durų su vakuuminiu presu buvo priklijuotas PIR plokštė kuri uždengta dažytu MDF. Šiltinimas dėtas iš vidaus. Taip pat su PIR plokšte apšiltinta stakta.
Durims rakinti įnirtingai ieškojome spynos su prasilenkimu, kad per šerdelę nebūtų tiesioginio peršalimo, deja niekas mums tokio produkto pasiūlyti negalėjo. Durų gamintojai šį klausimą išsprendė labai paprastai, įdėjo vieną spyną iš lauko, kuri nerakinama iš vidaus ir kitą spyną iš vidaus, kuri nerakinama iš lauko. Taip mes išvengsime peršalimo. Niuansai – jeigu užrakinsi iš vidaus tuomet iš išorės neatrakinsi ir atvirkščiai. Tačiau esant kitiems galimiems patekimams į namus ir iš jų, kaip kad garažo vartai ir balkoninės durys miegamuosiuose – tai lauko durų „netobulumas“ nėra neapgalvotas trūkumas. Jeigu gyvenant tai labai erzins mums sakė nesunkiai ištaisys šią problemą, o kol kas tiesioginis peršalimas yra tik ties durų rankena per rankenos strypą kertantį visas duris. Į duris įdėtas stiklo paketas, kurį aš pats užsakiau ir pristačiau gamintojui. Tai toks pats stiklo paketas kaip ir šiauriniuose languose. Stiklo paketas įstatytas ir priglaustas prie konstrukcijos per savaime išsiplečiančią tarpinę.
Durys montuojamos kaip ir langai su garo izoliacine ir difuzine juosta. Ties slenksčiu klijuosim butilo juostą. Durys sumontuotos pusiau į šiltinimo sluoksnį, t.y. pusė staktos stovi mūre, pusė šiltinime. Dėl didelio durų varčios svorio papildomas tvirtinimas padarytas varčios pusėje tvirtinant metaliniais kampuočiais, kurie „paskendo“ šiltinimo sluoksnyje.
Jeigu man gerai pavyko suskaičiuoti tai durų U turėtų būti apie 0.35W/m²K, o jų sandarumą patikrinsime atlikę sandarumo testą.

DSC00960

DSC00961

DSC00962

DSC00964

DSC00967

DSC00968

DSC00969

eksperimentas – langų šiltinimas

Ilgąjį savaitgalį išnaudojau eksperimentiniam langų šiltinimui ir porą langų rėmų „paslėpiau“.
Iš lango rėmo popalanginės dalies išvedžiau šlangutes kondensatui nuleisti, tuo tikslu dar su langų gamintojais buvo sutarta, kad išgręžtų kuo mažiau, bet didesnes skyles kondensato išleidimui.
Šlangeles klijavau statybiniais klijais. Apatinei lango daliai šiltinti išpjoviau detalę iš stipresnio EPS150 putplasčio, o šonus užtaisiau tuo pačiu fasadiniu neoporu.
DSC00921
DSC00922
Lygiagrečiai langų šiltinimui, pradėjau ir paskutinįjį, trečiąjį šiltinimo etapą,- 5cm neoporu, ant kurio dengiu TYVEK difuzinę plėvelę ir medžio tašelius oro tarpui formuoti.
DSC00923

langai

Iškarto šilta ir smagu, taip maloniai šildo saulė ir nesijaučia jokio vėjo. Nuostabus jausmas apėmė kai namas užsidėjo „akinius“.
Priminsiu viską nuo pradžių. Mūsų langai kaip bebūtų neįprasta yra šilto aliuminio, t.y. aliuminis iš lauko, plastiko tarpinė ir aliuminis iš vidaus. Profiliai yra Reynaers ir Schucosu paslėpta varčia, mūsų atveju panaudoti būtent Reynaers profiliai, nes jie truputi pigesni, bet deklaruojama geresnė šiluminė varža. Pietinėje pusėje panaudotas profilis CS77HV o šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje CS77. HV t.y. paslėptos varčios rėmai, juos naudoju dėl to, kad planuoju rėmus maksimaliai paslėpti apšiltinimo sluoksnyje taip išgaunant šiltesnį rėmą nei gali pasiūlyti bet kuris gamintojas.
Stiklo paketai naudojami trijų rūšių. Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – ClimaGuard 1.0 du selektyviniai stiklai su 2cm kameromis užpildytomis argonu – 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas g tik 37% todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos, vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje. ClimaGuardnrG – tai specialus selektyvas pasyviems ir energetiškai efektyviems namams, šis selektyvas sudėtas pietų pusėje, bet paketai skiriasi savo storiu, į nevarstomas dalis pavyko sukišti storesnius paketus 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG, kurio U-0.6, o g, net 62%, o į varstomas dalis galėjome įdėti maksimaliai 4nrG-16Ar-4-16Ar-4nrG, kurio U-0.7, o g lieka 62%.
Taigi, 2013.02.26 atvažiavo 5 meistrų komanda. Vietoje apsiklijavo lauko ir vidaus sandarinimo juostas kuriomis pasirūpinau pats. Vidinę garo izoliaciją naudojau PENOSIL Premium 15cm pločio, nors galima buvo prasisukti su siauresne, o lauko difuzinę juosta tos pačios firmos tik 10cm pločio. Juostos prie lango klijuojamos akriliniais klijais (juosta), o prie vidinių atitvarų butilo juosta. Butilas yra geras tuo, kad kai prilimpa jis neišdžiūsta ir lieka elastingas, taip pat labai puikiai užtaiso nedidelius nelygumus. Prie langų juostas klijavo meistrai, o prie sienų šį darbą pasilikau sau,- reikia kad patalpose būtų pakankamai šilta, reikia prieš tai nupjauti išlindusias sandarinimo putas, reikia nuvalyti sienas prie kurių klijuosis juosta.
Klijuojant, kampuose, kur juosta lenkiasi atsiranda „garbanos“, kurias papildomai klijuoju butilo juosta padengta aliuminiu. Taip pat, perspektyvoje silikonu reikės užtaisyti ertmes, kurios yra dėl nepilnai užtaisytų mūro siūlių. Iš lauko juostų kol kas neklijuoju, visų pirma reikia iš apačios įstatyti šlangeles, kuriomis bus nuleidžiamas kondencatas, o be to, reikia sulaukti šiltesnių orų.

DSC00898

DSC00899

DSC00900

DSC00901

DSC00902

DSC00903

DSC00904

DSC00905

DSC00907

DSC00909

Kaip ten bebūtų, sudėjus langus su mūsų „buržuika“, kuri prie celofaninių langų prišildydavo iki +5-7 laipsnių dabar gana lengvai palaikau +15-16 laipsnių. Ypač malonu buvo savaitgalį, kuomet lauke siautė pūga o viduje buvo šilta. Turint omeny, kad namo sienos yra gerokai įšalusios – tai rezultatas tikrai puikus, o kai prie buržuikos šilumos prisideda saulė tai viduje pasiekiama ir 20laipsnių temperatūra.
Pirmadienį, kuomet lauke buvo saulėta ir spaudė lengvas šaltukas. Vakare name vien nuo saulės šilumos temperatūra laikėsi +7-8 laipsniai.

2 šiltinimo sluoksnis

Žiema eina į pabaigą ir aš einu į pabaigą su antruoju šiltinimo sluoksniu. Tam naudoju 10 cm putplastį, kurį montuoju tarp medinių brūsų. Brūsai, kaip jau rašiau anksčiau, pritvirtinti prie gegnių ir įmūrytų metalinių plokštelių. Montuojant antrą sluoksnį stengiuosi, kad persidengtų pirmojo sluoksnio šiltinimo siūlės, o tarpus užpurškinėju putomis.
Apšiltinimo sluoksnį prispaudžiu sekančiu karkasu 50 X 50, tarp kurio bus montuojamas trečiasis ir pagaliau paskutinis šiltinimo sluoksnis. Anksčiau buvau nusprendęs šį sluoksnį užpurškinėti uždarų porų putomis, bet dėl didelės jų kainos atsisakau ir planuoju daryti paprastai,- montuodamas 5 cm pilkojo polistirolo.
siltinimas 2_1
siltinimas 2_2
siltinimas 2_3

garažo vartai

Atrodo paprastas namo atributas, bet jeigu jau pasidarėme garažą tai ir vartai turi būti apgalvoti. Mūsų garažas tik vienam automobiliui, taigi vartai nėra dideli.
Vienas didžiausių sprendimų montuojant garažo vartus buvo jų nusileidimo vieta, mat pamato plokštė baigiasi lygiai su mūro išoriniu kraštu. Jei vartus montuojame standartiškai iš vidaus, tuomet turėsime 25cm į lauką išlindusį pamatą. Noriu paminėti, kad garažą aš planuoju šildyti, tiksliau palaikyti minimalią +6 laipsnių temperatūrą, reiškiasi peršalimai per pamatą nėra pageidaujami, jau nekalbant apie vizualinį „broką“.
Sprendimas – garažo vartus išstumti į išorinę mūro pusę, kad vartų guma remtųsi į betono kraštą ar netgi putplastį. Tam prie išorinės pusės buvo sumontuoti metaliniai profiliai ir vartų bėgiai tvirtinti prie jų. Taip vartai buvo išnešti į apšiltinimo sluoksnio kraštą. Kaip apipavidalinti ir užsandarinti putplasčio briauną ir jungtį su vartų guma dar galutinio sprendimo nėra, tai detaliai paaiškės tvarkant cokolį.
Dar vienas vartų sprendimas laukė iš vidaus. Garažo aukštį planuoju išnaudoti įrengdamas antresolę, o jei vartus montuočiau horizontaliai jie dalinai blokuotų užlipimą į 2aukštą. Tai įtakojo sprendimą vartus montuoti su kampiniu pakilimu palei stogą – kas sąlyginai išbrangino vartų konstrukciją.
garažo vartai 2

garažo vartai

Namo šiltinimas

Pagaliau atradau laiko aprašyti savo darbus, kurie tęsiasi jau nuo rudens.
Pirmas apšiltinimo sluoksnis.
Šiltinti namą apsisprendžiau pilkuoju putų polistirenu, nors planuojamas yra ventiliuojamas fasadas. Internete yra daug diskutuojama apie medžio šutimą putplastyje, bet kiek pasidomėjus daugiau atrasite, kad EPS turi drėgmės pralaidumą labai artimą medžiui. Net gi uždarų porų putos ilgainiui praleidžia drėgmę, tik jis panašesnis į kietmedžio. Vienintelis apsunkinimas yra tas, kad vatą lengviau priglausti prie medinių konstrukcijų, bet net šiltinant putplasčiu kraštus galima sandarinti montavimo putomis. Tarp kita ko, jei jau prakalbau apie montavimo putas, gavau labai įdomią informaciją, kad aukštesnės klasės montavimo putos, kaip tarkim PENOSIL Gold serijos turi šilumos laidumo koeficientą artimą neoporui – 0.035. Ši žinia mane netgi paskatino atsisakyti labai brangaus sprendimo apipurkšti visą namą PUR puta, nes tai yra tikrai labai brangu, o trečią sluoksnį pakeisti 5cm EPS užsandarinant tomis pačiomis putomis.
Bet dabar apie pirmąjį sluoksnį:
Prie mūro straipsnio rašiau apie metalines plokšteles įmūrytas į sieną. Tai buvo didelis galvos skausmas, nes nežinojau ar mano sumanymas pavyks, bet viskas pasisekė tiesiog puikiai. Šiltindamas keliais sluoksniais aš siekiu atitraukti medinį karkasą nuo sienos, nes medis turi palyginti prastą varžą, o tai įtakoja šaltesnes apšiltinimo vietas, bet jei tarp medžio ir sienos atsiras nepriklausomas apšiltinimo sluoksnis skaičiuotina varža ties karkasu pasidarys neskausminga. Taigi, ant įmūrytų plokštelių moviau putplastį, kuris mano dideliam džiaugsmui prasipjovė labai lengvai ir ko gero dėl to, kad naudojamas gana minkštas EPS60. Šio šiltinimo sluoksnio niekaip neklijavau prie sienos, užmautas ant kronšteinų jis puikiai laikosi, o prie plokštelių tvirtinamas medžio karkasas prispaudė plokštes visiškai patikimai. Tarpus tarp plokščių kiek įmanoma kruopščiai užpurškinėju sandarinimo putomis, šiuo atveju mano minėtomis PENOSIL.
DSC00722
Kiek daugiau krapštymosi ties langais, kur sumontuotas daug dėmesio ir kritikos susilaukęs mano pasirinktas medžio karkasas langų tvirtinimui. Deja, o gal ir ne, aš šį karkasą palikau nes:
• prie jo man reikės tvirtinti sekantį karkasą fasadui.
• Pasitarus su langininkais jie mane patikino, kad tvirtinimas į karkasą yra netgi labai neblogas sprendimas, nes tvirtinant plokštelėmis tektų tose vietose perpjauti sandarinimo juostas taip iššaukiant kitas blogybes.
• Šis karkasas neturės tiesioginio ryšio su sekančiu karkasu, nes tarp jų atsiras bent 10cm neoporo.
Žodžiu aplink langus reikėjo išpjaustyti plokštes, kad dalis palystų po karkasu, o dalis jį uždengtų. Taip pat yra ką veikti ties išlendančiomis gegnėmis ir kitomis medinėmis konstrukcijomis.
DSC00726
Dar užbėgsiu už akių ir parašysiu apie peršalimą per metalinius kronšteinus. Nuotraukose matosi, kad jie yra išlindę, iškarto noriu pasakyti, kad jie nusipjaus, o prieš juos atsiras trečias šiltinimo sluoksnis. Aišku, matematiškai skaičiuojant ties metalu bus tik ~5cm šiltinimo, bet tai nebus tiesioginis metalo peršalimas, o tik mažesnės varžos sienos dalis. Norint įvertinti šių taškų įtaką, reikia suskaičiuoti plokštelių skerspjūvio plotą, kuris yra 0,00008m2 (40X2mm), o jų skaičius viso yra ~90vnt tai reiškia per visas namo atitvaras bus net 0,0072m2 plotas su mažesne varža. Noriu dar kartą pabrėžti, mažesne šilumine varža, nes tai nėra tiesioginiai šalčio tilteliai. Taip pat noriu paminėti, kad visas karkasas, kuris tvirtintas prie šių kronšteinų yra prikabintas prie gegnių, jei kas bandys atkartoti šią mano detalę būtinai atkreipkite į tai dėmesį, ir prieš įmūrydami kronšteinus numatykite, kuriose vietose bus gegnės, kad jos atsirastų virš kronšteinų.
Per tiek laiko pavyko apšiltinti ne tik sienas, bet ir sumontuoti putplastį tarp gegnių į stogą. Čia mano tikslas taip pat eliminuoti medžio karkaso įtaką šiltinimui. Šiltinant stogą bus labai panašiai kaip su siena, tik čia pirmiausia sukišam putplastį tarp gegnių, o paskui prie jų klijuosiu dar 20cm neoporo sluoksnį taip tarp patalpų ir medžio atsiras nepriklausomas šiltinimo sluoksnis. Šiltinant stogą labai svarbu apšiltinti kampus ties murlotu. Su vata tai būtų gerokai paprasčiau, o putplastį reikia išsipjaustyti prieš montuojant, o vietomis šiltinti iš atskirų detalių. Tam, kad maksimaliai išvengtume galimų nesandarumų, aplink kiekvieną detalę bei tarp putplasčio ir gegnių užpurškinėju montavimo putomis.
DSC00718
DSC00717
DSC00727

langai 1

Kadangi artėja žiema, norisi užsisandarinti namą. Todėl lygiagrečiai su stogo konstrukcija pradėjau ruošti angas langams. Prie sienos prisukau medinius brūsus į kuriuos statysis lango rėmas. Prie jų prikaliau skaidrų stora celofaną. Tai tikrai ne ką blogiau už vieno stiklo langus, kurie yra daugelyje kaimo trobesiukų.

kaminas

Paskutinis mūro štrichas – KAMINAS. Šioje vietoje man labai profesionaliai patarė ir padėjo UAB „Stiksas“ kuriuos pažystu dar nuo pirmojo namo statybos, kur jie statė mums židinį ir davė tokių patarimų, kurie tuo metu dar nebuvo populiarūs, o šiandien plačiai naudojami.
Taigi kaminas parinktas SHIEDEL nors pradžioje buvo galvojama apie TONA kaminus dėl jų plonesnės keramikos, bet kadangi TONA atstovai negalėjo mums pasiūlyti pilnos komplektacijos kamino rinkomės taip pat labai gerą SHIEDEL variantą. Kuom jis skiriasi nuo paprasto kamino statomo statistiniame lietuviškame name: tai THERMOSPLIT blokelis, kuris turi šiltą tarpinę ir statomas apšiltinimo sluoksnyje taip bent dalinai eliminuojant peršalimą per kamino blokelį ir „juška“ – taisyklingai turbūt – kamino sklendė, kuri bus uždaroma kuomet nenaudojamas židinys, taip sumažinant nesandarumą atsirandantį kamino šachtoje.
Renkantis kaminą siūlau būtinai pasikonsultuoti su specialistais, bei bent preliminariai žinoti koks bus ugniakuras, kad būtų galima parinkti tinkamą kamino diametrą.
Kiti svarbūs elementai užtikrinantys kokybišką židinio veikimą ir eliminuojantys jo trūkumus pasyvaus namo veikimui bus užtikrinti kompleksiškai sprendžiant židinį, pastarojo jau 2 variantus sukomplektavo tie patys UAB „Stiksas“, kuriais tikrai nuoširdžiai pasitikiu.

muras 2

Lygiagrečiai su stogu užbaigiamas ir sienų mūras. Viskas ėjosi labai sklandžiai ir be didelių problemų. Mūrininkas, kuriuo aš labai tikėjau pasitvirtino visais 200% ir visi suprantantys, kurie pamatė jo darbą neprašyti gyrė ir liaupsino. Taigi jei kam reikės mūrininko paslaugų kreipkitės, tikrai mielai duosiu kontaktus.

stogas 2

Na ir dar vienas savaitgaliukas. Stogas virš svetainės, kuris kiek sudėtingesnis, nes yra tik dviejų atramų, o tai reiškia, kad gegnės stovės tik suremtos viena į kitą ir jas reikės sutvirtinti stygomis. Bet kadangi šalia buvo gudrusis kolega ir draugas Paulius tai visas darbas buvo lengvas ir ėjosi kaip iš pypkės. Prisitvirtinus kraštinę gegnę mes padarėme laikiną atramą ir sudėjome visas gegnes per vieną dieną. Sekmadieniui man liko tik susigrebėstuoti ir užtraukti celofaną.

Ir paskutinė stogo dalis virš garažo. Dar vienas savaitgalis ir gegnės užbaigtos. Ties garažu sunkiausia buvo pastatyti valminę (kampinę) gegnę, o visos kitos dėjosi labai paprastai, nes stogo viršuje padėjome IP dvitėją metalinę siją į kurią surėmėme gegnes. Iškarto bandau nuraminti galimas replikas – per siją peršalimo nebus, nes ji yra gegnių apačioje ir bus praktiškai patalpų viduje, o sienoje pasislėps apšiltinimo sluoksnyje.
Ir štai stogas jau su vainiku, kurį suorganizavo žmona.


Tai stogo medinei konstrukcijai su grebėstavimu išėjo trys savaitgaliai. Kadangi liko dar šiokių tokių galų, kuriuos galima būtų priskaičiuoti prie tų pačių darbų, tai galime skaičiuoti 4 savaitgalius, kurių vertė 8000lt. 