Category: STOGAS

Lubų sandarinimas

Žiemos ir pavasario darbų sąraše – lubų šiltinimas ir sandarinimas – pabaigtas.
Stogo konstrukcija: 25cm gegnės su pilkuoju polistirenu tarp jų, 5cm putplasčio virš gegnių ir 20cm putplasčio iš vidaus po gegnėmis. Pastarasis šiltinimas ir buvo montuojamas. Prieš šiltinimą buvo atliktas pirminis sandarinimas užklijuojant mutloto jungtį su siena butilo juosta. Sandūras – gegnės su putplasčiu – sandarinau garo izoliacine juosta, o putplasčio su putplasčiu jungtis – klijavau aliuminio juostele. Aliuminio juostą naudojau tik dėl mažesnės jos kainos, nes sandūrų dviejų šiltinimo medžiagų yra gana nemažai ir naudoti garo izoliacinę juostą nėra labai finansiškai racionalu. Užsandarinus visas vietas pradėtas galutinis lubų šiltinimas. Putplastį prie putplasčio klijavau poliuretaniniais klijais PENOSIL. Pradžioje papildomai bandžiau tvirtinti grybukais, bet vėliau to atsisakiau, kadangi pilnai užtenka klijų. Kad klijai greičiau susikabintų labai padeda apipurškimas vandeniu. Suklijavus ir užpurškus tarpus dedama garo izoliacinė plėvelė. Naudojau neypatingai brangią aliuminizuotą garo izoliacinę plėvelę. Jos tvirtinimui išbandžiau kelis būdus: 1. Klijuoti su dvipuse lipnia juosta, bet nepasiteisino, nes gaunasi didesni ar mažesni oro maišai; 2. Purškiamais klijais. Purškiamų klijų išbandžiau dvi ar tris skirtingas firmas ir pasiteisino tik TESA klijai pirkti HELIOPOLYJE. PERSPĖJU – purškiami klijai truputį „ėda“ putplastį todėl purkšti tiesiai ant jo nepatartina, bet jei purškiami ant garo izoliacinės plėvelės tuomet „išėdimo“ efekto nepastebėjau. Užklijuoti labai paprasta ir plėvelė tolygiai ir tvarkingai užtraukia visą plotą. Užklijavus plėvelę, ją būtina suklijuoti tarpusavyje ir jungtis su sienomis. Tarpusavyje plėvelę klijavau su aliuminio juostele, o vietas kur jungiasi su siena ar kitais konstrukciją kertančiais elementais garo izoliacine juosta. Garo izoliacinę juostą įsigijau Baltijos Brastoje. Kadangi pas mus daugelyje patalpų yra rievėtas mūras tai izoliacija ne visur pilnai užsandarina jungtis. Kiekvieną tarpą teko papildomai užsandarinti silikonu.
lubu siltinimo etapai
Prieš šiltinant stogą būtina pagalvoti apie lubų apdailą ir komunikacijas einančias tarp lubų ir šiltinimo. Lubų apdailai reikia numatyti konstrukcijas pakabinimui. Kadangi planuoju naudoti gana skirtingas lubas įvairiose patalpose, tai aptarsiu skirtingus pakabinimo variantus. Vienas paprasčiausių ir patraukliausių apdailos variantų yra įtempiamos lubos. Joms nereikia jokių papildomų pakabinimo elementų kertančių šiltinimo sluoksnį. Jos tvirtinamos tik perimetru todėl svetainėje ir kitose patalpose kur numatomos tokios lubos, palikta švari konstrukcija.
DSC03663

DSC03664

DSC03665
Kur numatomos gipso kartono ar surenkamos lubos teko išleisti pakabinimo strypus. Strypus tvirtinau prie gegnių prieš šiltinimą ir užklijavus garo izoliaciją teko kiekvieną elementą apklijuoti lipnia izoliacine juosta.
DSC03666

DSC03668
Dar vienas lubų variantas yra lentučių apkalimas. Šiuo atveju nusižymėjau vietas kur praeina gegnės ir tiesiai per šiltinimą planuoju sukti medinius brūselius. Ties vieta kertančia garo izoliaciją teks naudoti savaime užsivulkanizuojančią juostą ar bandyti sandarinti silikonu, kad neliktų plyšių.

VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

BALETAS ANT STOGO

Ruduo į pabaigą. Diena trumpa, tamsi, lietinga. Pats laikas pasidalinti vasaros „atostogų“ nuotykiais.
Kaip žinia, vasara buvo smagiai kaitri, tai ypač jautėsi klaidžiojant „kelis“ metriukus virš žemės paviršiaus, atokaitoje, laikantis grebėstų. Pavasarį, kaip jau minėjau pradėjau fasadų uždengimą difuzine plėvele, panašią plėvelę naudojau ir stogui (Tyvek® Enercor Roof ). Prieš tai nuėmiau laikinai žiemai užklotą polietileno plėvelę, kuri savo darbą atliko puikiai ir visomis pastangomis saugojo namą nuo kritulių, nors negailestingai ir buvo niokojama atšiaurių gamtos reiškinių. Nuėmus plėvelę „nuostabiai“ prašvito dangaus skliautas žiūrint iš namo vidaus į putplasčių ir gegnių „glaudų santykiavimą“. Nors ir kaip kruopščiai buvo bandoma „užpūsti“ visus tarpelius putomis. Tai tik eilinį kartą įtikino, kaip dar kruopščiau reikės sandarinti iš vidaus. Ant stogo tarp 50X50 medinių tašelių sudėjau dar 5cm putplasčio, ant kurio buvo klojama difuzinė plėvelė ir kalamas tašelis oro tarpui. Difuzinei plėvelei tarpusavyje sujungti naudojau dvipusę lipnią juostą, o galuose jungiau su sienos plėvele.
Kaip įstabiausią prisiminimą menu savo vidinių lietlovių įrengimo patirtį. Matomai profesinė liga -daryti viską sudėtingiau nei būtų galima . Dėl idėjos. Dėl estetikos. Galėjau tiesiog uždėti išorinius lietlovius ir tiek žinių, tačiau dėl tenkinančio rezultato teko investuoti daugiau laiko ir pastangų.
Lietlovius formavau iš vandeniui atsparios medžio drožlių plokštės, ją papildomai gruntavau teptine hidroizoliacine mastika ir litavau bituminę stogo dangą. Aišku, kad ir kaip stengiesi žmogus sulituoti tokius siaurus griovelius atsiranda netobulų jungties taškų, bet jas puikiai sutvarkiau su penosil remontine mastika ir viskas gavosi puikiai. Vanduo subėga, nubėga ir tai yra gerai.
Grįžkime prie stogo… Ant plėvelės ir oro tarpų tašų, kuriems panaudojau 50X50 tašelius tik dėl to, kad jų buvo perteklius, pradėjau kalti 25X50 grebėstus stogo dangos tvirtinimui. Stogo danga kaip ir sienos – iš natūralaus skalūno. Technologiją išsiaiškinti nebuvo sunku, o ir darbo tempas didėjo sulig kiekvieno savaitgalio įdirbiu ir patirtimi. Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela…
Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki. Tiesiog nuostabu!! Labai romantiška.. visai nenuobodu. Pirmus kelis savaitgalius. Kuo toliau tuo labiau gailiesi, kad užsiėmei šiuo amatu, bet jei jau pradėjai.. …ir valios pastangomis, dar rudens pradžioje pabaigiau stogo dengimą. Oda nusilupo tik kelis kartus, nieko baisaus (saulės terapija). Žodžiu rekomenduoju pagalvoti prieš lipant ant stogo su skalūnu ;)
Rudeniop, jau liko tik sienos. Ir jos vis dar liko, nes išėjau atostogų ir laikinai nedrįstu imti to plaktuko į rankas. Gal pavasarį. Gal neužilgo. ——— Pertrauka :) (Skirta atsikvėpti, persiorientuoti, atsinaujinti, – įsikvėpti, susikoncentruoti – ir su naujomis jėgomis bei užsispyrimu tęsti pradėtus darbus. Kaip žinia nuoširdžios individualaus namo statybos pareikalauja atokvėpių 
Dabar žiema artėja, žada ir elektrą (pagaliau) įvesti, tai galbūt ir šviesos turėsime viduje.
Prasidės vidaus darbai. Čia dar neaprėpiamos aibės saviraiškai. Stogo šiltinimas iš vidaus ir sandarinimas. Laukia įkvepianti Elektriko patirtis, Vėdintojo karjeros galimybės…
Tiesa, santechnika kiek pajudėjusi, nes vandenį jau įsivedėm ir gėlo (beje labai kokybiško) vandens turime pakankamai,… bet kava vaišinamės kol kas tik iš termoso.

plaktukas

pasiruošimas

lietlovis

kraigas

fasadas

Vidaus sandarinimas

Poilsiui, arba kai lauke oras netinkamas darbui,- veiksmas vyksta viduje.
Dar prie šalčių pasidariau „jutiminį“ nesandarumo testą,- tiesiog, perėjau visas vietas, kur yra sujungimai ir dėl temperatūrų skirtumo tarp išorės ir vidaus nustačiau nesandarias vietas. Tai atrodo panašiai kaip kad pučia per langų tarpus senos statybos namuose per langus, jaučiamas lengvas oro srautas.
Taigi nuspęsta ir pradėta klijuoti specialias sandarinimo juostas ties gegnės ir šiltinimo sluoksnio sujungimais, taip pat putplasčio su putplasčiu sujungimais. Šios vietos nors ir buvo užpūstos montavimo putomis, bet sandarumo tikrai neturi. Taip pat sandarinamos murločio ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos bei murločio ir sienos sujungimo vietos, bei išorinės sienos ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos. Čia vėlgi pagalvojau apie tai, kad naudojant vatą būtų galima gerokai sutaupyti ant sandarinimo juostų tiesiog tvirtinant garo izoliaciją ir sandarinant tik jo sujungimo vietas.
Noriu priminti, kad iš vidaus bus dedamas dar vienas šiltinimo sluoksnis stogui, bet sandarinti noriu tarpinėje stotelėje, dėl konstrukcijos galimų judesių. Sudėjęs antrą šiltinimo sluoksnį, planuoju papildomai sandarinti, bet apie tai plačiau pakomentuosiu kai jau pradėsiu ar bent įpusėsiu darbus.
Prie sandarinimo darbų priklausytų ir vidaus tinkavimas. Sienos, kurių mūro siūlės nebuvo rievėjamos, nes turės apdailą, turi būti tinkuojamos. Tokių sienų pas mus nėra daug, taigi tinkuotojų brigados net negalvoju šauktis, o pasimokinti šį darbą atlikti savo jėgomis.

Prie tinkuojamos sienos priklijavau metalines lyginimo juostas. Pirmiausia kraštines, kurių kambario sandarinimas

koridoriaus lubu sandarinimas

svetaines siaurines sienos tinkas

vonios lubu sandarinimas

Išorės šiltinimas ir paruošimas apdailai

Darbai tikrai nesustojo, nors paskutinis įrašas buvo dar „ant sniego“, –
besidarbuojant ir vasara nepastebimai atėjo…
Per pavasarį buvo užbaigtas paskutinis fasado šiltinimas iš išorės (išskyrus pietinį fasadą) ir stogo viršutinis šiltinimas 5cm neoporu. Ant viršutinio šiltinimo sluoksnio uždėta difuzinė membrana Tyvek® Enercor Roof, o fasadams – Tyvek Reflex. Ši membrana šiek tiek atspindi šilumos energiją, yra papildoma apsauga nuo išorinės drėgmės ir išleidžia garus iš konstrukcijos.
Nuėmus laikiną plėvelę nuo stogo, kuri buvo laikinas uždengimas žiemą, pasimatė tarpai tarp šiltinimo ir gegnių. Buvo net mintis kilusi, kad paprasčiau šį mazgą visgi būtų spręsti su vata, bet yra padaryta kaip padaryta. Visus tarpus užpildžiau putomis; tam išėjo ketas dėžių montavimo putų ir tik tuomet sudėjau viršutinį sluoksnį.
Membrana tarpusavyje sujungta specialia dvipuse lipnia juosta. Dvipusę pasirinkau, nes tai yra pigiau, bet dirbti su ja yra sunkiau nei naudojant išorinę sujungimo juostą. Membraną prie stogo prispaudžia 50X50 mediniai tašai, kurie suformuoja ir oro tarpą. Sienoms, oro tarpui ir membranos prispaudimui naudojau plonesnius 25X50 tašelius. Visuose šonuose ir galuose, kur plėvelė baigiasi, ji taip pat priklijuota dvipuse izoliacija.
Taip pat pradėjau dailinti cokolį, kam pasirinkau gal kiek netikėtą apdailą – apskardinimą. Skardą naudoju 0.7mm cinkuotą. Naudojant skardą būtina žiūrėti jos kokybę, todėl užsitikrinau, kad būtų naudojama skarda su ne mažesne cinko dangos mase kaip 275g/m² ir patikimos firmos SSAB.
Tokią pačią skardą naudosiu visiems apskardinimams.
rytinis fasadas

siaurinis fasadas ir stogas

vakarinis fasadas

stogas 2

Na ir dar vienas savaitgaliukas. Stogas virš svetainės, kuris kiek sudėtingesnis, nes yra tik dviejų atramų, o tai reiškia, kad gegnės stovės tik suremtos viena į kitą ir jas reikės sutvirtinti stygomis. Bet kadangi šalia buvo gudrusis kolega ir draugas Paulius tai visas darbas buvo lengvas ir ėjosi kaip iš pypkės. Prisitvirtinus kraštinę gegnę mes padarėme laikiną atramą ir sudėjome visas gegnes per vieną dieną. Sekmadieniui man liko tik susigrebėstuoti ir užtraukti celofaną.

Ir paskutinė stogo dalis virš garažo. Dar vienas savaitgalis ir gegnės užbaigtos. Ties garažu sunkiausia buvo pastatyti valminę (kampinę) gegnę, o visos kitos dėjosi labai paprastai, nes stogo viršuje padėjome IP dvitėją metalinę siją į kurią surėmėme gegnes. Iškarto bandau nuraminti galimas replikas – per siją peršalimo nebus, nes ji yra gegnių apačioje ir bus praktiškai patalpų viduje, o sienoje pasislėps apšiltinimo sluoksnyje.
Ir štai stogas jau su vainiku, kurį suorganizavo žmona.


Tai stogo medinei konstrukcijai su grebėstavimu išėjo trys savaitgaliai. Kadangi liko dar šiokių tokių galų, kuriuos galima būtų priskaičiuoti prie tų pačių darbų, tai galime skaičiuoti 4 savaitgalius, kurių vertė 8000lt. 

stogas 1

Dar nebaigus mūro pradėjau galvoti apie stogą. Esmė tame, kad keraminių plytų negalima palikti atvirų per žiemą. Taigi užsisakiau medieną, iškarto mirkytą antiseptiko vonioje, kad nereikėtų brūžinti teptuku. Pasidairiau stogininkų, galvojau pradžiai man tegu gegnes sudeda, tuomet aš galėsiu šiltinti per žiemą. Bet kur tau, tokios kainos, stogininkai turėtų būti milijonieriai tiek imdami, man už visų gegnių sudėjimą užsiprašė tiek, kiek man kainuos viso namo mūro darbai, o darbų apimtys tikrai ne adekvačios. Kaip visada aš pabūsiu skūpus ir išmėginsiu jėgas stogdengio profesijoje, o kodėl gi ne, jei statybininkai sugeba suprojektuoti namus tai kodėl aš negaliu jų statyti? :D
Tai štai pirmasis savaitgalis. Penktadieni išeinu gerti alaus su draugais ir jų gražiai paprašau pagalbos užkeliant murlotus ir gegnes (didelis ačiū kolegoms ir labai geriems draugams PAULIUI ir AUDRIUI). Šeštadienį nuo ryto pradedu matuoti ir atsižymėti šankerių vietas murlote kuris bus statomas per vidurį sienos. Pažymėtose vietos gręžiu skyles. Nors šankeris yra 12mm storio, skylę gręžiu 16mm, nes tiksliai atmatuoti yra neįmanoma, o toks diametro skirtumas neturės įtakos konstrukcijai. Neužilgo pasirodo Paulius ir mes užkeliam murlotus ant sienų. Pagal namie išpjautą gegnės šabloną išsipjauname vienos pusės pirmą gegnę ir ją užkeliam ant stogo, tuomet antrą, kitame stogo gale (tas kitas galas yra viduryje stogo, nes toliau nėra galimybės dėti dėl nebaigto mūro). Tarp gegnių viršuje ir apačioje ištempiam šniūrą, pamatuojam aukščius. Pirmų gegnių uždėjimas trunka ilgiausiai nes nuo jų priklauso tolimesnė eiga ir tikslumas. Pagal tuos šniūrus dedam sekančias gegnes.



Gegnes prie murloto pritvirtinom metaliniais kampais ir rievėtomis vinimis.
Sekančią dieną nuo ryto susikaliau vieną juostą grebėstų, kad būtų galima prieiti prie gegnių viršaus. Nusipjoviau kelių gegnių galus ir pagal šabloną pasiruošiau kitos pusės gegnę.

Nespėjus visko galutinai pasiruošti atvažiavo Audrius ir kartu sukėlėme kelias kitos pusės gegnes kurias tarpusavy sujungėm metalinėmis plokštelėmis ir rievėtomis vinimis, o prie murloto metaliniais kampais. Deja mus užpuolė labai nemalonus lietus ir nutarėm pabaigti kokį vakarą. Taigi ištaikius gražią dieną aš nuvažiavau ir susigrebėstavau likusį šiaurinį stogą, bei nupjoviau gegnių galus.


Vakare atvažiavo Audrius ir mes per porą valandų sukėlėme likusias gegnes. Taip, galima sakyti per savaitgalį, buvo sudėta 1/3 stogo gegnių. Dar vienas savaitgalis susivalgė, kuomet galutinai sutvirtinau jau padarytą stogo dalį, susigrebėstavau ir uždengiau laikiną dangą – 200mk celofaną.

šiltinimas (medžiagos ir būdai)

Kodėl taip sunku išsirinkti apšiltinimo medžiagas ir būdus savo namui? Kaip išsirinkti iš gausybės siūlomų medžiagų tokių kaip vata, polistirolo plokštės, purškiamos putos ir kitų, į kuriuos nesigilinsiu (šiaudai, termo dažai ir kitokios super natūralios ar nano technologijos). Nes nėra nei vieno tobulo būdo!! Visi skaitantys šį blogą jau puikiai žino, kad namo energetinis efektyvumas priklauso ne tik nuo atitvarų šiluminės varžos, bet ir nuo sandarumo. O visi statantys namą skaičiuoja pinigus ir ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio. Pabandysiu apžvelgti pagrindines šiltinimo medžiagas:
1. Vata – akmens vata, stiklo vata, medžio vata visos vatos yra geros tuo, kad yra kvėpuojanti medžiaga tinkanti dėti į medžio karkasą, yra viena pigiausių šiltinimo medžiagų. Vatos šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,045 iki 0,030W/m²K. Žinoma, geresnio šilumos laidumo vata yra brangi, ji kieta ir dažniausiai naudojama kaip vėjo izoliacija ar tose vietose kur nėra galimybės uždėti storesnio sluoksnio. Vatos privalumas yra degumo klasė, kas dažniausiai yra aktualu didesniuose objektuose, taciau ne gyvenamuosiuose namuose. Deja, bet vatos pigumas baigiasi kai prie kainos priskaičiuojame garo izoliaciją ir difuzinę plėvelę. Dar viena didelė vatos blogybė – darbo kokybė. Tam, kad konstrukcinis sumuštinis veiktų be priekaištų viskas turi būti atlikta labai kruopščiai. Suvestos suklijuotos ir sandariai sujungtos plėvelės, ypač atkreipiant dėmesį į konstrukcijų kampus, kur dažnai paliekamos plevėsuojančios plėvelės- būtent tuose kampuose gali atsirasti nesandarumai, išeiti ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Taip pat vata turi būti labai gerai apsaugota nuo atmosferos poveikio, net nedidelis 10% drėgnumas gali labai stipriai sumažinti izoliacijos charakteristikas.
2. Putplasčio plokštės – EPS, XPS, PIR, PUR. Tai standžios ir kietos plokštės. Pagrindinis jų skirtumas yra vidinė sandara – uždaros poros ar atviros poros ir šilumos laidumo koeficientas EPS – 0,045-0,031, XPS 0,035-0,030 PIR/PUR 0,024-0,022 W/m2K. palyginus su vata – tai mažai laidžios garams ir visiškai nelaidūs vėjui. Šiuo atveju nekalbėsiu apie plokščių klijavimą prie sienos, nes man tai neaktualu, o jų montavimą tarp medžio karkaso. Šiuo atveju plokštės turi labai blogą vietą ties sandūros taškais. Šiose vietose, norint užsandarinti purškiamos montažinės putos, o tai pakelia šiltinimo kainą. Neapsaugotos poliuretaninės montavimo putos prisotinamos vandens garų, taip žymiai pablogėja jų šiluminės izoliacijos savybės, o drėgmė gali kenkti ir pačiam medžio karkasui. Yra atveju, kai tokia šiltinimo sistema supūdo gegnes. Paminėtina ir tai, kad plokštės suvedimas ties sudėtingais kampais yra daug sudėtingesnis nei difuzinės plėvelės sujungimas, o tai yra rizika namo nesandarumui.
3. Purškiamos putos – yra artimos anksčiau išvardintoms plokštėms tik jų montavimo būdas yra kitoks. Šios putos būna vienakomponentės, dvikomponentės, uždarų porų, atvirų porų. Jų didžiausias ir nepakeičiamas privalumas yra pasiekiami sandarumo parametrai, dėl putų plėtimosi užpildant visus plyšius ir kampus. Nuostabus būdas kol nesužinai kainos. Taip, daugelis šiuo bizniu užsiimančių kompanijų deklaruoja, kad tokių putų reikia gerokai mažiau dėl jų pasiekiamo sandarumo ir kai kurių – dėl gero šilumos laidumo koeficiento 0,024-0,022W/m2K, tačiau tai labiau pritaikoma statistinio ir „STR‘inio“ (norminio) namo statyboms kur statybininkai apie sandarumo duodamą efektą mažai težino, bet statant pasyvų namą sandarumas yra kaip konstanta, kokią medžiagą benaudosi, o sienoms reikalinga varža yra skaičiuojama specialiomis programomis ir gali labai skirtis priklausomai nuo pastato konfigūracijos, orientacijos ir pan.
Savo namui apšiltinti aš skaičiavau apie 88m³ sienoms ir apie 97m³ stogui šiltinimo medžiagos, kurios šilumos laidumo koeficientas – 0,032W/m²K. Tai gali būti arba pilkasis putų polistiroloas (NEPS) arba ISOVER KL32, kurios Lietuvoje niekas neparduoda ir galima gauti tik spec. užsakymu. Abiejų medžiagų kaina yra labai panaši apie 210-220Lt/m³ tik prie vatos reikia pridėti visas plėveles. Skaičiuojant purškiamas putas suma skiriama apšiltinimui pasidaro kosminė, nes mano duomenimis (kalbu apie uždarų porų putas kurių ʎ – 0,022W/m²K) yra apie 800Lt/m³, o tam, kad pasiekti tokią pačią varžą medžiagų reikia sienoms apie 65m³ ir stogui apie 78m³.
Žinodamas, kad naudojant vatą ar polistirolo plokštes aš rizikuoju sudėti nemažai pinigų ir negauti reikiamo efekto dėl nesandarumo, o naudojant putas pritrukti pinigų užbaigti namo statybas apskritai,- sugalvojau, kad reikia bandyti daryti kompleksinį „sumuštinį“. Sienose – medinio karkaso pirmą sluoksnį 5-10cm purkšti uždarų porų putomis ir užsandarinti namą bei sudaryti gerą garo izoliaciją. Antrą sluoksnį tarp sekančio karkaso dėti iš putų polistirolo – 20-25cm ir taip pasiekti reikiamą sienų varžą. O trečią laukinį sluoksnį vėl užpūsti uždarų porų putomis 5cm ir nuo aplinkos poveikio izoliuoti putplastį, uždaryti plyšius tarp putplasčio ir medžio karkaso bei sudaryti išorinį hidroizoliacijos sluoksnį (uždarų porų putos nelaidžios vandeniui). Analogiškai daryti ir stogą – tarp gegnių dedant putplasčio plokštes, o iš vidaus ir iš lauko purškiant putomis. Taip tikiuosi pasiekti reikalingą sandarumo ir šilumos laidumo efektą ir sumažinti šiltinimo pabrangimą.

stogas

Stogas yra ypatingo dėmesio reikalaujanti vieta. Būtent viršutinėje patalpos dalyje sukyla šiluma ir dėl susidarančio slėgio išeina net ir per mažiausius plyšius. Per stogą ne tik prarandame šilumą, bet vasaros metu, nors jos ir nepageidaujame, gauname, nes būtent stogą labiausiai veikia saulės spinduliai. Taip pat svarbi gera hidroizoliacija ir ilgaamžiškumas.

Stogui bandysim pasiekti 0,056W/m²K šilumos laidumo koeficientą. Tam prireiks 55cm ISOVER KL-32 ar kitos medžiagos kurios λ yra 0,032. Apšiltinimas montuojamas tarp gegnių. Vietoje garo izoliacijos visą stogo apačią bandysim aptraukti aliuminio folijos KOMEX plėvele kurią planuoju idealiai tarpusavyje suklijuoti ir taip pat kruopščiai sujungti su sienos plėvele. Virš gegnių planuoju difuzinę plėvelę, OSB, prilydomą ruloninę dangą, o apdailai uždėti žalią stogą.

Šioje vietoje matomai reiktų komentaro dėl žalio stogo. Iš esmės tai nėra nieko labai ypatingo, net ir finansiškai tai nėra daugiau nei tarkim koks čerpinis stogas, o privalumų turi daugiau. Visų pirma tai augalai sugeria labai daug saulės energijos taip apsaugodami nuo prikaitinimo vidaus patalpas. Žalias stogas sugeria apie 80% vandens per lietų, tai sumažina lietaus vandens nuvedimą. Žemės kaip žinia yra neblogas šilumos izoliatorius, taigi tikiuosi dar pagerinti stogo šilumines savybes. Ir dar labai svarbu paminėti, kad žalias stogas yra nesenstantis ir jei gerai įrengtas apsaugo apatinį hidroizoliacinį sluoksnį nuo atmosferos poveikio, taigi stogo danga tampa beveik amžina.

Jau šiek tiek buvau užsiminęs kalbėdamas apie sienų konstrukcijas, kad planuoju pietinėje pusėje iškišti stogą apie 1,8m į priekį taip spręsdamas saulės problemą. Mano paskaičiavimais tiek iškišus stogą, įvertinant jo aukštį nuo žemės ir virš langų, jis vasarą turi pilnai šešėliuoti pietinę sieną (esant saulės kampui 54°) ir apšviesti šiaurinę vidinę namo sieną žiemą, kai saulės kampas nusileidžia iki 13°. Taip žiemą išnaudosime saulės šilumą, o vasarą vengsime perkaitinimo.

 

kam įdomu, apie žalius stogus galite pasiskaityti čia: http://www.zinco-greenroof.com/