Category: SIENOS

trečioji vasara

Jau nuo pavasario iš buto persikėlėme į namą gyventi, minimaliai įsirengę, bet vis geriau nei bute. Vaikams – saugus kiemas už lango, o ir dirbti kur kas lengviau kai nereikia išsiruošti į statybas su termosu kavos ir maisto lauknešėliu.
Taigi, vasara, beje jau trečioji, jau be didesnio streso ,- plušau prie fasadų. Šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas paslėptas po skalūnu. O va prie pietinio fasado reikėjo kur kas daugiau sugaišti, čia net nepilnai apšiltinta pusė buvo. Stogo atramų susikirtimai su siena, kurios ne taip lengva apeiti tiek su putplasčiu tiek su plėvele, pastaroji buvo klijuojama prie gegnių, bei sujungta su stogo difuzine plėvele, kad būtų kuo mažiau vėjo prapūtimų. Taip pat langų nemažai, kuriuos slėpiau į šiltinimą. Tose vietose, kur šiltinimas jungiasi su langu naudojau savaime išsiplečiančią juostą. lango apsiltinimas Pietinėje pusėje fasado apdaila,- lentutės su tarpais, taigi saulė per tarpus gali pasiekti šiltinimą ir jį ardyti. Kad apsisaugočiau nuo to pietiniam fasadui naudojau priešvėjinę plėvelę atsparią ultravioletiniam spinduliam Tyvek® UV facade. Beje, lentutėms sutaupiau, ėmiau ne fasadines dailylentes, kurių kvadratas kiek žinau apie 40lt kainuoja, bet tiesiog lentpjūvėje prisipjoviau obliuotos statybinės medienos. Originalumas paprastume  , o šiaip skonio dalykas, bet pinigų suma skiriasi.

pietinis fasadas

rytinis fasadas

siaurinis fasadas

vakarinis fasadas

vakarinis ir pietinis fasadai
Deja su fasadais taip ir nebaigiau, bet kol geras oras dar bandysiu kiek įmanoma daugiau pasistūmėti. O nebaigiau dėl to, kad ir viduje norėjosi pasigerinti gyvenimo sąlygas.
Apie vidaus darbus:
Na apie lubų sandarinimą ir šiltinimą jau rašiau, bet per vasarą dar pavyko ir grindis susikloti. Grindims naudojau ąžuolo masyvo lentas. Pastarąsias jau kuris laikas turėjau, dėl to nedėjau grindinio šildymo. Lentų istorija buvo tokia, kad pavyko gauti išbrokuotų geležinkelio pabėgiams skirtų ąžuolinių pusgaminių. Tereikėjo susirasti lentpjūvę, kuri medieną paruošė, išdžiovino ir pagamino grindis, plintusus bei palanges. Medieną prie betoninių grindų klijavau hibridinio polimero pagrindo klijais PENOSIL. Išties nuostabūs klijai sustingsta greitai ir lentas atplėšti net dalinai sustingus yra rimtas išbandymas. Dar vienas žinotinas dalykas apie šiuos klijus tai, kad jei juos tepti visu grindų plotu jie suformuoja plėvelę, kuri apsaugo nuo radono dujų, bet tai be abejo yra gana brangu, nes klijų išeiga padidėja. Kadangi medis sudėtas ir prie virtuvės ir tambūre kur trintis išties yra didesnė, nusprendėme ir laką atitinkamą naudoti. Grindis lakavome vienu atspariausių lakų BONA TRAFFIC, matysime ar jis vertas tų liaupsių ir savo kainos..
vaiko kambarys su antresole

vidaus grindys

Dar per tą laiką prasivedžiau vieną kitą rozetę bei elementarių LED lempučių pasikabinau.
Taip pat pasistatėme virtuvę, kurią po vieną kitą spintelę „atradome“ IKEA išpardavimo skyriuje, šiai dienai jau turime beveik visą lakonišką ir vientisą komplektą (ten, kur gali sutaupyti – taupai, kur verta investuoti daugiau – investuoji ;)

Sienų apdaila – palikome plytas. Erdves didesnniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą,- medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridorije, kurie yra tamsesni – plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas. Žodžiu plytos interjere dominuoja.
Dar veiksmas vyko ir lauke. Perimetru apsodintos tujos, vienas kitas dekoratyvinis krūmas įbestas, ir aišku moteriška zona – daržas. Na jis buvo nuskriaustas šiais metais ir pats kovojo su vietinėm žolėm. Prieš rudenį įvažiavimą į sklypą truputį aptvarkiau, užvežiau dolomito skaldos su žvyru mišinio ir sutankinau. Vis balų mažiau. Trinkelių šiais metais neklosiu, nors jos taip pat stovi sukrautos ir laukia savo eilės.
Dar ir praktinių įdomybių pateiksiu:
Čia apsidžiaugs plokštuminių pamatų opozicija,- o gi šie pamatai turi vieną ne itin gerą savybę – rezonansą. Jeigu jau aš sugalvoju ką gręžti garaže tai kitam namo gale girdisi tarsi veiksmas už sienos vyktų. Beje puikiai girdisi ir žingsniai naktį. Dabar, kai sudėtos medinės grindys vaikščiojimas kiek nutilo, bet problema vis viena yra. Yra ir sprendimų problemai. Viena jų – tai mūryti sienas reikėtų prieš tai sudėjus smūgio garso izoliaciją po jomis ir ant pamato lieti dar vienas, šį kartą smėlbetonio juodgrindes, po jomis aišku dedant bent minimalų izoliacijos sluoksnį. Tai labai pakelia statybos kainą ir be abejo sumenkina plokštuminio pamato ekonominį patrauklumą. Yra ir kitas būdas, dabar jau yra sprendimas kaip padaryti juostinį pamatą be šalčio tiltelių. Tiesiog pirmąją eilę reikia mūryti iš apkrovas laikančios šilumos izoliacijos blokelių. Pastarieji nėra pigūs ir deja Lietuvoje jų niekas neparduoda, bet ne taip toli Latvija iš kur jų galima parsigabenti. Beje jau vieną projektą su šiais blokeliais paleidome į statybas, tik tuo atveju namas mūrijamas ant rūsio, nuo kurio reikia izoliuotis, bet esmė ta pati.
Na, ir pagaliau,- rudeniui dar laukia rekuperacijos ir šildymo montavimas bei pirmasis sandarumo testas. Viskas jau sukomplektuota ir paruošta, tereikia įgyvendinti.

Lubų sandarinimas

Žiemos ir pavasario darbų sąraše – lubų šiltinimas ir sandarinimas – pabaigtas.
Stogo konstrukcija: 25cm gegnės su pilkuoju polistirenu tarp jų, 5cm putplasčio virš gegnių ir 20cm putplasčio iš vidaus po gegnėmis. Pastarasis šiltinimas ir buvo montuojamas. Prieš šiltinimą buvo atliktas pirminis sandarinimas užklijuojant mutloto jungtį su siena butilo juosta. Sandūras – gegnės su putplasčiu – sandarinau garo izoliacine juosta, o putplasčio su putplasčiu jungtis – klijavau aliuminio juostele. Aliuminio juostą naudojau tik dėl mažesnės jos kainos, nes sandūrų dviejų šiltinimo medžiagų yra gana nemažai ir naudoti garo izoliacinę juostą nėra labai finansiškai racionalu. Užsandarinus visas vietas pradėtas galutinis lubų šiltinimas. Putplastį prie putplasčio klijavau poliuretaniniais klijais PENOSIL. Pradžioje papildomai bandžiau tvirtinti grybukais, bet vėliau to atsisakiau, kadangi pilnai užtenka klijų. Kad klijai greičiau susikabintų labai padeda apipurškimas vandeniu. Suklijavus ir užpurškus tarpus dedama garo izoliacinė plėvelė. Naudojau neypatingai brangią aliuminizuotą garo izoliacinę plėvelę. Jos tvirtinimui išbandžiau kelis būdus: 1. Klijuoti su dvipuse lipnia juosta, bet nepasiteisino, nes gaunasi didesni ar mažesni oro maišai; 2. Purškiamais klijais. Purškiamų klijų išbandžiau dvi ar tris skirtingas firmas ir pasiteisino tik TESA klijai pirkti HELIOPOLYJE. PERSPĖJU – purškiami klijai truputį „ėda“ putplastį todėl purkšti tiesiai ant jo nepatartina, bet jei purškiami ant garo izoliacinės plėvelės tuomet „išėdimo“ efekto nepastebėjau. Užklijuoti labai paprasta ir plėvelė tolygiai ir tvarkingai užtraukia visą plotą. Užklijavus plėvelę, ją būtina suklijuoti tarpusavyje ir jungtis su sienomis. Tarpusavyje plėvelę klijavau su aliuminio juostele, o vietas kur jungiasi su siena ar kitais konstrukciją kertančiais elementais garo izoliacine juosta. Garo izoliacinę juostą įsigijau Baltijos Brastoje. Kadangi pas mus daugelyje patalpų yra rievėtas mūras tai izoliacija ne visur pilnai užsandarina jungtis. Kiekvieną tarpą teko papildomai užsandarinti silikonu.
lubu siltinimo etapai
Prieš šiltinant stogą būtina pagalvoti apie lubų apdailą ir komunikacijas einančias tarp lubų ir šiltinimo. Lubų apdailai reikia numatyti konstrukcijas pakabinimui. Kadangi planuoju naudoti gana skirtingas lubas įvairiose patalpose, tai aptarsiu skirtingus pakabinimo variantus. Vienas paprasčiausių ir patraukliausių apdailos variantų yra įtempiamos lubos. Joms nereikia jokių papildomų pakabinimo elementų kertančių šiltinimo sluoksnį. Jos tvirtinamos tik perimetru todėl svetainėje ir kitose patalpose kur numatomos tokios lubos, palikta švari konstrukcija.
DSC03663

DSC03664

DSC03665
Kur numatomos gipso kartono ar surenkamos lubos teko išleisti pakabinimo strypus. Strypus tvirtinau prie gegnių prieš šiltinimą ir užklijavus garo izoliaciją teko kiekvieną elementą apklijuoti lipnia izoliacine juosta.
DSC03666

DSC03668
Dar vienas lubų variantas yra lentučių apkalimas. Šiuo atveju nusižymėjau vietas kur praeina gegnės ir tiesiai per šiltinimą planuoju sukti medinius brūselius. Ties vieta kertančia garo izoliaciją teks naudoti savaime užsivulkanizuojančią juostą ar bandyti sandarinti silikonu, kad neliktų plyšių.

BALETAS ANT STOGO

Ruduo į pabaigą. Diena trumpa, tamsi, lietinga. Pats laikas pasidalinti vasaros „atostogų“ nuotykiais.
Kaip žinia, vasara buvo smagiai kaitri, tai ypač jautėsi klaidžiojant „kelis“ metriukus virš žemės paviršiaus, atokaitoje, laikantis grebėstų. Pavasarį, kaip jau minėjau pradėjau fasadų uždengimą difuzine plėvele, panašią plėvelę naudojau ir stogui (Tyvek® Enercor Roof ). Prieš tai nuėmiau laikinai žiemai užklotą polietileno plėvelę, kuri savo darbą atliko puikiai ir visomis pastangomis saugojo namą nuo kritulių, nors negailestingai ir buvo niokojama atšiaurių gamtos reiškinių. Nuėmus plėvelę „nuostabiai“ prašvito dangaus skliautas žiūrint iš namo vidaus į putplasčių ir gegnių „glaudų santykiavimą“. Nors ir kaip kruopščiai buvo bandoma „užpūsti“ visus tarpelius putomis. Tai tik eilinį kartą įtikino, kaip dar kruopščiau reikės sandarinti iš vidaus. Ant stogo tarp 50X50 medinių tašelių sudėjau dar 5cm putplasčio, ant kurio buvo klojama difuzinė plėvelė ir kalamas tašelis oro tarpui. Difuzinei plėvelei tarpusavyje sujungti naudojau dvipusę lipnią juostą, o galuose jungiau su sienos plėvele.
Kaip įstabiausią prisiminimą menu savo vidinių lietlovių įrengimo patirtį. Matomai profesinė liga -daryti viską sudėtingiau nei būtų galima . Dėl idėjos. Dėl estetikos. Galėjau tiesiog uždėti išorinius lietlovius ir tiek žinių, tačiau dėl tenkinančio rezultato teko investuoti daugiau laiko ir pastangų.
Lietlovius formavau iš vandeniui atsparios medžio drožlių plokštės, ją papildomai gruntavau teptine hidroizoliacine mastika ir litavau bituminę stogo dangą. Aišku, kad ir kaip stengiesi žmogus sulituoti tokius siaurus griovelius atsiranda netobulų jungties taškų, bet jas puikiai sutvarkiau su penosil remontine mastika ir viskas gavosi puikiai. Vanduo subėga, nubėga ir tai yra gerai.
Grįžkime prie stogo… Ant plėvelės ir oro tarpų tašų, kuriems panaudojau 50X50 tašelius tik dėl to, kad jų buvo perteklius, pradėjau kalti 25X50 grebėstus stogo dangos tvirtinimui. Stogo danga kaip ir sienos – iš natūralaus skalūno. Technologiją išsiaiškinti nebuvo sunku, o ir darbo tempas didėjo sulig kiekvieno savaitgalio įdirbiu ir patirtimi. Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela…
Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki. Tiesiog nuostabu!! Labai romantiška.. visai nenuobodu. Pirmus kelis savaitgalius. Kuo toliau tuo labiau gailiesi, kad užsiėmei šiuo amatu, bet jei jau pradėjai.. …ir valios pastangomis, dar rudens pradžioje pabaigiau stogo dengimą. Oda nusilupo tik kelis kartus, nieko baisaus (saulės terapija). Žodžiu rekomenduoju pagalvoti prieš lipant ant stogo su skalūnu ;)
Rudeniop, jau liko tik sienos. Ir jos vis dar liko, nes išėjau atostogų ir laikinai nedrįstu imti to plaktuko į rankas. Gal pavasarį. Gal neužilgo. ——— Pertrauka :) (Skirta atsikvėpti, persiorientuoti, atsinaujinti, – įsikvėpti, susikoncentruoti – ir su naujomis jėgomis bei užsispyrimu tęsti pradėtus darbus. Kaip žinia nuoširdžios individualaus namo statybos pareikalauja atokvėpių 
Dabar žiema artėja, žada ir elektrą (pagaliau) įvesti, tai galbūt ir šviesos turėsime viduje.
Prasidės vidaus darbai. Čia dar neaprėpiamos aibės saviraiškai. Stogo šiltinimas iš vidaus ir sandarinimas. Laukia įkvepianti Elektriko patirtis, Vėdintojo karjeros galimybės…
Tiesa, santechnika kiek pajudėjusi, nes vandenį jau įsivedėm ir gėlo (beje labai kokybiško) vandens turime pakankamai,… bet kava vaišinamės kol kas tik iš termoso.

plaktukas

pasiruošimas

lietlovis

kraigas

fasadas

Vidaus sandarinimas

Poilsiui, arba kai lauke oras netinkamas darbui,- veiksmas vyksta viduje.
Dar prie šalčių pasidariau „jutiminį“ nesandarumo testą,- tiesiog, perėjau visas vietas, kur yra sujungimai ir dėl temperatūrų skirtumo tarp išorės ir vidaus nustačiau nesandarias vietas. Tai atrodo panašiai kaip kad pučia per langų tarpus senos statybos namuose per langus, jaučiamas lengvas oro srautas.
Taigi nuspęsta ir pradėta klijuoti specialias sandarinimo juostas ties gegnės ir šiltinimo sluoksnio sujungimais, taip pat putplasčio su putplasčiu sujungimais. Šios vietos nors ir buvo užpūstos montavimo putomis, bet sandarumo tikrai neturi. Taip pat sandarinamos murločio ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos bei murločio ir sienos sujungimo vietos, bei išorinės sienos ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos. Čia vėlgi pagalvojau apie tai, kad naudojant vatą būtų galima gerokai sutaupyti ant sandarinimo juostų tiesiog tvirtinant garo izoliaciją ir sandarinant tik jo sujungimo vietas.
Noriu priminti, kad iš vidaus bus dedamas dar vienas šiltinimo sluoksnis stogui, bet sandarinti noriu tarpinėje stotelėje, dėl konstrukcijos galimų judesių. Sudėjęs antrą šiltinimo sluoksnį, planuoju papildomai sandarinti, bet apie tai plačiau pakomentuosiu kai jau pradėsiu ar bent įpusėsiu darbus.
Prie sandarinimo darbų priklausytų ir vidaus tinkavimas. Sienos, kurių mūro siūlės nebuvo rievėjamos, nes turės apdailą, turi būti tinkuojamos. Tokių sienų pas mus nėra daug, taigi tinkuotojų brigados net negalvoju šauktis, o pasimokinti šį darbą atlikti savo jėgomis.

Prie tinkuojamos sienos priklijavau metalines lyginimo juostas. Pirmiausia kraštines, kurių kambario sandarinimas

koridoriaus lubu sandarinimas

svetaines siaurines sienos tinkas

vonios lubu sandarinimas

Išorės šiltinimas ir paruošimas apdailai

Darbai tikrai nesustojo, nors paskutinis įrašas buvo dar „ant sniego“, –
besidarbuojant ir vasara nepastebimai atėjo…
Per pavasarį buvo užbaigtas paskutinis fasado šiltinimas iš išorės (išskyrus pietinį fasadą) ir stogo viršutinis šiltinimas 5cm neoporu. Ant viršutinio šiltinimo sluoksnio uždėta difuzinė membrana Tyvek® Enercor Roof, o fasadams – Tyvek Reflex. Ši membrana šiek tiek atspindi šilumos energiją, yra papildoma apsauga nuo išorinės drėgmės ir išleidžia garus iš konstrukcijos.
Nuėmus laikiną plėvelę nuo stogo, kuri buvo laikinas uždengimas žiemą, pasimatė tarpai tarp šiltinimo ir gegnių. Buvo net mintis kilusi, kad paprasčiau šį mazgą visgi būtų spręsti su vata, bet yra padaryta kaip padaryta. Visus tarpus užpildžiau putomis; tam išėjo ketas dėžių montavimo putų ir tik tuomet sudėjau viršutinį sluoksnį.
Membrana tarpusavyje sujungta specialia dvipuse lipnia juosta. Dvipusę pasirinkau, nes tai yra pigiau, bet dirbti su ja yra sunkiau nei naudojant išorinę sujungimo juostą. Membraną prie stogo prispaudžia 50X50 mediniai tašai, kurie suformuoja ir oro tarpą. Sienoms, oro tarpui ir membranos prispaudimui naudojau plonesnius 25X50 tašelius. Visuose šonuose ir galuose, kur plėvelė baigiasi, ji taip pat priklijuota dvipuse izoliacija.
Taip pat pradėjau dailinti cokolį, kam pasirinkau gal kiek netikėtą apdailą – apskardinimą. Skardą naudoju 0.7mm cinkuotą. Naudojant skardą būtina žiūrėti jos kokybę, todėl užsitikrinau, kad būtų naudojama skarda su ne mažesne cinko dangos mase kaip 275g/m² ir patikimos firmos SSAB.
Tokią pačią skardą naudosiu visiems apskardinimams.
rytinis fasadas

siaurinis fasadas ir stogas

vakarinis fasadas

eksperimentas – langų šiltinimas

Ilgąjį savaitgalį išnaudojau eksperimentiniam langų šiltinimui ir porą langų rėmų „paslėpiau“.
Iš lango rėmo popalanginės dalies išvedžiau šlangutes kondensatui nuleisti, tuo tikslu dar su langų gamintojais buvo sutarta, kad išgręžtų kuo mažiau, bet didesnes skyles kondensato išleidimui.
Šlangeles klijavau statybiniais klijais. Apatinei lango daliai šiltinti išpjoviau detalę iš stipresnio EPS150 putplasčio, o šonus užtaisiau tuo pačiu fasadiniu neoporu.
DSC00921
DSC00922
Lygiagrečiai langų šiltinimui, pradėjau ir paskutinįjį, trečiąjį šiltinimo etapą,- 5cm neoporu, ant kurio dengiu TYVEK difuzinę plėvelę ir medžio tašelius oro tarpui formuoti.
DSC00923

langai

Iškarto šilta ir smagu, taip maloniai šildo saulė ir nesijaučia jokio vėjo. Nuostabus jausmas apėmė kai namas užsidėjo „akinius“.
Priminsiu viską nuo pradžių. Mūsų langai kaip bebūtų neįprasta yra šilto aliuminio, t.y. aliuminis iš lauko, plastiko tarpinė ir aliuminis iš vidaus. Profiliai yra Reynaers ir Schucosu paslėpta varčia, mūsų atveju panaudoti būtent Reynaers profiliai, nes jie truputi pigesni, bet deklaruojama geresnė šiluminė varža. Pietinėje pusėje panaudotas profilis CS77HV o šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje CS77. HV t.y. paslėptos varčios rėmai, juos naudoju dėl to, kad planuoju rėmus maksimaliai paslėpti apšiltinimo sluoksnyje taip išgaunant šiltesnį rėmą nei gali pasiūlyti bet kuris gamintojas.
Stiklo paketai naudojami trijų rūšių. Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – ClimaGuard 1.0 du selektyviniai stiklai su 2cm kameromis užpildytomis argonu – 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas g tik 37% todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos, vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje. ClimaGuardnrG – tai specialus selektyvas pasyviems ir energetiškai efektyviems namams, šis selektyvas sudėtas pietų pusėje, bet paketai skiriasi savo storiu, į nevarstomas dalis pavyko sukišti storesnius paketus 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG, kurio U-0.6, o g, net 62%, o į varstomas dalis galėjome įdėti maksimaliai 4nrG-16Ar-4-16Ar-4nrG, kurio U-0.7, o g lieka 62%.
Taigi, 2013.02.26 atvažiavo 5 meistrų komanda. Vietoje apsiklijavo lauko ir vidaus sandarinimo juostas kuriomis pasirūpinau pats. Vidinę garo izoliaciją naudojau PENOSIL Premium 15cm pločio, nors galima buvo prasisukti su siauresne, o lauko difuzinę juosta tos pačios firmos tik 10cm pločio. Juostos prie lango klijuojamos akriliniais klijais (juosta), o prie vidinių atitvarų butilo juosta. Butilas yra geras tuo, kad kai prilimpa jis neišdžiūsta ir lieka elastingas, taip pat labai puikiai užtaiso nedidelius nelygumus. Prie langų juostas klijavo meistrai, o prie sienų šį darbą pasilikau sau,- reikia kad patalpose būtų pakankamai šilta, reikia prieš tai nupjauti išlindusias sandarinimo putas, reikia nuvalyti sienas prie kurių klijuosis juosta.
Klijuojant, kampuose, kur juosta lenkiasi atsiranda „garbanos“, kurias papildomai klijuoju butilo juosta padengta aliuminiu. Taip pat, perspektyvoje silikonu reikės užtaisyti ertmes, kurios yra dėl nepilnai užtaisytų mūro siūlių. Iš lauko juostų kol kas neklijuoju, visų pirma reikia iš apačios įstatyti šlangeles, kuriomis bus nuleidžiamas kondencatas, o be to, reikia sulaukti šiltesnių orų.

DSC00898

DSC00899

DSC00900

DSC00901

DSC00902

DSC00903

DSC00904

DSC00905

DSC00907

DSC00909

Kaip ten bebūtų, sudėjus langus su mūsų „buržuika“, kuri prie celofaninių langų prišildydavo iki +5-7 laipsnių dabar gana lengvai palaikau +15-16 laipsnių. Ypač malonu buvo savaitgalį, kuomet lauke siautė pūga o viduje buvo šilta. Turint omeny, kad namo sienos yra gerokai įšalusios – tai rezultatas tikrai puikus, o kai prie buržuikos šilumos prisideda saulė tai viduje pasiekiama ir 20laipsnių temperatūra.
Pirmadienį, kuomet lauke buvo saulėta ir spaudė lengvas šaltukas. Vakare name vien nuo saulės šilumos temperatūra laikėsi +7-8 laipsniai.

2 šiltinimo sluoksnis

Žiema eina į pabaigą ir aš einu į pabaigą su antruoju šiltinimo sluoksniu. Tam naudoju 10 cm putplastį, kurį montuoju tarp medinių brūsų. Brūsai, kaip jau rašiau anksčiau, pritvirtinti prie gegnių ir įmūrytų metalinių plokštelių. Montuojant antrą sluoksnį stengiuosi, kad persidengtų pirmojo sluoksnio šiltinimo siūlės, o tarpus užpurškinėju putomis.
Apšiltinimo sluoksnį prispaudžiu sekančiu karkasu 50 X 50, tarp kurio bus montuojamas trečiasis ir pagaliau paskutinis šiltinimo sluoksnis. Anksčiau buvau nusprendęs šį sluoksnį užpurškinėti uždarų porų putomis, bet dėl didelės jų kainos atsisakau ir planuoju daryti paprastai,- montuodamas 5 cm pilkojo polistirolo.
siltinimas 2_1
siltinimas 2_2
siltinimas 2_3

garažo vartai

Atrodo paprastas namo atributas, bet jeigu jau pasidarėme garažą tai ir vartai turi būti apgalvoti. Mūsų garažas tik vienam automobiliui, taigi vartai nėra dideli.
Vienas didžiausių sprendimų montuojant garažo vartus buvo jų nusileidimo vieta, mat pamato plokštė baigiasi lygiai su mūro išoriniu kraštu. Jei vartus montuojame standartiškai iš vidaus, tuomet turėsime 25cm į lauką išlindusį pamatą. Noriu paminėti, kad garažą aš planuoju šildyti, tiksliau palaikyti minimalią +6 laipsnių temperatūrą, reiškiasi peršalimai per pamatą nėra pageidaujami, jau nekalbant apie vizualinį „broką“.
Sprendimas – garažo vartus išstumti į išorinę mūro pusę, kad vartų guma remtųsi į betono kraštą ar netgi putplastį. Tam prie išorinės pusės buvo sumontuoti metaliniai profiliai ir vartų bėgiai tvirtinti prie jų. Taip vartai buvo išnešti į apšiltinimo sluoksnio kraštą. Kaip apipavidalinti ir užsandarinti putplasčio briauną ir jungtį su vartų guma dar galutinio sprendimo nėra, tai detaliai paaiškės tvarkant cokolį.
Dar vienas vartų sprendimas laukė iš vidaus. Garažo aukštį planuoju išnaudoti įrengdamas antresolę, o jei vartus montuočiau horizontaliai jie dalinai blokuotų užlipimą į 2aukštą. Tai įtakojo sprendimą vartus montuoti su kampiniu pakilimu palei stogą – kas sąlyginai išbrangino vartų konstrukciją.
garažo vartai 2

garažo vartai

kaminas

Paskutinis mūro štrichas – KAMINAS. Šioje vietoje man labai profesionaliai patarė ir padėjo UAB „Stiksas“ kuriuos pažystu dar nuo pirmojo namo statybos, kur jie statė mums židinį ir davė tokių patarimų, kurie tuo metu dar nebuvo populiarūs, o šiandien plačiai naudojami.
Taigi kaminas parinktas SHIEDEL nors pradžioje buvo galvojama apie TONA kaminus dėl jų plonesnės keramikos, bet kadangi TONA atstovai negalėjo mums pasiūlyti pilnos komplektacijos kamino rinkomės taip pat labai gerą SHIEDEL variantą. Kuom jis skiriasi nuo paprasto kamino statomo statistiniame lietuviškame name: tai THERMOSPLIT blokelis, kuris turi šiltą tarpinę ir statomas apšiltinimo sluoksnyje taip bent dalinai eliminuojant peršalimą per kamino blokelį ir „juška“ – taisyklingai turbūt – kamino sklendė, kuri bus uždaroma kuomet nenaudojamas židinys, taip sumažinant nesandarumą atsirandantį kamino šachtoje.
Renkantis kaminą siūlau būtinai pasikonsultuoti su specialistais, bei bent preliminariai žinoti koks bus ugniakuras, kad būtų galima parinkti tinkamą kamino diametrą.
Kiti svarbūs elementai užtikrinantys kokybišką židinio veikimą ir eliminuojantys jo trūkumus pasyvaus namo veikimui bus užtikrinti kompleksiškai sprendžiant židinį, pastarojo jau 2 variantus sukomplektavo tie patys UAB „Stiksas“, kuriais tikrai nuoširdžiai pasitikiu.