Category: VIDUS

APIE VISKĄ

DSC05722

DSC05723

DSC05724

DSC05727

Senokai nerašiau. Sulėtėjo statybų tempas.
Gyvename ir po truputėlį baiginėjame vidaus ir lauko statybos bei apdailos darbus.

Pamėginsiu aprašyti viską nuo rudeninės stadijos,- kuomet vedžiojau šildymą ir vėdinimą.
Apie pastarąjį dar sugebėjau parašyti, o va šildymas liko nuskriaustas 

Šildymo pasirinkimą įtakojo finansai, nelabai šiai žiemai galėjau sau leisti statyti šilumos siurblį, o ir jo veikimo klausimas labai abejotinas, nes šilumos siurbliai geriausiai dirba prie žemų temperatūrų, o tai reiškia grindinio ar lubinio šildymo, grindinio pas mane nėra, o į lubų kapiliarus reikia taip pat nemažai lėšų. To pasekoje gimė elektrinio, infraraudonųjų spindulių šildymo eksperimento idėja.

Elektrinio šildymo srityje nepralenkiamas yra RUBISOLIS, pas juos ir kreipėmės.
Mums pasiūlė šildymo plėvelę luboms, kuri pritaikyta montuoti po gipso kartono plokštėmis, t.y. nematoma šildymo sistema. Plėvelės plotis yra 40cm, ji pritaikyta montuoti ant CD profilių po gipsu. Sukomplektuotą pilną namo šildymo sistemą be vargo sudėjęs į plastikinį pirkinių maišelį parsivežiau namo. Aišku, kad sumontuoti ją teko pasidarbuoti gipsininku, ką dariau taip pat pirmą kartą gyvenime. Nebūtų taip viskas sudėtinga jei aš turėčiau prie ko tvirtinti gipso profilius, deja nuo gegnių mane skiria 20cm putplasčio. Vietomis esu palikęs metalo strypus, prie kurių kabintis nebuvo problemos, bet vietomis teko improvizuoti.

DSC05718

DSC05719

DSC05721

Sudėjus gipso profilius beliko tik pritvirtinti šildymo sistemą. RUBISOLIS mane perspėjo, kad gamintojas rekomenduoja tarp šildymo juostos ir lubų dėti vatos, tačiau aš nesureikšminęs padariau klaidą, galvodamas, kad folija dengta garo izoliacija pakankamai atspindės šilumą. Deja, šildymo efektas nepasirodė pakankamas. Tuomet nusipirkau kietos vatos, nulupau šildymo juostas ir po apačia sudėjau vatą, šilumos sklidimas pasikeitė kardinaliai. Iš esmės pats šildymas nėra labai ekonomiškas, tai tiesioginis elektrinis šildymas tolygus elektriniams radiatoriams, bet šilumos pojūtis tikrai įdomus. Sunku pasakyti iš kur namie šilta, nes šiltesnių/šaltesnių zonų namie nesijaučia. Pastebėjau, kad šiltos grindys nors ir nėra šildomos, o tai tiesiogiai reiškia, kad spinduliai veikia kūnus. Jei nežiūrint iš ekonominės pusės tai šiluma tikrai komfortiška. O va jei žiūrint tik iš ekonominės tai viena vertus, labai paprastas ir labai pigus sistemos įrengimas, kitą vertus kiek didokos elektros sąnaudos, kurios privertė susimąstyti. Susimąstyti, kodėl energijos suvartojama gerokai daugiau nei skaičiavau, kad reikia. Skaičiais išversti negaliu, nes atskiro skaitliuko nepastatėm, bet bendros elektros sąnaudos namui su šildymu, karštu vandeniu ir kita naudojama įranga gavosi apie 1000eur per 4 šildymo mėnesius. Pirma mintis kilusi svarstant apie šildymo ekonomiją yra namo energetiniai nuostoliai, o didžiausi tikėtini nuostoliai gali būti dėl sandarumo. Kadangi dar daugelyje vietų taip ir nepriėjau tinkamai užsandarinti, kaip tarkim langų garo izoliacinės plėvelės ne visur tvarkingai suklijuotos laukia savo eilės, stogo garo izoliacijos privedimas prie sienos nepabaigtas, žiemą sukėlęs abejonių langų varstomų dalių sandarumas, nepasiteisinusios lauko durys, netinkuotas kaminas ir kai kurios sienos, kurios buvo planuotos kaip tinkuojamos ir pan. nors ir žinojau daugelį nebaigtų vietų nusprendžiau pasidaryti bandomąjį sandarumo testą. Šiuo klausimu pasikreipiau į UAB TERMAS.

————
Taigi,- sandarumo testas.
Matomai, reikėtų papasakoti kas tai yra, nes daugeliui tai vis dar gali būti nelabai aišku. Sandarumo testas atliekamas patalpoje dirbtinai sukeliant perteklinį (teigiamą) arba neigiamą 50Pa slėgį. Slėgį sukelia durų angoje sumontuotas ventiliatorius, kuris ištraukinėja arba padavinėja orą į patalpą. Taip sukeltas slėgis išryškina nesandarias pastato vietas. Sukėlus slėgį oras ieško vietų, pro kurias galėtų išeiti iš patalpos arba patekti į vidų (priklausomai koks slėgis sukeliamas). Energetiškai efektyviems pastatams reikalaujama, kad oras patalpoje pasikeistų ne daugiau nei 0,6k/val prie 50Pa slėgio. Tai reiškia, kad reikia išmatuoti pastato tūrį, ką pirmiausia atlieka sandarumo testo matuotojai. Šio oro tūrio kiekio pasišalinimas/pritekėjimas per vieną valandą ir nusako pastato sandarumą. Visą tai aišku skaičiuoja kompiuteris sujungtas su ventiliatorium. Matuojant sandarumo testą ne tik nustatomas pastato sandarumas, bet ir parodomos nesandarios vietos. TERMAS šiuo atveju naudojo ne tik dūmų mašiną, bet ir oro srauto matuoklį, bei termovizorių. Kaip kuris aparatas veikia:
Dūmų mašina skirta nesandarioms vietoms nustatyti. Viduje sukėlus neigiamą slėgį, oras iš lauko skverbiasi į vidų per visus įmanomus plyšius, o tuos plyšius galima pamatyti iš lauko paleidus dūmus, pastaruosius ir generuoja dūmų mašina. Einant aplink pastatą ir leidžiant dūmus prie sienos, viduje galima stebėti kaip jie veržiasi per vieną ar kitą vietą. Pasižymėjus šias vietas galima taisyti.

DSC05643

DSC05644

DSC05645

DSC05640

DSC05642

Oro srauto matuoklis skirtas daugiau konkrečioms vietoms matuoti, pvz langų perimetrui, jis rodo oro tekėjimo vietas ir kiekį, bet tik pridėjus prie konkretaus taško.

DSC05649

Termovizorius taip pat parodo nesandarias vietas, nes pritekėdamas šaltesnis oras iš lauko puikiai matosi termovizoriuje, o priklausomai nuo fasado apdailos galima ir lauko pusėje matyti nesandarumus kuomet šiltas oras stumiamas į lauką, bet tai nebus labai teisinga, nes vidaus nesandarumo tai neparodys, taip galima pamatyti tik netinkamus šilumos izoliacijos sujungimus.
Mano atveju nustatytos vietos buvo beveik visos puikiai žinomos, tai vietomis nesuklijuotos langų garo izoliacinės plėvelės, o vietomis (ties kampais) yra pasilikę tarpai. Kamino blokelis netinkuotas ir labai linksmai praleidinėją orą iš lauko. Langų varstomos dalys (gaminio problema). Taip pat, kaip ir minėjau stogo garo izoliacijos nepakankamas priklijavimas prie sienos, taip atsitiko daugiau dėl to, kad rievėtas plytų mūras reikalauja daugiau kruopštumo. Rastos ir kelios vietos lauko sienose, ties vamzdžiais ir pan. bendras nuostolis buvo virš 2k/val ir tai daugiau nei tikėjausi. Ką gi, sandarinimas yra šios toks mokslas, ypač kai pradedi eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis ir faktūromis. Dėl lauko langų susisiekiau su SABONIO LANGAIS, kurie gamino juos ir be problemų išsprendėm klausimą, buvo užsakyti papildomi fiksatoriai, kad varčia standžiau prisitrauktų prie rėmo. Iš inercijos dalį vietų jau užsandarinau, kita dalis laukia šaltojo sezono, nes viduje dirbti nelabai norisi. O tuomet pakartotinis testas su tikimybe geresnių rezultatų.

IR_22489

IR_22523

IR_22531

IR_22533

IR_22517

vėdinimas

Pagaliau.
Dar prieš metus parodoje Litexpo įsigijau rekuperatorių . Tiesiai iš stendo. Už labai gerą kaina, o ir pats rekuperatorius man idealiai tiko. Pabūsiu nelietuviškas šį kartą, nesirinkau Amalavos, nors tai nebuvo visiškai atmestas variantas. Įsigijau WOLF EXCELLENT 400 su šešiakampio plokštelinio kryžminio-priešpriešinio srauto šilumokaičiu, kurio deklaruojamas naudingumas 95%. Tai išties aukštas naudingumo procentas, tokio tikėtis praktikoje tikrai neverta, nes tai naudingumas prie idealių sąlygų, bet va PASSIVE HOUSE sertifikatas su 82% naudingumu tikrai yra realus. WOLF rekuperatorius yra identiškas kaip Renovent. Taip pat šis modelis turi oro apvedimo vožtuvą (bypass) vasaros vėdinimui, be abejo EC variklius, pastovaus oro srauto palaikymą (constant flow) ir dirba jis labai tyliai. Pagrindinis rekuperatoriuje esančio šilumokaičio minusas yra pomėgis užšalinėti prie minusinių temperatūrų, tam gamintojas įmontavo apsaugos nuo užšalimo sistemą, užtikrinančią optimalų įrenginio funkcionavimą žemų aplinkos temperatūrų sąlygose. Lauko oro pašildytuvas aktyvuojamas tik tuomet, kai tai yra būtina, o tai minimalizuoja elektros sąnaudas.
Ortakių sistemoje, pagal projektą, turėjo būti metalo ortakiai, bet metaliniais ortakiais pasidaryti sistemą yra gana sudėtinga, be to ir lubas reikėtų nemažai nuleisti, o aukštį aš taupau. Šiais argumentais remiantis, pasirinkau lanksčių ortakių sistemą. Iš pirmo žvilgsnio ji yra brangesnė, bet įvertinus tai, kad skardinių ortakių sistemai reikia nemažai reguliuojamų sklendžių, alkūnių ir kitų fasoninių detalių, pabrangimas nėra toks jau žymus. Lankstūs ortakiai turi ir kitų privalumų, jie jungiasi labai sandariai, dėl to nėra tikimybės pritraukti dulkių per jungtis (aukščio įtaką jau minėjau) lankstūs vamzdžiai yra tik 80mm diametro, kai tuo tarpu skardiniai ortakiai mažiausiai 100mm, be to iš skardinių ortakių dažniausiai daroma šakotinė sistema ir magistralinis vamzdis gali būti 200-250mm. Lanksčiais ortakiais sistema daroma kitaip, jie jungiami nuo paskirstymo dėžės ir į kiekvieną difuzorių vedama atskira atšaka, dėl to padidėja jų metražas. Į vieną difuzorių gali ateiti daugiausiai du lankstūs ortakiai, tai priklauso nuo oro kiekio reikalingo tiekti ar ištraukti iš patalpos. Tarkim, mano atveju į miegamuosius oro tiekimui užtenka po vieną ortakį į difuzorių, o svetainei paskaičiuota po du oro tiekimo ir du oro ištraukimo difuzorius, į kurių kiekvieną paduodama po du ortakius, dėl didesnio oro kiekio poreikio. Prie rekuperatoriaus, kad būtų paprasčiau, sistemą jungiau taip pat lanksčiais ortakiais, kurie yra apšiltinti ir jų vidinis diametras 180-160mm. Kadangi vokiško standarto d-180 ortakių Lietuvoje gauti yra sudėtingiau, o tokio skersmens reikia rekuperatoriaus pajungimui, dalis vamzdžių buvo sumažinti iki 160mm. Ortakiams išvesti į lauką kviečiausi skylių gręžėjus, kurie gali išgręžti didesnes angas. O vidaus ortakiams vedžioti išsinuomojau grąžtą su deimantine galvute D-80 ir per dieną susigręžiau visas reikalingas skyles. Deja vietomis pažeidžiau garo izoliaciją ir labai tikiuosi, kad man pavyko ją gerai sutaisyti, o tai parodys sandarumo testas. Kol kas nepavyko prijungti tik žemės šilumokaičio. Šiuo metu sistema dirba tik su lauko oru, nes nerandu tokio išmislo kaip trijų krypčių vožtuvo ortakiams, kuris nurodomas rekuperatoriaus instrukcijoje, mat su šia detale galėčiau sujungti žemės ir lauko oro sistemą, kurią valdytų pats rekuperatorius (tai dar vienas šio modelio privalumas). Dalį difuzorių išleidau iš sienos pajungimo, mazgą palikdamas kitoje patalpoje, taip išvengiau lubų nuleidimo kambariuose su antresolėmis, kur kiekvienas aukščio centimetras yra svarbus bei supaprastinau difuzorių montavimą svetainėje, kur numatomos įtempiamos lubos.
Dar vienas netipinis sprendimas mūsų namuose yra gartraukis. Jo nėra…
Būta visokių svarstymų, pagal projektą buvo numatyta gartraukio pajungimo sistema su automatinėm sklendėm, kurios įjungus gartraukį uždaro oro padavimą ir ištraukimą į kitus kambarius ir maksimaliai vėdina tik svetainę, tačiau dėl galimybės užriebalinti sistemą to buvo atsisakyta. Gartraukis yra vienas didžiausių rekuperacijos priešų, nes jis išbalansuoja vėdinimo sistemą ištraukdamas didelę dalį oro, kurio tiekimas vis tik lieka tik per rekuperatorių, taip pat gartraukis duoda ir didelius nuostolius, nors jo darbo laikas ir nėra ilgas, bet pagal oro srautą ištraukiamą darbo metu iš patalpos pašalinamas ir nemažas kiekis šilumos, taip pat pašalinama ir naudinga šiluma sukurta virtuvės prietaisų, kuri puikiai šildo ir patalpas. Dėl daugelo priežasčių šio, rodos svarbaus ir neatsiejamo virtuvės įrenginio buvo tiesiog atsisakyta. Klausimas kaip kovojame su kulinariniais kvapais? Tai dar vienas mažas eksperimentas. Vis tik priverstinė vėdinimo sistema orą išvalo kur kas geriau nei natūrali ir tų kvapų, kurie atsiranda maisto gaminimo metu labai greitai nelieka. Automatika nustatyta taip, kad vakare, kuomet dažniausiai gaminamas maistas, ji veikia maksimaliu pajėgumu apie porą valandų ir prieš naktį oras patalpose visiškai išvalomas, o net ir nevėdinant maksimaliai, kol kas jokio diskomforto nejaučiame nors virtuvė ir bendroje patalpoje su svetaine ir tai yra priešingai nei pirmajame name su natūralia ventiliacija ir gartraukiu bei uždara virtuve kur kvapai buvo sunkiai kontroliuojami. Taigi, gartraukio tikrai nebus, maksimaliai, kas gali atsirasti tai riebalų surinktuvas virš viryklės.
Pajungus žemės šilumokaitį – bus temos „vėdinimas“ pratęsimas.

bus ir nuotraukų.

Saulėtas ruduo

Nuostabus ruduo šiais metais. Džiaugiasi visi turintys fotovoltines elektrines, saulės kolektorius ar tiesiog pietine saule šildomus namus. Aš kol kas galiu prisiskirti tik paskutinei grupelei. Smagu, kad gamta man padeda, nes kol kas neturiu jokio normalaus šildymo name apart laikinos krosnelės kuri šį rudenį atostogauja. Iki lapkričio pradžios net nebuvau jos užkūręs, o namie vaikštome ko ne su maikėm. Kol saulės neapmokestino, džiaugiuosi pigia šilumos energija 
Bandžiau pafiksuoti temperatūras namie rudenį kuomet nenaudojami absoliučiai jokie šilumos šaltiniai.
IMG_0928

IMG_0930

IMG_0931

IMG_0932

IMG_0933

IMG_0934

IMG_0935

IMG_0936
nuotraukose matosi temperatūrų svyravimai pagal laiką. ten kur temperatūra 26-28 laipsniai yra kiek iškreipta, nes tiesiai į termometrą šviečia saulė, bet dienos metu, kuomet saulėta viduje laikosi apie 23laipsnius, per naktį nukrenta iki 20 ir laikosi apie parą (jei nesaulėta), po to palaipsniui krenta iki sekančios saulėtos dienos.

Iki dabar suspėjau paleisti rekuperaciją, deja, kol kas be žemės šilumokaičio, oras imamas tiesiai iš lauko. Vėdinimas dirba tik puse pajėgumo, bet viduje oro kokybė jau pasikeitė, tai iš ties malonu, tačiau pastarojo klausimas atidėtas ir skubu įrenginėti šildymo sistemą, kaip ne kaip, žiema artėja :D
Apie vėdinimo ir šildymo subtilybes vėlesniuose straipsniukuose.

trečioji vasara

Jau nuo pavasario iš buto persikėlėme į namą gyventi, minimaliai įsirengę, bet vis geriau nei bute. Vaikams – saugus kiemas už lango, o ir dirbti kur kas lengviau kai nereikia išsiruošti į statybas su termosu kavos ir maisto lauknešėliu.
Taigi, vasara, beje jau trečioji, jau be didesnio streso ,- plušau prie fasadų. Šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas paslėptas po skalūnu. O va prie pietinio fasado reikėjo kur kas daugiau sugaišti, čia net nepilnai apšiltinta pusė buvo. Stogo atramų susikirtimai su siena, kurios ne taip lengva apeiti tiek su putplasčiu tiek su plėvele, pastaroji buvo klijuojama prie gegnių, bei sujungta su stogo difuzine plėvele, kad būtų kuo mažiau vėjo prapūtimų. Taip pat langų nemažai, kuriuos slėpiau į šiltinimą. Tose vietose, kur šiltinimas jungiasi su langu naudojau savaime išsiplečiančią juostą. lango apsiltinimas Pietinėje pusėje fasado apdaila,- lentutės su tarpais, taigi saulė per tarpus gali pasiekti šiltinimą ir jį ardyti. Kad apsisaugočiau nuo to pietiniam fasadui naudojau priešvėjinę plėvelę atsparią ultravioletiniam spinduliam Tyvek® UV facade. Beje, lentutėms sutaupiau, ėmiau ne fasadines dailylentes, kurių kvadratas kiek žinau apie 40lt kainuoja, bet tiesiog lentpjūvėje prisipjoviau obliuotos statybinės medienos. Originalumas paprastume  , o šiaip skonio dalykas, bet pinigų suma skiriasi.

pietinis fasadas

rytinis fasadas

siaurinis fasadas

vakarinis fasadas

vakarinis ir pietinis fasadai
Deja su fasadais taip ir nebaigiau, bet kol geras oras dar bandysiu kiek įmanoma daugiau pasistūmėti. O nebaigiau dėl to, kad ir viduje norėjosi pasigerinti gyvenimo sąlygas.
Apie vidaus darbus:
Na apie lubų sandarinimą ir šiltinimą jau rašiau, bet per vasarą dar pavyko ir grindis susikloti. Grindims naudojau ąžuolo masyvo lentas. Pastarąsias jau kuris laikas turėjau, dėl to nedėjau grindinio šildymo. Lentų istorija buvo tokia, kad pavyko gauti išbrokuotų geležinkelio pabėgiams skirtų ąžuolinių pusgaminių. Tereikėjo susirasti lentpjūvę, kuri medieną paruošė, išdžiovino ir pagamino grindis, plintusus bei palanges. Medieną prie betoninių grindų klijavau hibridinio polimero pagrindo klijais PENOSIL. Išties nuostabūs klijai sustingsta greitai ir lentas atplėšti net dalinai sustingus yra rimtas išbandymas. Dar vienas žinotinas dalykas apie šiuos klijus tai, kad jei juos tepti visu grindų plotu jie suformuoja plėvelę, kuri apsaugo nuo radono dujų, bet tai be abejo yra gana brangu, nes klijų išeiga padidėja. Kadangi medis sudėtas ir prie virtuvės ir tambūre kur trintis išties yra didesnė, nusprendėme ir laką atitinkamą naudoti. Grindis lakavome vienu atspariausių lakų BONA TRAFFIC, matysime ar jis vertas tų liaupsių ir savo kainos..
vaiko kambarys su antresole

vidaus grindys

Dar per tą laiką prasivedžiau vieną kitą rozetę bei elementarių LED lempučių pasikabinau.
Taip pat pasistatėme virtuvę, kurią po vieną kitą spintelę „atradome“ IKEA išpardavimo skyriuje, šiai dienai jau turime beveik visą lakonišką ir vientisą komplektą (ten, kur gali sutaupyti – taupai, kur verta investuoti daugiau – investuoji ;)

Sienų apdaila – palikome plytas. Erdves didesnniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą,- medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridorije, kurie yra tamsesni – plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas. Žodžiu plytos interjere dominuoja.
Dar veiksmas vyko ir lauke. Perimetru apsodintos tujos, vienas kitas dekoratyvinis krūmas įbestas, ir aišku moteriška zona – daržas. Na jis buvo nuskriaustas šiais metais ir pats kovojo su vietinėm žolėm. Prieš rudenį įvažiavimą į sklypą truputį aptvarkiau, užvežiau dolomito skaldos su žvyru mišinio ir sutankinau. Vis balų mažiau. Trinkelių šiais metais neklosiu, nors jos taip pat stovi sukrautos ir laukia savo eilės.
Dar ir praktinių įdomybių pateiksiu:
Čia apsidžiaugs plokštuminių pamatų opozicija,- o gi šie pamatai turi vieną ne itin gerą savybę – rezonansą. Jeigu jau aš sugalvoju ką gręžti garaže tai kitam namo gale girdisi tarsi veiksmas už sienos vyktų. Beje puikiai girdisi ir žingsniai naktį. Dabar, kai sudėtos medinės grindys vaikščiojimas kiek nutilo, bet problema vis viena yra. Yra ir sprendimų problemai. Viena jų – tai mūryti sienas reikėtų prieš tai sudėjus smūgio garso izoliaciją po jomis ir ant pamato lieti dar vienas, šį kartą smėlbetonio juodgrindes, po jomis aišku dedant bent minimalų izoliacijos sluoksnį. Tai labai pakelia statybos kainą ir be abejo sumenkina plokštuminio pamato ekonominį patrauklumą. Yra ir kitas būdas, dabar jau yra sprendimas kaip padaryti juostinį pamatą be šalčio tiltelių. Tiesiog pirmąją eilę reikia mūryti iš apkrovas laikančios šilumos izoliacijos blokelių. Pastarieji nėra pigūs ir deja Lietuvoje jų niekas neparduoda, bet ne taip toli Latvija iš kur jų galima parsigabenti. Beje jau vieną projektą su šiais blokeliais paleidome į statybas, tik tuo atveju namas mūrijamas ant rūsio, nuo kurio reikia izoliuotis, bet esmė ta pati.
Na, ir pagaliau,- rudeniui dar laukia rekuperacijos ir šildymo montavimas bei pirmasis sandarumo testas. Viskas jau sukomplektuota ir paruošta, tereikia įgyvendinti.