Category: SANDARUMAS

APIE VISKĄ

DSC05722

DSC05723

DSC05724

DSC05727

Senokai nerašiau. Sulėtėjo statybų tempas.
Gyvename ir po truputėlį baiginėjame vidaus ir lauko statybos bei apdailos darbus.

Pamėginsiu aprašyti viską nuo rudeninės stadijos,- kuomet vedžiojau šildymą ir vėdinimą.
Apie pastarąjį dar sugebėjau parašyti, o va šildymas liko nuskriaustas 

Šildymo pasirinkimą įtakojo finansai, nelabai šiai žiemai galėjau sau leisti statyti šilumos siurblį, o ir jo veikimo klausimas labai abejotinas, nes šilumos siurbliai geriausiai dirba prie žemų temperatūrų, o tai reiškia grindinio ar lubinio šildymo, grindinio pas mane nėra, o į lubų kapiliarus reikia taip pat nemažai lėšų. To pasekoje gimė elektrinio, infraraudonųjų spindulių šildymo eksperimento idėja.

Elektrinio šildymo srityje nepralenkiamas yra RUBISOLIS, pas juos ir kreipėmės.
Mums pasiūlė šildymo plėvelę luboms, kuri pritaikyta montuoti po gipso kartono plokštėmis, t.y. nematoma šildymo sistema. Plėvelės plotis yra 40cm, ji pritaikyta montuoti ant CD profilių po gipsu. Sukomplektuotą pilną namo šildymo sistemą be vargo sudėjęs į plastikinį pirkinių maišelį parsivežiau namo. Aišku, kad sumontuoti ją teko pasidarbuoti gipsininku, ką dariau taip pat pirmą kartą gyvenime. Nebūtų taip viskas sudėtinga jei aš turėčiau prie ko tvirtinti gipso profilius, deja nuo gegnių mane skiria 20cm putplasčio. Vietomis esu palikęs metalo strypus, prie kurių kabintis nebuvo problemos, bet vietomis teko improvizuoti.

DSC05718

DSC05719

DSC05721

Sudėjus gipso profilius beliko tik pritvirtinti šildymo sistemą. RUBISOLIS mane perspėjo, kad gamintojas rekomenduoja tarp šildymo juostos ir lubų dėti vatos, tačiau aš nesureikšminęs padariau klaidą, galvodamas, kad folija dengta garo izoliacija pakankamai atspindės šilumą. Deja, šildymo efektas nepasirodė pakankamas. Tuomet nusipirkau kietos vatos, nulupau šildymo juostas ir po apačia sudėjau vatą, šilumos sklidimas pasikeitė kardinaliai. Iš esmės pats šildymas nėra labai ekonomiškas, tai tiesioginis elektrinis šildymas tolygus elektriniams radiatoriams, bet šilumos pojūtis tikrai įdomus. Sunku pasakyti iš kur namie šilta, nes šiltesnių/šaltesnių zonų namie nesijaučia. Pastebėjau, kad šiltos grindys nors ir nėra šildomos, o tai tiesiogiai reiškia, kad spinduliai veikia kūnus. Jei nežiūrint iš ekonominės pusės tai šiluma tikrai komfortiška. O va jei žiūrint tik iš ekonominės tai viena vertus, labai paprastas ir labai pigus sistemos įrengimas, kitą vertus kiek didokos elektros sąnaudos, kurios privertė susimąstyti. Susimąstyti, kodėl energijos suvartojama gerokai daugiau nei skaičiavau, kad reikia. Skaičiais išversti negaliu, nes atskiro skaitliuko nepastatėm, bet bendros elektros sąnaudos namui su šildymu, karštu vandeniu ir kita naudojama įranga gavosi apie 1000eur per 4 šildymo mėnesius. Pirma mintis kilusi svarstant apie šildymo ekonomiją yra namo energetiniai nuostoliai, o didžiausi tikėtini nuostoliai gali būti dėl sandarumo. Kadangi dar daugelyje vietų taip ir nepriėjau tinkamai užsandarinti, kaip tarkim langų garo izoliacinės plėvelės ne visur tvarkingai suklijuotos laukia savo eilės, stogo garo izoliacijos privedimas prie sienos nepabaigtas, žiemą sukėlęs abejonių langų varstomų dalių sandarumas, nepasiteisinusios lauko durys, netinkuotas kaminas ir kai kurios sienos, kurios buvo planuotos kaip tinkuojamos ir pan. nors ir žinojau daugelį nebaigtų vietų nusprendžiau pasidaryti bandomąjį sandarumo testą. Šiuo klausimu pasikreipiau į UAB TERMAS.

————
Taigi,- sandarumo testas.
Matomai, reikėtų papasakoti kas tai yra, nes daugeliui tai vis dar gali būti nelabai aišku. Sandarumo testas atliekamas patalpoje dirbtinai sukeliant perteklinį (teigiamą) arba neigiamą 50Pa slėgį. Slėgį sukelia durų angoje sumontuotas ventiliatorius, kuris ištraukinėja arba padavinėja orą į patalpą. Taip sukeltas slėgis išryškina nesandarias pastato vietas. Sukėlus slėgį oras ieško vietų, pro kurias galėtų išeiti iš patalpos arba patekti į vidų (priklausomai koks slėgis sukeliamas). Energetiškai efektyviems pastatams reikalaujama, kad oras patalpoje pasikeistų ne daugiau nei 0,6k/val prie 50Pa slėgio. Tai reiškia, kad reikia išmatuoti pastato tūrį, ką pirmiausia atlieka sandarumo testo matuotojai. Šio oro tūrio kiekio pasišalinimas/pritekėjimas per vieną valandą ir nusako pastato sandarumą. Visą tai aišku skaičiuoja kompiuteris sujungtas su ventiliatorium. Matuojant sandarumo testą ne tik nustatomas pastato sandarumas, bet ir parodomos nesandarios vietos. TERMAS šiuo atveju naudojo ne tik dūmų mašiną, bet ir oro srauto matuoklį, bei termovizorių. Kaip kuris aparatas veikia:
Dūmų mašina skirta nesandarioms vietoms nustatyti. Viduje sukėlus neigiamą slėgį, oras iš lauko skverbiasi į vidų per visus įmanomus plyšius, o tuos plyšius galima pamatyti iš lauko paleidus dūmus, pastaruosius ir generuoja dūmų mašina. Einant aplink pastatą ir leidžiant dūmus prie sienos, viduje galima stebėti kaip jie veržiasi per vieną ar kitą vietą. Pasižymėjus šias vietas galima taisyti.

DSC05643

DSC05644

DSC05645

DSC05640

DSC05642

Oro srauto matuoklis skirtas daugiau konkrečioms vietoms matuoti, pvz langų perimetrui, jis rodo oro tekėjimo vietas ir kiekį, bet tik pridėjus prie konkretaus taško.

DSC05649

Termovizorius taip pat parodo nesandarias vietas, nes pritekėdamas šaltesnis oras iš lauko puikiai matosi termovizoriuje, o priklausomai nuo fasado apdailos galima ir lauko pusėje matyti nesandarumus kuomet šiltas oras stumiamas į lauką, bet tai nebus labai teisinga, nes vidaus nesandarumo tai neparodys, taip galima pamatyti tik netinkamus šilumos izoliacijos sujungimus.
Mano atveju nustatytos vietos buvo beveik visos puikiai žinomos, tai vietomis nesuklijuotos langų garo izoliacinės plėvelės, o vietomis (ties kampais) yra pasilikę tarpai. Kamino blokelis netinkuotas ir labai linksmai praleidinėją orą iš lauko. Langų varstomos dalys (gaminio problema). Taip pat, kaip ir minėjau stogo garo izoliacijos nepakankamas priklijavimas prie sienos, taip atsitiko daugiau dėl to, kad rievėtas plytų mūras reikalauja daugiau kruopštumo. Rastos ir kelios vietos lauko sienose, ties vamzdžiais ir pan. bendras nuostolis buvo virš 2k/val ir tai daugiau nei tikėjausi. Ką gi, sandarinimas yra šios toks mokslas, ypač kai pradedi eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis ir faktūromis. Dėl lauko langų susisiekiau su SABONIO LANGAIS, kurie gamino juos ir be problemų išsprendėm klausimą, buvo užsakyti papildomi fiksatoriai, kad varčia standžiau prisitrauktų prie rėmo. Iš inercijos dalį vietų jau užsandarinau, kita dalis laukia šaltojo sezono, nes viduje dirbti nelabai norisi. O tuomet pakartotinis testas su tikimybe geresnių rezultatų.

IR_22489

IR_22523

IR_22531

IR_22533

IR_22517

Lubų sandarinimas

Žiemos ir pavasario darbų sąraše – lubų šiltinimas ir sandarinimas – pabaigtas.
Stogo konstrukcija: 25cm gegnės su pilkuoju polistirenu tarp jų, 5cm putplasčio virš gegnių ir 20cm putplasčio iš vidaus po gegnėmis. Pastarasis šiltinimas ir buvo montuojamas. Prieš šiltinimą buvo atliktas pirminis sandarinimas užklijuojant mutloto jungtį su siena butilo juosta. Sandūras – gegnės su putplasčiu – sandarinau garo izoliacine juosta, o putplasčio su putplasčiu jungtis – klijavau aliuminio juostele. Aliuminio juostą naudojau tik dėl mažesnės jos kainos, nes sandūrų dviejų šiltinimo medžiagų yra gana nemažai ir naudoti garo izoliacinę juostą nėra labai finansiškai racionalu. Užsandarinus visas vietas pradėtas galutinis lubų šiltinimas. Putplastį prie putplasčio klijavau poliuretaniniais klijais PENOSIL. Pradžioje papildomai bandžiau tvirtinti grybukais, bet vėliau to atsisakiau, kadangi pilnai užtenka klijų. Kad klijai greičiau susikabintų labai padeda apipurškimas vandeniu. Suklijavus ir užpurškus tarpus dedama garo izoliacinė plėvelė. Naudojau neypatingai brangią aliuminizuotą garo izoliacinę plėvelę. Jos tvirtinimui išbandžiau kelis būdus: 1. Klijuoti su dvipuse lipnia juosta, bet nepasiteisino, nes gaunasi didesni ar mažesni oro maišai; 2. Purškiamais klijais. Purškiamų klijų išbandžiau dvi ar tris skirtingas firmas ir pasiteisino tik TESA klijai pirkti HELIOPOLYJE. PERSPĖJU – purškiami klijai truputį „ėda“ putplastį todėl purkšti tiesiai ant jo nepatartina, bet jei purškiami ant garo izoliacinės plėvelės tuomet „išėdimo“ efekto nepastebėjau. Užklijuoti labai paprasta ir plėvelė tolygiai ir tvarkingai užtraukia visą plotą. Užklijavus plėvelę, ją būtina suklijuoti tarpusavyje ir jungtis su sienomis. Tarpusavyje plėvelę klijavau su aliuminio juostele, o vietas kur jungiasi su siena ar kitais konstrukciją kertančiais elementais garo izoliacine juosta. Garo izoliacinę juostą įsigijau Baltijos Brastoje. Kadangi pas mus daugelyje patalpų yra rievėtas mūras tai izoliacija ne visur pilnai užsandarina jungtis. Kiekvieną tarpą teko papildomai užsandarinti silikonu.
lubu siltinimo etapai
Prieš šiltinant stogą būtina pagalvoti apie lubų apdailą ir komunikacijas einančias tarp lubų ir šiltinimo. Lubų apdailai reikia numatyti konstrukcijas pakabinimui. Kadangi planuoju naudoti gana skirtingas lubas įvairiose patalpose, tai aptarsiu skirtingus pakabinimo variantus. Vienas paprasčiausių ir patraukliausių apdailos variantų yra įtempiamos lubos. Joms nereikia jokių papildomų pakabinimo elementų kertančių šiltinimo sluoksnį. Jos tvirtinamos tik perimetru todėl svetainėje ir kitose patalpose kur numatomos tokios lubos, palikta švari konstrukcija.
DSC03663

DSC03664

DSC03665
Kur numatomos gipso kartono ar surenkamos lubos teko išleisti pakabinimo strypus. Strypus tvirtinau prie gegnių prieš šiltinimą ir užklijavus garo izoliaciją teko kiekvieną elementą apklijuoti lipnia izoliacine juosta.
DSC03666

DSC03668
Dar vienas lubų variantas yra lentučių apkalimas. Šiuo atveju nusižymėjau vietas kur praeina gegnės ir tiesiai per šiltinimą planuoju sukti medinius brūselius. Ties vieta kertančia garo izoliaciją teks naudoti savaime užsivulkanizuojančią juostą ar bandyti sandarinti silikonu, kad neliktų plyšių.

VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

Vidaus sandarinimas

Poilsiui, arba kai lauke oras netinkamas darbui,- veiksmas vyksta viduje.
Dar prie šalčių pasidariau „jutiminį“ nesandarumo testą,- tiesiog, perėjau visas vietas, kur yra sujungimai ir dėl temperatūrų skirtumo tarp išorės ir vidaus nustačiau nesandarias vietas. Tai atrodo panašiai kaip kad pučia per langų tarpus senos statybos namuose per langus, jaučiamas lengvas oro srautas.
Taigi nuspęsta ir pradėta klijuoti specialias sandarinimo juostas ties gegnės ir šiltinimo sluoksnio sujungimais, taip pat putplasčio su putplasčiu sujungimais. Šios vietos nors ir buvo užpūstos montavimo putomis, bet sandarumo tikrai neturi. Taip pat sandarinamos murločio ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos bei murločio ir sienos sujungimo vietos, bei išorinės sienos ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos. Čia vėlgi pagalvojau apie tai, kad naudojant vatą būtų galima gerokai sutaupyti ant sandarinimo juostų tiesiog tvirtinant garo izoliaciją ir sandarinant tik jo sujungimo vietas.
Noriu priminti, kad iš vidaus bus dedamas dar vienas šiltinimo sluoksnis stogui, bet sandarinti noriu tarpinėje stotelėje, dėl konstrukcijos galimų judesių. Sudėjęs antrą šiltinimo sluoksnį, planuoju papildomai sandarinti, bet apie tai plačiau pakomentuosiu kai jau pradėsiu ar bent įpusėsiu darbus.
Prie sandarinimo darbų priklausytų ir vidaus tinkavimas. Sienos, kurių mūro siūlės nebuvo rievėjamos, nes turės apdailą, turi būti tinkuojamos. Tokių sienų pas mus nėra daug, taigi tinkuotojų brigados net negalvoju šauktis, o pasimokinti šį darbą atlikti savo jėgomis.

Prie tinkuojamos sienos priklijavau metalines lyginimo juostas. Pirmiausia kraštines, kurių kambario sandarinimas

koridoriaus lubu sandarinimas

svetaines siaurines sienos tinkas

vonios lubu sandarinimas