Category: Uncategorized

TAUPYMO BŪDAS – ŠIUKŠLĖS

Dar vienas būdas taupyti, o taupyti yra pagrindinė energetiškai efektyvaus namo idėja, tai šiukšlės. Jų išvežimui statistinis individualaus namo ūkis išleidžia apie 50-70lt /mėn. tai yra beveik 600lt/metus. Kam išleisti tuos pinigėlius jei galima be didelių pastangų jų neišleisti?
Pradėsiu nuo statybinės dalies. Statybų metu kaip žinia susikaupia nemažai šiukšlių ir jų išvežimas taip pat kainuoja. Bet mes pasirinkome kiek kitokį būdą. Putplasčio ir plastiko atliekas sukrovėme į išnuomotą didelę priekabą ir išvežėme į sąvartyną, kur jas, kaip rūšiuotas atliekas priima nemokamai. Šiuo atveju priėmė Gariūnų sąvartynas. Nesiruošiu kalbėti apie ekologiją, kuri daugeliu gali pasirodyti taip pat aktuali, bet toks atliekų utilizavimas tekainavo 50lt (priekabos nuoma). Plytų ir betono (skiedinio) likučius supylėme ant įvažiavimo kur jos puikiai susitankins ir bus kaip dalis pagrindo. O paletes ir kitus medienos likučius, tiesiog supjaustėme į malkas, o tiksliau padovanojome žmonėms, kurie kūrenasi kieto kuro katilais ir tokias nemokamas malkas labai vertina ir mielai pasiima. Taigi, statybinių šiukšlių nebėra, ir kam nuomotis didelį konteinerį su išvežimu mokant mažiausiai 700lt…
Buitinės atliekos yra kasdienybė. Bet ir čia labai paprasta išsisukti pigiau. Daugelis šiukšlių vežėjų, taip pat mūsų pasirinktas Ecoservis Vilniuje jau siūlo rūšiavimo konteinerius individualiems namams. Aišku, su sąlyga, kad imsite buitinių atliekų išvežimo konteinerį su sutartimi. Bet bandysime išsisukti su mažiausiu konteineriu ir rečiausiu galimu išvežimu. Buitinių atliekų neįsivaizduoju iš kur surinkti pilną konteinerį kai: stiklui bus atskiras konteineris, plastikui + popieriui + metalui atskiras, o maisto atliekas sukompostuosime. Visų šių atliekų išvežimas nieko nekainuoja! Taigi, rūšiavimo patirtis per 5 mėnesius tokia: išvežimas kas antrą savaitę, pilnas plastiko/popieriaus konteineris stovi visuomet, stiklo išvežame kartą per mėnesį, o paimtą mažiausią buitinių atliekų konteinerį išvežame tik tam, kad neskleistų kvapo kartą per mėnesį, nes jis apskritai nelabai reikalingas. Visas šis malonumas kainuoja 24 Lt mėnesiui tai yra 288lt metams. Per metus sutaupome ne tiek daug, 300litų, bet tai yra vieno šildymo mėnesio sąskaita 

Namo šiltinimas

Pagaliau atradau laiko aprašyti savo darbus, kurie tęsiasi jau nuo rudens.
Pirmas apšiltinimo sluoksnis.
Šiltinti namą apsisprendžiau pilkuoju putų polistirenu, nors planuojamas yra ventiliuojamas fasadas. Internete yra daug diskutuojama apie medžio šutimą putplastyje, bet kiek pasidomėjus daugiau atrasite, kad EPS turi drėgmės pralaidumą labai artimą medžiui. Net gi uždarų porų putos ilgainiui praleidžia drėgmę, tik jis panašesnis į kietmedžio. Vienintelis apsunkinimas yra tas, kad vatą lengviau priglausti prie medinių konstrukcijų, bet net šiltinant putplasčiu kraštus galima sandarinti montavimo putomis. Tarp kita ko, jei jau prakalbau apie montavimo putas, gavau labai įdomią informaciją, kad aukštesnės klasės montavimo putos, kaip tarkim PENOSIL Gold serijos turi šilumos laidumo koeficientą artimą neoporui – 0.035. Ši žinia mane netgi paskatino atsisakyti labai brangaus sprendimo apipurkšti visą namą PUR puta, nes tai yra tikrai labai brangu, o trečią sluoksnį pakeisti 5cm EPS užsandarinant tomis pačiomis putomis.
Bet dabar apie pirmąjį sluoksnį:
Prie mūro straipsnio rašiau apie metalines plokšteles įmūrytas į sieną. Tai buvo didelis galvos skausmas, nes nežinojau ar mano sumanymas pavyks, bet viskas pasisekė tiesiog puikiai. Šiltindamas keliais sluoksniais aš siekiu atitraukti medinį karkasą nuo sienos, nes medis turi palyginti prastą varžą, o tai įtakoja šaltesnes apšiltinimo vietas, bet jei tarp medžio ir sienos atsiras nepriklausomas apšiltinimo sluoksnis skaičiuotina varža ties karkasu pasidarys neskausminga. Taigi, ant įmūrytų plokštelių moviau putplastį, kuris mano dideliam džiaugsmui prasipjovė labai lengvai ir ko gero dėl to, kad naudojamas gana minkštas EPS60. Šio šiltinimo sluoksnio niekaip neklijavau prie sienos, užmautas ant kronšteinų jis puikiai laikosi, o prie plokštelių tvirtinamas medžio karkasas prispaudė plokštes visiškai patikimai. Tarpus tarp plokščių kiek įmanoma kruopščiai užpurškinėju sandarinimo putomis, šiuo atveju mano minėtomis PENOSIL.
DSC00722
Kiek daugiau krapštymosi ties langais, kur sumontuotas daug dėmesio ir kritikos susilaukęs mano pasirinktas medžio karkasas langų tvirtinimui. Deja, o gal ir ne, aš šį karkasą palikau nes:
• prie jo man reikės tvirtinti sekantį karkasą fasadui.
• Pasitarus su langininkais jie mane patikino, kad tvirtinimas į karkasą yra netgi labai neblogas sprendimas, nes tvirtinant plokštelėmis tektų tose vietose perpjauti sandarinimo juostas taip iššaukiant kitas blogybes.
• Šis karkasas neturės tiesioginio ryšio su sekančiu karkasu, nes tarp jų atsiras bent 10cm neoporo.
Žodžiu aplink langus reikėjo išpjaustyti plokštes, kad dalis palystų po karkasu, o dalis jį uždengtų. Taip pat yra ką veikti ties išlendančiomis gegnėmis ir kitomis medinėmis konstrukcijomis.
DSC00726
Dar užbėgsiu už akių ir parašysiu apie peršalimą per metalinius kronšteinus. Nuotraukose matosi, kad jie yra išlindę, iškarto noriu pasakyti, kad jie nusipjaus, o prieš juos atsiras trečias šiltinimo sluoksnis. Aišku, matematiškai skaičiuojant ties metalu bus tik ~5cm šiltinimo, bet tai nebus tiesioginis metalo peršalimas, o tik mažesnės varžos sienos dalis. Norint įvertinti šių taškų įtaką, reikia suskaičiuoti plokštelių skerspjūvio plotą, kuris yra 0,00008m2 (40X2mm), o jų skaičius viso yra ~90vnt tai reiškia per visas namo atitvaras bus net 0,0072m2 plotas su mažesne varža. Noriu dar kartą pabrėžti, mažesne šilumine varža, nes tai nėra tiesioginiai šalčio tilteliai. Taip pat noriu paminėti, kad visas karkasas, kuris tvirtintas prie šių kronšteinų yra prikabintas prie gegnių, jei kas bandys atkartoti šią mano detalę būtinai atkreipkite į tai dėmesį, ir prieš įmūrydami kronšteinus numatykite, kuriose vietose bus gegnės, kad jos atsirastų virš kronšteinų.
Per tiek laiko pavyko apšiltinti ne tik sienas, bet ir sumontuoti putplastį tarp gegnių į stogą. Čia mano tikslas taip pat eliminuoti medžio karkaso įtaką šiltinimui. Šiltinant stogą bus labai panašiai kaip su siena, tik čia pirmiausia sukišam putplastį tarp gegnių, o paskui prie jų klijuosiu dar 20cm neoporo sluoksnį taip tarp patalpų ir medžio atsiras nepriklausomas šiltinimo sluoksnis. Šiltinant stogą labai svarbu apšiltinti kampus ties murlotu. Su vata tai būtų gerokai paprasčiau, o putplastį reikia išsipjaustyti prieš montuojant, o vietomis šiltinti iš atskirų detalių. Tam, kad maksimaliai išvengtume galimų nesandarumų, aplink kiekvieną detalę bei tarp putplasčio ir gegnių užpurškinėju montavimo putomis.
DSC00718
DSC00717
DSC00727