Category: PROJEKTAVIMAS

Statybos leidimas

Viskas vyko greitai, nes buvo paruoštas projektas ir sudėliota derinimo eiga.
Tik nusipirkus sklypą, tą pačią dieną nubėgau į registrų centrą ir užregistravau pirkinį bei išėmiau pažymėjimą. Gavęs pažymėjimą per tą pačia dieną užsakiau visas projektavimo sąlygas: savivaldybėje – architektūrinės sąlygos,- tam reikia žinoti ką planuojate statyti, vietoje jums išduos prašymo formą, kurioje užpildysite savo duomenis ir būsimo pastato duomenis, pridėsite registrų centro pažymėjimo kopiją ir sklypo planą, bei jei turite sutuoktinį iškarto pasirūpinkite jo raštišku, laisvos formos sutikimu, kad statybą leidžiantys dokumentai bus išimami vieno vardu (statytojas pagal LR įstatymus gali būti tik vienas asmuo), šio sutikimo reikės ir priduodant projektą derinimams. Taip pat reikia išimti vandenų (mano atveju Vilniaus Vandenų) technines sąlygas ir LESTO technines sąlygas, bei kitų tinklų prie kurių norėsite jungtis. Čia jums reikės užpildyti prašymus ir pateikti tuos pačius dokumentus išskyrus sutuoktinio sutikimą.
Sąlygos užsakytos, kol jos bus išduotos turime apytiksliai 20 d.d. Kažkas išduoda greičiau, bet ne Vilniaus savivaldybė, deja. Per tą laiką pasidarome toponuotrauką. Paminėsiu tai, kad prieš užsakant toponuotrauką reikia prognozuoti kiek jos reikės, nes tinklų prijungimas gali būti toliau nuo sklypo, tarkim LESTO gali duoti daryti projektą nuo transformatorinės esančios už 200m ar panašiai, tiek ir toponuotraukos jums reikės. Jei neskubate su derinimais, tuomet logiškiau yra laukti techninių sąlygų.
LESTO ir Vilniaus Vandenys išdavė sąlygas anksčiau nei savivaldybė, tai aš nieko nelaukdamas užsakau inžinerines dalis (lauko tinklų projektus).
Kai jau turiu šiuos projektėlius gaunu ir savivaldybės sąlygas. Sukomplektuoju bylą derinimams. Kadangi lauko tinklai patenka į gatvės raudonąsias linijas, projektą reikia derinti su miesto ūkio ir transporto departamentu, kuris dėl nežinomų priežasčių nederina per infostatybą. Taip pat iki projektas sukeliamas derinimams reikia susimokėti žyminį mokestį kuris yra 250lt už statybą leidžiančio dokumento išdavimą.
Kai jau viską turiu, galiu suformuoti kompiuterinius failus ir juos pasirašyti. Ir sulaukęs 23 valandos vakaro kai atsilaisvina infostatybos (www.planuojustatyti.lt) serveris bandau sukelti projektą. Projektą turi sukėlinėti statytojas, bet jei norite, kad šį darbą jums atliktų projektuotojas, tuomet turėsite jį notariškai įgalioti tai padaryti. Aptarkite tai su savo projektuotoju ir išlanksto pasirūpinkite įgaliojimais.
Infostatyboje užpildomi visi reikiami laukai, tai nėra labai sudėtinga. Sukeliami projekto failai, kurie turi būti paruošti vadovaujantis STR1.07.01:2010 – statybą leidžiantys dokumentai, visi failai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu arba nuskenuoti pasirašyti brėžiniai. Taip pat reikia įkelti sutuoktinio sutikimą bei įgaliojimą jei projektą įkėlinėja ne statytojas (tiesiog nuskenuoti lapus). Dar jums reikės įkelti banko patvirtintą išrašą apie sumokėtą žyminį mokestį.
Pagal įstatymus per 3d.d. turi būti patikrina ar sukelti visi dokumentai, ar jie pasirašyti, taigi po kelių dienų pasitikrinkite, ar neatmetė projekto. Jeigu atmetė, tuomet papildykite pagal pateiktas pastabas ir kelkite iš naujo. Jei patvirtino, tuomet per 20d.d. bus derinama su kitomis institucijomis, kurios gaus projektą automatiškai ir teiks savo pastabas ar pritarimus. Jeigu viskas gerai, tuomet dar po 10 d.d. gausite statybą leidžiančius dokumentus.
Va taip va vyksta projekto derinimas.

šiltinimas (medžiagos ir būdai)

Kodėl taip sunku išsirinkti apšiltinimo medžiagas ir būdus savo namui? Kaip išsirinkti iš gausybės siūlomų medžiagų tokių kaip vata, polistirolo plokštės, purškiamos putos ir kitų, į kuriuos nesigilinsiu (šiaudai, termo dažai ir kitokios super natūralios ar nano technologijos). Nes nėra nei vieno tobulo būdo!! Visi skaitantys šį blogą jau puikiai žino, kad namo energetinis efektyvumas priklauso ne tik nuo atitvarų šiluminės varžos, bet ir nuo sandarumo. O visi statantys namą skaičiuoja pinigus ir ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio. Pabandysiu apžvelgti pagrindines šiltinimo medžiagas:
1. Vata – akmens vata, stiklo vata, medžio vata visos vatos yra geros tuo, kad yra kvėpuojanti medžiaga tinkanti dėti į medžio karkasą, yra viena pigiausių šiltinimo medžiagų. Vatos šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,045 iki 0,030W/m²K. Žinoma, geresnio šilumos laidumo vata yra brangi, ji kieta ir dažniausiai naudojama kaip vėjo izoliacija ar tose vietose kur nėra galimybės uždėti storesnio sluoksnio. Vatos privalumas yra degumo klasė, kas dažniausiai yra aktualu didesniuose objektuose, taciau ne gyvenamuosiuose namuose. Deja, bet vatos pigumas baigiasi kai prie kainos priskaičiuojame garo izoliaciją ir difuzinę plėvelę. Dar viena didelė vatos blogybė – darbo kokybė. Tam, kad konstrukcinis sumuštinis veiktų be priekaištų viskas turi būti atlikta labai kruopščiai. Suvestos suklijuotos ir sandariai sujungtos plėvelės, ypač atkreipiant dėmesį į konstrukcijų kampus, kur dažnai paliekamos plevėsuojančios plėvelės- būtent tuose kampuose gali atsirasti nesandarumai, išeiti ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Taip pat vata turi būti labai gerai apsaugota nuo atmosferos poveikio, net nedidelis 10% drėgnumas gali labai stipriai sumažinti izoliacijos charakteristikas.
2. Putplasčio plokštės – EPS, XPS, PIR, PUR. Tai standžios ir kietos plokštės. Pagrindinis jų skirtumas yra vidinė sandara – uždaros poros ar atviros poros ir šilumos laidumo koeficientas EPS – 0,045-0,031, XPS 0,035-0,030 PIR/PUR 0,024-0,022 W/m2K. palyginus su vata – tai mažai laidžios garams ir visiškai nelaidūs vėjui. Šiuo atveju nekalbėsiu apie plokščių klijavimą prie sienos, nes man tai neaktualu, o jų montavimą tarp medžio karkaso. Šiuo atveju plokštės turi labai blogą vietą ties sandūros taškais. Šiose vietose, norint užsandarinti purškiamos montažinės putos, o tai pakelia šiltinimo kainą. Neapsaugotos poliuretaninės montavimo putos prisotinamos vandens garų, taip žymiai pablogėja jų šiluminės izoliacijos savybės, o drėgmė gali kenkti ir pačiam medžio karkasui. Yra atveju, kai tokia šiltinimo sistema supūdo gegnes. Paminėtina ir tai, kad plokštės suvedimas ties sudėtingais kampais yra daug sudėtingesnis nei difuzinės plėvelės sujungimas, o tai yra rizika namo nesandarumui.
3. Purškiamos putos – yra artimos anksčiau išvardintoms plokštėms tik jų montavimo būdas yra kitoks. Šios putos būna vienakomponentės, dvikomponentės, uždarų porų, atvirų porų. Jų didžiausias ir nepakeičiamas privalumas yra pasiekiami sandarumo parametrai, dėl putų plėtimosi užpildant visus plyšius ir kampus. Nuostabus būdas kol nesužinai kainos. Taip, daugelis šiuo bizniu užsiimančių kompanijų deklaruoja, kad tokių putų reikia gerokai mažiau dėl jų pasiekiamo sandarumo ir kai kurių – dėl gero šilumos laidumo koeficiento 0,024-0,022W/m2K, tačiau tai labiau pritaikoma statistinio ir „STR‘inio“ (norminio) namo statyboms kur statybininkai apie sandarumo duodamą efektą mažai težino, bet statant pasyvų namą sandarumas yra kaip konstanta, kokią medžiagą benaudosi, o sienoms reikalinga varža yra skaičiuojama specialiomis programomis ir gali labai skirtis priklausomai nuo pastato konfigūracijos, orientacijos ir pan.
Savo namui apšiltinti aš skaičiavau apie 88m³ sienoms ir apie 97m³ stogui šiltinimo medžiagos, kurios šilumos laidumo koeficientas – 0,032W/m²K. Tai gali būti arba pilkasis putų polistiroloas (NEPS) arba ISOVER KL32, kurios Lietuvoje niekas neparduoda ir galima gauti tik spec. užsakymu. Abiejų medžiagų kaina yra labai panaši apie 210-220Lt/m³ tik prie vatos reikia pridėti visas plėveles. Skaičiuojant purškiamas putas suma skiriama apšiltinimui pasidaro kosminė, nes mano duomenimis (kalbu apie uždarų porų putas kurių ʎ – 0,022W/m²K) yra apie 800Lt/m³, o tam, kad pasiekti tokią pačią varžą medžiagų reikia sienoms apie 65m³ ir stogui apie 78m³.
Žinodamas, kad naudojant vatą ar polistirolo plokštes aš rizikuoju sudėti nemažai pinigų ir negauti reikiamo efekto dėl nesandarumo, o naudojant putas pritrukti pinigų užbaigti namo statybas apskritai,- sugalvojau, kad reikia bandyti daryti kompleksinį „sumuštinį“. Sienose – medinio karkaso pirmą sluoksnį 5-10cm purkšti uždarų porų putomis ir užsandarinti namą bei sudaryti gerą garo izoliaciją. Antrą sluoksnį tarp sekančio karkaso dėti iš putų polistirolo – 20-25cm ir taip pasiekti reikiamą sienų varžą. O trečią laukinį sluoksnį vėl užpūsti uždarų porų putomis 5cm ir nuo aplinkos poveikio izoliuoti putplastį, uždaryti plyšius tarp putplasčio ir medžio karkaso bei sudaryti išorinį hidroizoliacijos sluoksnį (uždarų porų putos nelaidžios vandeniui). Analogiškai daryti ir stogą – tarp gegnių dedant putplasčio plokštes, o iš vidaus ir iš lauko purškiant putomis. Taip tikiuosi pasiekti reikalingą sandarumo ir šilumos laidumo efektą ir sumažinti šiltinimo pabrangimą.

PROJEKTAS

čia tebunie bus pastato projektas. Jei pavyks ir suspėsiu su savo mintimis, pasistengsiu atnaujinti projekto pakeitimus.

vieno buto gyvenamojo namo planas.
EKSPLIKACIJA
1. tambūras 6,7m2
2. tualetas 2,5m2
3. svetainė, virtuvė, valgomasis 36,7m2
4. drabužinė, prausykla, koridorius 16,8m2
5. WC 0,9m2
6. vonia 5,8m2
7. vaiko kambarys 10,8m2 +6,9m2
8. vaiko kambarys 10,2m2 +8,7m2
9. miegamasis kambarys 11,6m2
10. techninė patalpa, skalbykla 11,6m2 +8,4m2
11. garažas 23,0m2 +8,9m2


Pietinis ir šiaurinis fasadai.
Didžioji dalis langų orientuota į pietų pusę. Virš jų numatytas stogas, kuris vasaros metu pilnai šešėliuos saulę taip apsaugodamas patalpas nuo perkaitinimo.
Šiaurės fasade numatytas tik vienas langas iš virtuvės bei įėjimo durys.


pjūvis A-A per garažą. Garaže numatoma įrengti antresolę ir taip išnaudoti patalpos aukštį atsiradusį dėl dvišlaičio stogo.


pjūvis B-B ties svetainės patalpa. Svetainės patalpoje paliekama aukštesnė erdvė. Kampuose lubos suformuojamos taip, kad pasislėptų rekuperatoriaus vamzdynas. Matomas stogo išsikišimas virš pietinių langų.

stiklo paketai

Pasirodo, turiu pasikoreguoti,- komentaruose pateikiau nepilną informaciją dėl selektyvų naudojimo.
Taip, jie būtini pasiekti reikiamą šilumos laidumą stiklo paketuose bet…
Iškilus opiam klausimui- kokius stiklo paketus naudoti pasyviam namui, pradėjau intensyviau domėtis ir rinkti informaciją. Pagrindiniai parametrai apibrėžiantys paketų panaudojimo efektyvumą Ug – šilumos laidumas, apibūdina per stiklo paketus išeinančios energijos kiekius (nuostolius) W/m²K; g – saulės faktorius, apibūdina per stiklus patenkančios saulės energijos kiekį. Paprastai renkantis langą žiūrima į Ug, taip stengiantis sulaikyti kuo daugiau šilumos energijos namuose, bet kalbant apie pasyvius namus ne ką mažiau svarbi g reikšmė, nes būtent saulės energija panaudojama kaip pasyvi (nemokama) energija ir kuo daugiau stiklai praleidžia saulės, tuo mažiau reikės papildomos (mokamos) šilumos energijos.
Didžiausią saulės pralaidumą turi paprastas stiklas, bet kaip žinia, jo varža yra labai maža. Turbūt daug kam jau teko girdėti apie „technikos stebuklą“ vakuminius stiklus, tai nauja technologija, kai tarp dviejų plonų stiklų įterpiamas vakumo tarpelis. Kad stiklas nesusispaustų kas tam tikrą atstumą sudedamos skaidrios tarpinės (taškiukai) kurie daugiau ar mažiau matomi stikle ir su tuo reikia susitaikyti, o viename stiklo kampe yra ištraukimo sklendė. Tokius stiklus jau galime rasti rinkoje, juos gamina PILKINGTON http://www.pilkington.com/europe/, jų kaina (vieno stiklo) yra apie 700Lt/m², taigi pakankamai brangu, o pasiekiamas stiklo šilumos laidumas Ug-1.4W/m²K bei g-67%, kai tuo tarpu paprasto stiklo Ug-5,8W/m²K ir g-87%. Iš to paties vakuuminio stiklo daromi ir stiklo paketai kuriais pasiekiami geresni šilumos laidumo parametrai kuriuos galima sumažinti net iki 0,1W/m²K. Betkuriuo atveju, vakuuminiai stiklai nėra tas stebuklingas sprendimas vertas tokios kainos ir jie yra rekomenduojami dėti senamiesčiuose į senovinius langus, kur nėra galimybės įmontuoti stiklo paketus.




Vakar apsilankiau pas „Sabonio Klubas ir Partneriai“ specialistus. Kalbėjomės ne tik apie vakuuminius stiklus, bet ir jų siūlomus stiklo paketus. Apie selektyvinės plėvelės poveikį ir jų skirtumus. Jie išaiškino, kad plėvelės gali turėti skirtingą poveikį, vienos daugiau pralaidžios saulei, bet mažiau efektyvios šilumos laidumo srityje ir atvirkščiai. Kaip pavyzdį pateikiu jų siūlomus tris stiklo paketus su vienodu argono užpildu tik skirtinga selektyvine danga:
1. THERMO SKP/3 Premium — 4GNP-20Ar-4-20Ar-4GNP Ug-0.5 g-49%
2. Clima Guard 1.0 – 4GN1-20Ar-4-20Ar-4GN1 Ug-0.5 g-37%
3. Clima Guard nrG – 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG Ug-0.6 g-62%
1 plėvelė kaip supratau yra dažniausiai naudojama lietuvių languose, nes turi neblogus šilumos laidumo parametrus, bei vidutinišką saulės faktorių. 2 plėvelė yra šilčiausia, tai tik nelabai jaučiasi ant mano parinktos 2cm kameros, tai iš esmės panašus variantas kaip vienam iš komentarų siūlė Dovydas (SAINT-GOBAIN Planitherm ONE), bet jos problema ta, kad ji stipriai užtamsina langus, jos g yra tik 37% ir ji visiškai netinka pasyvių namų langams nukreiptiems į pietų pusę. 3 plėvelė kaip tyčia yra labai šviežias produktas, tai speciali selektyvinė danga, pritaikyta pasyviems namams, kaip pastebėjote, jos U labai nežymiai skiriasi nuo pirmųjų stiklo paketų, o saulės faktorius yra žymiai didesnis, net 62%. Skaičiuojant PHPP programa galime palyginti, pasirinkus pirmąjį variantą metiniai šilumos poreikiai mano namui 12kWh/m², antrąjį 15kWh/m², o pasirinkus trečiąjį variantą jie sumažėja net iki 10kWh/m².
Dar gali kam kilti klausimas, kodėl pasirinkau 20mm kameras stiklo paketuose. Sprendimas priimtas po konsultacijos su tais pačiais „SKP stiklas“ specialistais. 2cm kamera leidžia pasiekti gerus šilumos laidumo parametrus ir sutaupyti pinigų, jei norėdami suploninti stiklo paketą mes jo kameras pildytume kriptono dujomis. Pasak jų, kriptono dujos yra efektyvios mažesnėse kamerose, iki 12mm, kuomet (o taip būna dažnai nes į daugelį paprastų langų negalima įstatyti 52mm storio stiklo paketo) nėra galimybės įstatyti storesnių stiklo paketų. Mano pasirinktuose aliuminio profiliuose yra galimybė montuoti pakankamai storus paketus. Apie tai, kad stiklo paketuose negali būti metalinių rėmelių, nes būtent čia yra šalčiausia stiklo paketo vieta, turbūt kalbėti net nereikia.

architektūrinės kančios

 

Taip jau kartais atsitinka, kad architektas persigalvoja. Nežinau nuo ko viskas prasidėjo, bet mano persigalvojimas išeis į gerą keliais aspektais:

  1. sumažėja šiltinamų išorės atitvarų plotas, o tai teigiamai veikia būsimus šilumos nuostolius ir šildymo poreikį.
  2. Atpinga apdailos medžiaga (įskaitant darbus), o išorės vaizdas ir medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui netgi pagerėja.
  3. Supaprastėja keletas konstruktyvinių mazgų, kurių įrengimas gali nebūti sklandus, o tai reiškia nebus labai kruopštus ir galimai atsiras nepageidautinų prašalimo vietų.

Planas iš esmės lieka visiškai nepakitęs apart išorės sienos sumuštinio. Bet tam pačiam planui užvilkau visiškai kitokį rūbą. Jei pirminis variantas buvo solidus, išlaikytas turintis vienintelį cinkelį žydintį žalią stogą (pastarojo man truputi gaila), tai dabartinis gavosi gerokai ekspresyvesnis ir kreivas (kaip dažnai man gaunasi). Tikiuosi sukėliau smalsumą.

O pakeitimai tokie:

Kaip pagrindinė fasado medžiaga vietoje klinkerio ir žalio stogo bus naudojamas natūralus juodas skalūnas. Fasadui, kur buvo klinkeris reikės daryti medžio karkasą, bet tai paprasčiau nei bandyti prakišti tamprius ryšius (klinkerio mūro surišimui su vidaus mūru) per 40cm putplastį. Taip pat nereikės sukti galvos dėl dvigubo pamato įrengimo, o tai atpigins pačius pamatus. Taip pat supaprastėja lango įstatymas ir apšiltinimas bei angokraščio įrengimas. Kaip bebūtų keista sienos apdailos kaina įskaitant medžiagas ir darbus atpinga dvigubai. Stogui bandysim panaudoti tą patį skalūną. Naudojant skalūną, kaip ir čerpes, reikalingas stogo nuolydis ne mažesnis nei 25 laipsniai, taigi reikia keisti stogo nuolydį. Tam, kad stogas labai neiškiltų ir tuo pačiu neišaukštintų šiaurinės sienos, stogą keičiu iš vienšlaičio į dvišlaitį. Taip suformavus stogą šiaurinė siena netgi sužemėja. Darant dvišlaitį stogą galiu atsisakyti tarpinės atramos įvesdamas stygas tarp gegnių. Taigi sumažinu gelžbetoninių ir metalinių sijų kiekį vel gi – atpiginu.

Na galiausiai: pora lengvų dizaino štrichų – truputį nuimsime pietinio stogo išsikišimo ties garažu, kur saulės šešėliavimas nėra būtinas ir kiek prastumsime rytinės sienos kampą sujungiantį su stogo iškišimu.

Ir štai mano nauji namo eskizai:

langai

Langai turbūt viena brangiausių atitvarų, ypač kalbant apie PN. Bet būtent su langų pasirinkimu turėjau didžiausią netikėtumą.

Visų pirma, tai jau apsispendęs statyti pasyvų namą žinojau, kad langams reikės atseikėti nemažą dalį skirtų pinigų ir lygiai taip pat žinojau, kad dėsiu ne kokius kitokius, o medinius langus. Mediniai dėl to, kad plastikinių langų name aš negaliu pakęsti dėl jų sintetinės išvaizdos, naudojamos medžiagos ir, mano nuomone, jų nepatvarumo. Apie aliuminio rėmus negali būti net kalbos dėl jų didelio atsilikimo savo šiluminiais parametrais.

Taigi mediniai langai pasyviam namui yra gerokai storesni, iš lauko apkaustyti aliuminiu su šilumos izoliacija, taigi ilgaamžiai ir nereikalaujantys priežiūros, ką jau kalbėti apie estetinį vaizdą. Žodžiu langai pritaikyti PN.

Deja čia mane pakoregavo PHPP programa, kuria suvedus namo parametrus niekaip negalėjau pasiekti pasyviam namui keliamų reikalavimų 15kW/m² per metus. Gaudavau apie 23kW/m² ir ne mažiau. Sienų varžos gerinimas jau nebedavė didelio efekto, o langų su geresne varža nebėra. Buvau nusivylęs ir jau apsisprendęs, kad 1a namas sunkiai gali būti Pasyvus, todėl man užteks ir A+++ klasės.

Ir vieną popietę, nesitikėdamas reikšmingų rezultatų, pabandžiau iš langų išimti rėmus ir palikti stiklo paketą, taip bandydamas suskaičiuoti nuostolius su berėme langų konstrukcija ir mano didžiai nuostabai namo šilumos poreikis nuo 23kW/m² nukrito iki 10kW/m² !!! Netgi viršyti namui keliami reikalavimai!  O taip atsitiko dėl to, kad iš lango buvo pašalinta dalis, kuri yra šaltesnė už stiklo paketą ir visiškai nepralaidi saulės spinduliams (šilumai). Išėmus rėmus per langus patenka daugiau saulės energijos.

Taigi ėmiausi detalaus berėmio lango konstravimo. Kadangi apie tokius langus praktiškai nieko neįmanoma rasti internete, ėmiausi savarankiškai kurti berėmio lango detalę. Stiklo paketą stačiau ant medinio karkaso pritvirtinto prie išorinės sienos, po paketu visur numatyta tarpinė guma, o paketo kraštai padengti silikonu ar lipdukine juosta, tam, kad uždengti konstrukciją. Per gumines tarpines aplink paketą numačiau apšiltinimo sluoksnį iš 1cm XPS. Kadangi mano visi langai yra po 1,8m išsikišusiu stogu, tai tiesioginių kritulių ant jų nesitikiu, taigi palanges numačiau medines ir priglaustas prie paketo. Vienintelė problema buvo tose vietose kur stiklo paketas turi susijungti su varstoma dalimi kurias aš numačiau iš šiltų medinių rėmų. Galutinis rezultatas atrodė taip: į klinkerio mūrą ir ne po stogu esantys langai numatyti su šiltu medžio rėmu, po stogu esantys varstomi langai iš šiltų medinių rėmų per medinę koloną sujungti su nevarstomomis berėmio lango dalimis. Sutaupyta nemaža dalis pinigų, o projektiniai namo šilumos poreikiai 13kW/m² metams.

Atrodytų viskas nuostabu, kol nepasikonsultuoji su specialistais.
Turiu gerų pažystamų, kurie neturi tikslo man įbrukti langus, taigi jų kritika galiu visiškai pasitikėti. Man iškarto buvo parodytos riziką keliančios vietos: stiklo paketo apačia, kuri pakaitinus saulei įkaista labiau nei viršus ir dėl to atsiradus dideliems įtempimams gali sutrūkti stiklas, čia kaip sprendimas buvo pasiūlytas stiklo paketas su grūdintais stiklais. Nagrinėjant toliau išlindo rizikingi mazgai ties medine kolona, kur jungiamasi su varstomu langu, dėl galimų skirtingų medžiagų deformacijų. Taip pat palangė, kuri, pasirodo, yra ne tik išorinių kritulių nuvedimui bet ir kondensato susidariusio lango rėmo viduje nuvedimui. Dėl rasos taško ties stiklo paketu susidaręs kondensatas bėgs ant medinio rėmo paslėpto po apšiltinimu, ten susidariusi drėgmė gali pūdyti medį arba užšąlusi iškilnoti ne tik stiklo paketą, bet ir apšiltinimą. Apmaudu, bet mano berėmio lango konstrukcija buvo sukritikuota ir sukėlė daug abejonių. Norint išgauti berėmio lango efektą, geriau yra imti pigų rėmą ir jį paslėpti apšiltinimo sluoksnyje, taip išsprendžiamos praktiškai visos problemos. Problematiškos vietos yra dvi: viena tai varstomų dalių rėmas kurio niekaip negalime paslėpti po apšiltinimu, kita – lango apačia ir kondensato nuvedimas. Dėl antrosios sprendimas šiai dienai toks, dėti palangę nuo lango profilio ir rėmą apšiltinti dedant polistirolą ant apšiltinimo, o apdailai dėti medinę palangę. Dėl varstomos dalies sprendimas buvo netikėtas man pačiam. Į apšiltinimo sluoksnį galima paslėpti aliuminį lango rėmą su paslėpta varčia. Toks profilis, kaip supratau, nėra labai dažnai naudojamas Lietuvoje, bet man jis tiko praktiškai idealiai. Iš lauko rėmas apšiltinamas beveik 100% lieka matyti tik statramsčiai tarp varstomos ir nevarstomos dalies, o tokių nėra labai daug. Kaina tokio rėmo nėra labai maža, bet betkuriuo atveju gaunasi mažesnė nei medinių langų su aliuminio apkaustais, o pasiekiama šiluminė varža yra vienareikšmiškai geresnė. Langui naudojamos SCHUCO AWS/ADS 75 SI.BS rėminės sistemos. Iš vidinės pusės bus matoma 4cm aliuminio rėmo dalis skirta stiklo paketo išėmimui.

Prie langų ko gero reiktu paminėti ir stiklo paketą, kuris tikėtina ir bus naudojamas.
Iš pradžių buvau nusiteikęs naudoti stiklo paketą užpildyta kriptono dujomis 4-12kr-4-12kr-4, kurio pasiekiamas 0,5W/m²K, bet pasirodo, kad kriptonas yra pranašesnis tik tuomet, kai tarpas tarp stiklų yra iki 12mm, o naudojant aliuminio profilius galima dėti storesnius stiklo paketus, kur tarpas tarp stiklų būtų 16mm ir čia kriptono veiksmingumas stipriai sumažėja, o kaina ne. Taigi pasirinktas stiklo paketas yra 4-16ar-4-16ar-4.

Dar vienas labai svarbus aspektas kalbant apie langus.
Skaičiuojant langų kainą iškarto įspėjau įvertinti tai, kad montuojant reikės naudoti visas reikalingas tarpines, butilo juostą ir pan. Tai kažkiek pakelia langų kainą, bet būtina norint pasiekti geras lango savybes ir namo sandarumą.

 

brezinys PDF formate

stogas

Stogas yra ypatingo dėmesio reikalaujanti vieta. Būtent viršutinėje patalpos dalyje sukyla šiluma ir dėl susidarančio slėgio išeina net ir per mažiausius plyšius. Per stogą ne tik prarandame šilumą, bet vasaros metu, nors jos ir nepageidaujame, gauname, nes būtent stogą labiausiai veikia saulės spinduliai. Taip pat svarbi gera hidroizoliacija ir ilgaamžiškumas.

Stogui bandysim pasiekti 0,056W/m²K šilumos laidumo koeficientą. Tam prireiks 55cm ISOVER KL-32 ar kitos medžiagos kurios λ yra 0,032. Apšiltinimas montuojamas tarp gegnių. Vietoje garo izoliacijos visą stogo apačią bandysim aptraukti aliuminio folijos KOMEX plėvele kurią planuoju idealiai tarpusavyje suklijuoti ir taip pat kruopščiai sujungti su sienos plėvele. Virš gegnių planuoju difuzinę plėvelę, OSB, prilydomą ruloninę dangą, o apdailai uždėti žalią stogą.

Šioje vietoje matomai reiktų komentaro dėl žalio stogo. Iš esmės tai nėra nieko labai ypatingo, net ir finansiškai tai nėra daugiau nei tarkim koks čerpinis stogas, o privalumų turi daugiau. Visų pirma tai augalai sugeria labai daug saulės energijos taip apsaugodami nuo prikaitinimo vidaus patalpas. Žalias stogas sugeria apie 80% vandens per lietų, tai sumažina lietaus vandens nuvedimą. Žemės kaip žinia yra neblogas šilumos izoliatorius, taigi tikiuosi dar pagerinti stogo šilumines savybes. Ir dar labai svarbu paminėti, kad žalias stogas yra nesenstantis ir jei gerai įrengtas apsaugo apatinį hidroizoliacinį sluoksnį nuo atmosferos poveikio, taigi stogo danga tampa beveik amžina.

Jau šiek tiek buvau užsiminęs kalbėdamas apie sienų konstrukcijas, kad planuoju pietinėje pusėje iškišti stogą apie 1,8m į priekį taip spręsdamas saulės problemą. Mano paskaičiavimais tiek iškišus stogą, įvertinant jo aukštį nuo žemės ir virš langų, jis vasarą turi pilnai šešėliuoti pietinę sieną (esant saulės kampui 54°) ir apšviesti šiaurinę vidinę namo sieną žiemą, kai saulės kampas nusileidžia iki 13°. Taip žiemą išnaudosime saulės šilumą, o vasarą vengsime perkaitinimo.

 

kam įdomu, apie žalius stogus galite pasiskaityti čia: http://www.zinco-greenroof.com/

sienos

Sienų konstrukcijos parinkimas. Tai ko gero plačiausia tema, nes sienų tipų, konstrukcijų ir medžiagų pasirinkimas yra be galo platus. Pirmiausia kalbant apie sienas reikia žinoti apie kokį namo tipą kalbame: karkasinį ar mūrinį. Abu šie tipai turi savų privalumų ir savų trūkumų.

Mano pasirinkimas yra tik mūrinis namas. Tikrai ne dėl to, kad aš turėčiau ką nors prieš karkasinius namus, tiesiog esu įsitikinęs, kad namo konstrukcijų šilumos inercija yra labai naudinga, ypač statant pasyvų namą. Kas yra šilumos inercija? Tai medžiagos reakcija į temperatūros pokyčius aplinkoje. Tarkim, patalpos pradedamos šildyti ir viduje aplinkos temperatūra pasidaro aukštesnė nei sienų konstrukcijos, tuomet vienos medžiagos labai greitai sušyla iki aplinkos temperatūros, kitos, tuo tarpu, ilgai išlieka vėsios ir dar kurį laiką šaldo patalpas ir atvirkščiai jei patalpos nebešildomos, temperatūra palaipsniui krenta o konstrukcijos tos kurios labai greitai sušilo vėsta kartu su patalpa, o tos kurios labai ilgai įšilinėjo dirba atvirkščiai, šildo patalpas palengva atiduodamos savo šilumą ir neleidžia patalpoms taip greitai atvėsti. Jei kalbant apie pačias medžiagas, tai oras yra mažiausiai inertiškas, o vanduo daugiausiai, dėl to jis naudojamas akumuliacinėse talpose. Aišku, šilumos inertiškumas ne visada pasiteisina, jei mes statytume sodybą, kuri paprastai nėra šildoma ištisus metus, o tik atvykus savaitgaliui reikia greitai prišildyti patalpas, tuomet vertėtų vengti inertiškų medžiagų ar netgi rinktis karkasines konstrukcijas, bet gyvenamajam name, o ypač pasyviam gyvenamajam name šilumos amplitudė yra visai kitokia. Čia pabandžiau padaryti grafikėlį, kuriame matosi temperatūrų svyravimai skirtinguose namų tipuose. Primetant, kad į sodybą važiuojam ir šildom tik savaitgaliais, namas ne inertiškas, paprastas gyvenamasis namas, kai taupant šilumos energiją darbo dienomis pamažinama patalpų temperatūra iki 18 laipsnių ir inertiškas pasyvus namas kuomet vidaus temperatūros ciklas nenutrūksta ištisus metus ir vienoda temperatūra palaikoma tiek žiemą, tiek vasarą.

 

Kitas svarbus aspektas pasyviam name naudojant inertiškas sienas yra saulės energijos panaudojimas. Neinertiškuose namuose, kuomet viduje palaikoma apie 20 C pakaitinus pietinei saulei patalpa sušyla iki 25-28 C laipsnių ir tai tikrai nėra labai malonios gyvenimo sąlygos bet saulei nusisukus labai greitai nukrenta iki įprastinės 20 C temperatūros, taigi iš saulės energijos labai daug naudos nėra. Kas kita kai saulė pašviečia į patalpą kurioje yra pakankamai nemažai inertiškų medžiagų. Temperatūra patalpoje taip greitai nepakyla, nes ją sugėrinėja konstrukcijos, taigi temperatūra patalpoje per 5val pakyla iki maždaug 22 laipsnių, o saulei nusisukus dar 5valandas tą šilumą atidavinėja į aplinką kol temperatūra pasiekia įprastinius 20 laipsnių, taigi komfortiškos sąlygos išlaikomos 10val.

Dabar apie medžiagas, – nesiplėsiu..
Keraminės plytos –  tankis pakankamai didelis 1350-1900kg/m³ , kai tuo tarpu Arko blokeliai 1200-1600kg/m³, keramzitbetonio blokeliai 650-800kg/m³, akyto betono blokeliai 400-650kg/m³ ir panašiai. Čia noriu priminti, kad kuo didesnis medžiagos tankis, tuo didesnis jos inertiškumas. Taip pat labai svarbu paminėti, kad jokiais būdais negalima izoliuoti tokios medžiagos nuo vidaus aplinkos, o tai daroma klijuojant ar prisukant gipso kartoną, ar šiltinant sienas iš vidaus. Norint išlaikyti inertiškumą, reikia parinkti apdailos medžiagas, kurios neizoliuotų reikiamų savybių, pvz. tinkas.

Konstrukcija tai visos sienos sudėtis ir visas jos veikimas. Čia kaip sumuštinis, jei valgysi vien dešrą, bus labai skanu, bet nelabai sotu, jei vien duona, bus sotu, bet gal kiek sprangu, jei sudėsi viska ir dar sviestu suklijuosi viskas bus taip kaip reikia visais aspektais, bet galima dar kartais ir paeksperimentuoti įdedant kokią salotą į vidų. Tai va, aš paeksperimentuosiu. Apie vidaus konstrukcijas ir jų atliekamą akumuliacinį darbą jau kalbėjome, bet iš tos akumuliacijos nieko nebus, jei mes neapšiltinsime tos konstrukcijos iš išorės. Kam skirtas apšiltinimas aš nekalbėsiu, nes tai ir taip visiems aišku. Pagal preliminarius poreikius, man reikia pasiekti sienų šilumos perdavimo koeficientą apie U=0,09 W/m²K, taigi naudojant neoporą (putų polistirolą su grafitu), kurio šilumos laidumo koeficienta λ yra tik 0,032 arba ISOVER KL-32 stiklo vatą kurios λ taip pat yra 0,032 man reikia apšiltinti apie 35-40cm. Į tarpą, tarp apšiltinimo medžiagos ir vidaus mūro, aš galvoju įdėti KOMEX G2X aliuminio plėvelę, jos paskirtis būtų atspindėti spindulinę šilumos energiją į vidų, šioje vietoje įdėta „salota“ pakenkti neturėtų apart mobilaus ryšio blokavimo, o jei mano teoriniai išvedžiojimai pasiteisins turėtų netgi labai padėti.

Dar labai svarbu galvojant apie namo sienas – išorės apdaila. Nuo to priklauso sienų ilgaamžiškumas, patvarumas ir priežiūra. Jau turėjau vieną namą su tinkuotomis sienomis, ačiū, daugiau nebenoriu ir esu pasiryžęs sumokėti truputį daugiau, bet nebeturėti vargo. Taigi šiaurinėje namo pusėje planuoju klinkerio mūrą, nes tai pakankamai agresyvios aplinkos veikiama siena, taip pat ir namo galus rytuose ir vakaruose užsuksiu klinkeriu, o pietinėje pusėje planuoju termo medienos apdailą. Medžio pietuose šiaip nedėčiau, nes saulės veikiamos lentos išsikraipo ir skylinėja, bet kadangi virš visos pietinės sienos numatytas 1,8m išsikišantis stogas kuris vasaros metu mes šešėlį ant pietinės sienos ir apdaila negaus tiesioginės saulės tai ir neigiamų padarinių turėčiau išvengti. Tai tiek apie planuojamas sienų konstrukcijas.

 

pamatų parinkimas

Sudėliojus planinę schemą, pradedame ją detalizuoti. Konkretinant projektą, pirmiausia reikia apsispęsti dėl konstrukcinių sprendimų. Toliau aptarsiu atskiras pastato dalis.

Pamatai. Statybų etapas nuo kurio priklauso ne tik pastato stabilumas. Lietuvoje dažniausiai naudojami pamatai:

  • Juostiniai, visiems nuo seno žinomas pamatų būdas, labiausiai pasiteisinantis kai įrenginėjamas rūsys. Kadangi projekte rūsys nenumatomas tai ir šį pamatų būdą atmetame.
  • Gręžtiniai poliniai, šiuo metu turbūt dažniausiai naudojamas pamatų įrengimo būdas, dėl savo ekonomiškų medžiagų sąnaudų ir pakankamai greito darbo. Tačiau įrenginėjant pasyvų namą šių pamatų pagrindinis ir didžiausias minusas yra neišvengiamas šalčio tiltas ties poliaus ir rostverko sujungimo vieta. Šio kampo gerai apšiltinti praktiškai neįmanoma ir yra užkoduotas šalčio tiltas, ko negali būti PN. Taigi atmetame ir šį variantą, kaip netinkamą.
  • Spraustiniai, plūktiniai ir pan. turi tas pačias problemas kaip ir visi poliniai pamatai.
  • Plokštuminiai pamatai. Turbūt idealiausi pasyviems namams dėl uždaro apšiltinimo kontūro. Kitas jų privalumas – nereiklumas gruntui, bet iš pirmo žvilgsnio jie atrodo gerokai brangesni nei eiliniai pamatai. Jų kaina didesnė, nes kartu su pamatais įrengiama kanalizacijos sistema, vandentiekis, elektros tranzitiniai kabeliai, šildymas bei juodgrindės arba, kartais, net ir švarios grindys. Tai bet kuriuo atveju vėliau bus daroma visuose namuose ir už tai mokami pinigai, o šiuo atveju didelė dalis darbų padaroma jau įrenginėjant pamatus. Savaime suprantama, reikalingas labai tikslus namo projektas ir apgalvotos visos inžinerinės dalys. Suprasdamas tai, kad jei kiek ir daugiau sumoku už šiuos pamatus, tai atsipirks per šilumos nuostolius, namo projektui parenku būtent šią sistemą.

keletas plokštuminio pamato schemų:

Dar keletas informacinių šaltinių:

Treshold 100mm LL’s

rf6 rf3 rf2  LLL

Loadbearing Slab LL

Loadbearing Slab 2

Grundbroschyr

cutting patterns

10-10 Assembly

6-10 TF with Ext block