Category: PAMATAI

trečioji vasara

Jau nuo pavasario iš buto persikėlėme į namą gyventi, minimaliai įsirengę, bet vis geriau nei bute. Vaikams – saugus kiemas už lango, o ir dirbti kur kas lengviau kai nereikia išsiruošti į statybas su termosu kavos ir maisto lauknešėliu.
Taigi, vasara, beje jau trečioji, jau be didesnio streso ,- plušau prie fasadų. Šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas paslėptas po skalūnu. O va prie pietinio fasado reikėjo kur kas daugiau sugaišti, čia net nepilnai apšiltinta pusė buvo. Stogo atramų susikirtimai su siena, kurios ne taip lengva apeiti tiek su putplasčiu tiek su plėvele, pastaroji buvo klijuojama prie gegnių, bei sujungta su stogo difuzine plėvele, kad būtų kuo mažiau vėjo prapūtimų. Taip pat langų nemažai, kuriuos slėpiau į šiltinimą. Tose vietose, kur šiltinimas jungiasi su langu naudojau savaime išsiplečiančią juostą. lango apsiltinimas Pietinėje pusėje fasado apdaila,- lentutės su tarpais, taigi saulė per tarpus gali pasiekti šiltinimą ir jį ardyti. Kad apsisaugočiau nuo to pietiniam fasadui naudojau priešvėjinę plėvelę atsparią ultravioletiniam spinduliam Tyvek® UV facade. Beje, lentutėms sutaupiau, ėmiau ne fasadines dailylentes, kurių kvadratas kiek žinau apie 40lt kainuoja, bet tiesiog lentpjūvėje prisipjoviau obliuotos statybinės medienos. Originalumas paprastume  , o šiaip skonio dalykas, bet pinigų suma skiriasi.

pietinis fasadas

rytinis fasadas

siaurinis fasadas

vakarinis fasadas

vakarinis ir pietinis fasadai
Deja su fasadais taip ir nebaigiau, bet kol geras oras dar bandysiu kiek įmanoma daugiau pasistūmėti. O nebaigiau dėl to, kad ir viduje norėjosi pasigerinti gyvenimo sąlygas.
Apie vidaus darbus:
Na apie lubų sandarinimą ir šiltinimą jau rašiau, bet per vasarą dar pavyko ir grindis susikloti. Grindims naudojau ąžuolo masyvo lentas. Pastarąsias jau kuris laikas turėjau, dėl to nedėjau grindinio šildymo. Lentų istorija buvo tokia, kad pavyko gauti išbrokuotų geležinkelio pabėgiams skirtų ąžuolinių pusgaminių. Tereikėjo susirasti lentpjūvę, kuri medieną paruošė, išdžiovino ir pagamino grindis, plintusus bei palanges. Medieną prie betoninių grindų klijavau hibridinio polimero pagrindo klijais PENOSIL. Išties nuostabūs klijai sustingsta greitai ir lentas atplėšti net dalinai sustingus yra rimtas išbandymas. Dar vienas žinotinas dalykas apie šiuos klijus tai, kad jei juos tepti visu grindų plotu jie suformuoja plėvelę, kuri apsaugo nuo radono dujų, bet tai be abejo yra gana brangu, nes klijų išeiga padidėja. Kadangi medis sudėtas ir prie virtuvės ir tambūre kur trintis išties yra didesnė, nusprendėme ir laką atitinkamą naudoti. Grindis lakavome vienu atspariausių lakų BONA TRAFFIC, matysime ar jis vertas tų liaupsių ir savo kainos..
vaiko kambarys su antresole

vidaus grindys

Dar per tą laiką prasivedžiau vieną kitą rozetę bei elementarių LED lempučių pasikabinau.
Taip pat pasistatėme virtuvę, kurią po vieną kitą spintelę „atradome“ IKEA išpardavimo skyriuje, šiai dienai jau turime beveik visą lakonišką ir vientisą komplektą (ten, kur gali sutaupyti – taupai, kur verta investuoti daugiau – investuoji ;)

Sienų apdaila – palikome plytas. Erdves didesnniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą,- medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridorije, kurie yra tamsesni – plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas. Žodžiu plytos interjere dominuoja.
Dar veiksmas vyko ir lauke. Perimetru apsodintos tujos, vienas kitas dekoratyvinis krūmas įbestas, ir aišku moteriška zona – daržas. Na jis buvo nuskriaustas šiais metais ir pats kovojo su vietinėm žolėm. Prieš rudenį įvažiavimą į sklypą truputį aptvarkiau, užvežiau dolomito skaldos su žvyru mišinio ir sutankinau. Vis balų mažiau. Trinkelių šiais metais neklosiu, nors jos taip pat stovi sukrautos ir laukia savo eilės.
Dar ir praktinių įdomybių pateiksiu:
Čia apsidžiaugs plokštuminių pamatų opozicija,- o gi šie pamatai turi vieną ne itin gerą savybę – rezonansą. Jeigu jau aš sugalvoju ką gręžti garaže tai kitam namo gale girdisi tarsi veiksmas už sienos vyktų. Beje puikiai girdisi ir žingsniai naktį. Dabar, kai sudėtos medinės grindys vaikščiojimas kiek nutilo, bet problema vis viena yra. Yra ir sprendimų problemai. Viena jų – tai mūryti sienas reikėtų prieš tai sudėjus smūgio garso izoliaciją po jomis ir ant pamato lieti dar vienas, šį kartą smėlbetonio juodgrindes, po jomis aišku dedant bent minimalų izoliacijos sluoksnį. Tai labai pakelia statybos kainą ir be abejo sumenkina plokštuminio pamato ekonominį patrauklumą. Yra ir kitas būdas, dabar jau yra sprendimas kaip padaryti juostinį pamatą be šalčio tiltelių. Tiesiog pirmąją eilę reikia mūryti iš apkrovas laikančios šilumos izoliacijos blokelių. Pastarieji nėra pigūs ir deja Lietuvoje jų niekas neparduoda, bet ne taip toli Latvija iš kur jų galima parsigabenti. Beje jau vieną projektą su šiais blokeliais paleidome į statybas, tik tuo atveju namas mūrijamas ant rūsio, nuo kurio reikia izoliuotis, bet esmė ta pati.
Na, ir pagaliau,- rudeniui dar laukia rekuperacijos ir šildymo montavimas bei pirmasis sandarumo testas. Viskas jau sukomplektuota ir paruošta, tereikia įgyvendinti.

grindų betonavimas

Išaušo graži saulėta, bet nekaršta ir be lietaus diena. Betonuoti pamatus lauke yra gana sudėtinga, jei bus per karšta betonas greitai džius ir bus labai sunku išlyginti, jeigu lis, tuomet vanduo gali sugadinti patį betoną jį išplaudamas, dėl to mes laukėme būtent šiandienos.

Pirmiausia į sklypą atvažiavo betono siurblys ir gal 10 darbininkų, kas atrodė išties įspūdingai. Lazeriniu nivelyru jie perėjo ir pasižiūrėjo aukščius ir galimus nukrypimus. Tuo metu siurblys pasiruošė darbui ir viena po kitos pradėjo važiuoti 10m³ betono kriaušės. Po truputį vieni žmonės užpylinėjo betoną, kiti su liniuote lygino, o vienas su nivelyru nužyminėjo aukščius.




Užpylus betonu visą pamatą dalis darbininkų išvažiavo, o pora liko dirbti su lėkštėm ir užtryninėti betoną. Garažo grindis užtrynėm ypač lygiai ir pabarstėm mastertop kietikliu, taigi garažo grindys bus ne tik kaip juodgrindės, bet ir kaip švarios grindys. Baigus darbą, kaip pagal užsakyma praėjo lengvas lietutis ir už mus atliko betono drėkinimo darbą. Betonas pilnai išdžiūsta ir įgauna galutines savo darbines savybes per 28 paras, tiek laiko reikėtų stengtis pilnai neapkrauti plokštės.

antras armatūros sluoksnis

Štai ir paskutinis pamatų etapas, kurį galime pasidaryti patys.
Kaip ir pirmajame etape – rišame armatūrą kas 20cm formuodami tinklą. Armatūrą dedame ant tarparmatūrinių gyvatukų ir rišame surišėju.
Šiame etape sutvarkome visas išlindusias komunikacijas. Ties elektros kanalais įsmeigiu plonus 4mm metalo strypus į dar kartą permatuotą vietą, prie kurių pritvirtinu pačius kanalus, taip jie stovi vertikaliai. Toje vietoje, kur išeina elektros skydelis smeigiu du stambesnius strypus, tarp kurių horizontaliai pririšu du armatūros stypus, vieną viršuje, kitą apačioje ir prie jų pritvirtinu išeinančius elektros kanalų galus. Pataisom ir tvarkingai pririšam prie antro armatūros sluoksnio ir vandentiekio įvadus, bei radiatorių galus, o ties kolektorinėmis dėžėmis darom tą patį, kaip ir ties elektros skydeliu. Vėliau, kai bus užbetonuotos grindys tuos stypus aš nupjausiu, o peršalimo per juos didelio neprognozuoju, nes gruntas po pamatais bus teigiamos temperatūros, o strypas savo plotu pakankamai mažas, taigi didelių nuostolių tikrai nebus. Vietomis teko pataisyti ir kanalizacijos įvadus, dėjau du 45 laipsnių kampus taip pareguliuodamas išėjimo vietą. Kai kuriuos kanalizacijos taškus teko prailginti, nes jie atsidurtų po betonu, tam įdėjome likusias vamzdžių nuopjovas, jas apačioje apvyniojome putplasčio juosta, kad užbetonavus grindis galėtumėme ištraukti ir įstatyti reikiamus vamzdžius. Taip pat iškarto įstačiau trapus garaže, techninėje patalpoje ir duše, garaže ir techninėje stačiau taip, kad grotelės būtų lygiai su betonu, čia iškarto formuosim nuolydį, o duše groteles įstatysiu vėliau, grindis truputį pakelsime ir nuolydį formuosime papildomai betonuodami.
Dėl galimų nukrypimų, lyginant gruntą aš aplinkui pamatą ant putplasčio prikaliau 2,5cm storio lentas tuo pačiu prispausdamas paklotą celofaną.





Tai buvo 5-tas savaitgalis, įskaitant pagrindo išlyginimą, kai mes dirbame prie pamatų. Dabar liko juos tik užbetonuoti. Tam samdysime grindininkus, tik betoną maišysime ne vietoje, o pirksime gamyklinį.

inžinerinės sistemos pamatuose

Inžinerines sistemas pamatuose patartina vedžioti viduryje pamatų, nes pasak konstruktoriaus čia yra nedirbanti zona.
Tam, kad armatūrą pakelti vieną nuo kitos aš naudojau specialiai tam skirtus tarparmatūrinius gyvatukus, kuriuos pirkau toje pačioje CONCRETOJE. Sudėjus gyvatukus pirmiausia išvedžiojame inžinerines komunikacijas, kurias vedame per gyvatuko vidurį.
Į pamatus paslėpiau visus vandentiekio tinklus, šildymo vamzdžius (šildymui pravedžiau radiatorius į kambarius, jei vis tik sugalvočiau įdiegti ir vandeninį šildymą), ir elektros magistralinius tinklus (plastikinius kanalus su sustiprintom sienelėm ir prakišta viela). Šiems darbams realizuoti pagalbos teko prašyti gero draugo Gedimino, kurio besąlygiškai tikiu ir pasitikiu kaip tikrai rimtu profesionalu. Gediminas yra šios srities techninis prižiūrėtojas ir darbų vadovas, bet man kaip draugui „prie alaus“ sutiko ne tik pakonsultuoti, bet ir padėti išvedžioti. Tai čia man pasisekė.
Vamzdžius prakišinėjom nuo projekte pažymėto vieno taško iki kito ir galuose užlenkinėjom. Užlenkimui patartina naudoti speciales spyruokles, jos neleidžia vamzdžiui užlūžti ir galima išgauti statesnį kampą. Galuose svarbu nepamiršti užrašyti kas per vamzdis, nes kai bus užbetonuota atsekti kur kas bus sudėtingiau. Visus vandentiekio vamzdžius sudėjome į putų poliuretano izoliacinius apvalkalus TUBEX. Ši izoliacija ne tik apšiltina vamzdžius, bet ir palieka jiems laisvumo betone.
Vietomis vamzdžius teko presuoti dedant kampus ar trišakius. Tai irgi nėra aukštasis mokslas, tereikia išsinuomoti presą ir vamzdžių kalibratorių. Paimame vamzdžio galą ir jį išlyginame su kalibratoriumi, tai reikalinga tam, kad galas nebūtų užspaustas ir lenvai bei iki galo įlystų į presuojamą detalę. Detalėje yra skylutės per kurias matosi ar vamzdis įkištas iki galo ar ne. Tuomet uždedame presą ir presuojame (nepamirškite detalę pasukti tuo kampu, kuriuo reikia, nes užpresavus to padaryti nebegalėsite).
Na, o elektros šarvus paklojau jau pats, nuo garaže numatytos elektros saugiklių skydinės iki projekte numatytų vietų, bei skaičiais pažymėjome galus, kad vėliau paprastai juos atsektumėme.
Komunikacijų vedimas tikrai nėra labai sudėtingas darbas, tereikia tik tinkamai susiprojektuoti. Manau, kad kiekvienas turintis bent vieną dešinę ranką gali tai padaryti jei turi projektą. Vamzdžių diametrus ir kiekius jums suskaičiuos projektuotojai.

Šie darbai buvo atlikti per pilną savaitgalį su saikingu alaus vartojimo kiekiu.
Tam prireikė: metro, vamzdžių preso su atitinkamomis galvomis pagal vamzdžių diametrus, žirklių plastikiniams vamzdžiams kirpti, kalibratoriaus.

pirmas armatūros sluoksnis

Aukštasis mokslas tikrai nebūtinas, kad suklotum armatūros strypus kas 20cm viena kryptimi ir kita taip suformuojant tinklą.
Prieš dedant armatūra būtina pasikloti celofaną. Tuomet pagal konstruktoriaus brėžinius reikia nesumaišyti, kuria kryptimi pirmiausia dėti strypus ir išdėlioti juos kas 20cm, tuomet kita kryptimi kas 20cm ir susikirtimo taškuose surišti viela. Viela rišti galite pigiai, bet labai ilgai ir sudėtingai, arba tiesiog išsinuomoti armatūros rišėją ir tai atlikti labai greitai ir paprastai. Panašiai kas 1m po armatūros tinklu reikia sudėti „tabletes“, kad visas tinklas pasikeltų nuo pagrindo. Tam galima paimti plastikinį vamzdį ir jį pjaustyti kas 2,5cm (pagal konstruktorių) arba nusipirkti, aš pirkau, nes vieneto kaina yra keli centai, tai vargas pjaustant man nepasirodė labai ekonomiškas, o parduoda tokius dalykus UAB CONCRETA Vilniuje.
Kiek daugiau pažaisti reikėjo ties sijomis, sustatant U formos armatūros lankstinius, kurių taip pat nelanksčiau, o užsakiau tokius darbus atliekančioje įmonėje. Iš esmės užsakinėti galima ir armatūrinius tinklus, bet virinant metalas perkaitinėja ir silpnėja, o be to tinklą reikėtų perkeisti vieną su kitu taip sunaudojant gerokai daugiau metalo.




Darbas atliktas per ne pilną savaitgalį dviese su žmona. Mums prireikė: žirklių celofanui nukirpti, armatūros rišėjo ir apie 35vnt vielos ritinėlių (1ritinėlis ~100-130 mazgų) rišant kas antrą susikirtimą, elektros generatoriaus ir diskinio metalo pjūklo armatūrai pjaustyti, taip pat – ruletės.

pamatų putplastis

Plokštuminiai pamatai ypatingi dar ir tuo, kad ypatingai lengvai surenkami.
Pasidarius pamatų planą, išskaidžiau jį į kelis brėžinius: putplasčio suklojimas, I etapo armavimas, komunikacijų planas, II etapo armavimas ir betonavimo planas. Kiekvienas brėžinys paruoštas pagal konstruktoriaus skaičiavimus ir kiekvienas priskirtas kaip kad vieno savaitgalio apimties darbui.
Taigi, pirmasis darbas pasiruošus pagrindą – yra putplasčio dėjimas.
Pagal brėžinyje pateiktą perimetrinį profilį ir vidinio užpildo kiekius užsakiau medžiagas.
Sudėtingų detalių frezavimą Lietuvoje gali pasiūlyti kol kas tik viena putplasčio gamykla „Baltijos Polistirenas“,- taigi, vienoje vietoje užsakiau visą reikiamą išorės ir vidaus kiekį. Detales gamykla pagamina ir pristato per 1-2 savaites po užsakymo patvirtinimo. Pagal konstruktoriaus skaičiavimus perimetru, kur formuojamos pamato sijos, sudėtas EPS150, o viduje EPS80 putplastis. Taip organizuojama dėl to, kad per vidurį plokštė išlinkinėja į viršų ir putplasčiui tenka minimali apkrova.
Prieš klojant klojinius (putplastį) patarčiau išsikviesti geodezininką ir tiksliai pasižymėti pamato kampus, ne ašių susikirtimo taškus, bet būtent pamato putplasčio išorinius kampus. Koordinates jums gali duoti jūsų architektas. Taip bus žymiai paprasčiau dėlioti namo kontūrus.
Ant paruošto pagrindo mes paklojome 200mk celofaną, kraštuose palikdami apie 50cm laisvą galą užlenkimui, o ties sujungimo vietomis jį prakeisdami taip pat ~50cm. Po celofanu ties sijomis paklojome 1m pločio geotekstilę, kaip papildomą grunto sutvirtinimą toms vietoms, kurios turės didžiausią apkrovą.
Putplastį pradėjome kloti nuo kampų. Susidėjome du kraštinius kampus, jie gamykloje jau buvo supjauti 45 laipsnių kampu, taigi juos beliko tik suklijuoti tarpusavyje. Tuomet surinkome galinę kraštinę ir sujungėme kampines detales. Tarpusavyje putplastį klijavome poliuretaniniais PENOSIL Premium Polystyrol FixFoam klijais, kurių sunaudojome apie 30flakonėlių. Sudėję dalį perimetro suklojome vidinį užpildą, kurio apatinė dalis 1X1X0.27m EPS80 putplasčio plokštės, o vėliau su prakeitimu bus klojamas 3cm storio sluoksnis iš EPS150 tam, kad turėti standų viršutinį paviršių. Surinkus visą pamatą perėjau su makrofleksu ir užpurškiau visu plyšius ir siūles. Sekančią dieną, nupjaustėme makroflekso perteklių ir tais pačiais klijais priklijavome antrą 3cm sluoksnį taip, kad persidengtų visos apatinės siūlės. Taip pat užkimšome visus tarpus prie kanalizacijos vamzdžių.
Baigę kloti putplasčius užlenkėme celofano kraštus ir truputį apkasėme kraštus visu perimetru.
Darbas atliktas dviese su žmona per nepilną savaitgalį. Mums prireikė: pistoleto makrofleksui (su juo tiesiog paprasčiau ir greičiau dirbti), benzininio pjūklo putplasčio pjaustymui, kastuvo kraštų apkasimui, žirklių celofano ir geotekstilės pjovimui bei metro pasimatavimams.

pagrindo pamatui paruošimas

Tam prireikė lazerinio rotacinio nivelyro, kurį galima išsinuomoti, ilgo metalinio stačiakampio profilio ir vibroplokštės.
Lazerinis nivelyras viename aukštyje piešia brūkšnį. Su paprastu lazeriniu gulsčiuku mes nematysime spindulio lauke, o nuomojami turi pultelius, kurie reaguoja į lazerį ir duoda signalą kai jį pagauna. Taigi, ant štatyvo pasistatome nivelyrą ir nuo turimo atskaitos taško (aš šį tašką užsirašiau kai darė toponuotrauką – ant įkalto medinio kuoliuko pažymėjau jo viršaus altitudę) pamatuojame kokiame aukštyje yra lazerio brūkšnys ir nustatome reikiamą aukštį pamato pagrindui (jei kas suprato tai gerai).
Pagrindus ruošiam pagal konstruktoriaus projektą. Mano atveju stebuklų nenumatyta, žvyro pagrindas apie 40cm. Sluoksnį klojam per porą kartų, su minikrautuvu išvežiojame pirmąjį žvyro sluoksnį ir jį sutrombuojame su vibroplokšte. Dengiame antrą sluoksnį ir sutrombuojame. Su metaliniu strypu išlyginame pagrindą, perteklių nuimam, o duobes užpilame žvyru ir vėl sutrombuojame.
Pagrindas paruoštas. Labai sveika jei iki putplasčio klojimo gerai palytų, lietus labai gerai sutankina gruntą.

požeminės komunikacijos

Sunkiausia šiame etape pataikyti įvadus į teisingą vietą. Namo kampus turėjau susižymėjęs pagal koordinates su GPS, tai kiek palengvino darbą. Išsitempiu virvę namo perimetru ir nuo jos atsimatuoju vietas, kuriose numatomi kanalizacijos, vandentiekio ir elektros įvadai. Tuose taškuose įsmeigiu po kuolą. Virve nusižymiu tranšėjos kontūrą.
Su tranšėjiniu bobcatu pagal kontūrą iškasame griovį, kiek papilame smėlio ir iškarto klojame kanalizacijos vamzdžius su 1-2% nuolydžiu. Čia pat griovius ir užkasame. Kadangi buvau gana tiksliai susiprojektavęs visas trasas, tai didelių problemų nekilo.

žemės šilumokaitis

Pirmą kartą ir pačiam darant šį neįtikėtiną „technologijų stebuklą“ reikėjo pagalvoti nuo ko pradėti. Duobė kaip žinia jau iškasta. Sunkiausia yra pradžia, paskui viskas vyksta kiek paprasčiau.
Į duobę įklojam geotekstilę, kurios darbas yra atskirti gruntus – skaldą ir molį. Įklojus geotekstilę, dugną užpilam plonu sluoksniu skaldos. Labai gerai pasportuosite jei šį darbą atliksite savo rankomis. Sekantis etapas – drenažinių vamzdžių klojimas.
Į duobę suleidžiame drenažinius vamzdžius, kurie viršuje yra pririšti prie medinės lentos vienoje linijoje. Dabar į pagalbą pasitelkiam mažuosius traktoriukus „bobcat“ ir supilame likusią skaldą į duobę. Pilant prižiūrime, kad neišsivaikščiotų vamzdžiai. Galiausiai supylus skaldą galima užmauti kanalizacijos vamzdžius ant drenažinių vamzdžių galų ir išvedžioti oro padavimo trasas nuo lauko iki rekuperatoriaus, o skalda išlyginama su vamzdžių viršum. Skaldos viršuje užklojome papildomai geotekstilę ir žvyru išlyginome viršutinį sluoksnį pamatams.

Su kokiom problemom susidūriau:
1. Geotekstilė buvo 1m pločio, o tai įtakojo didelį kiekį sujungimų ir apsunkino jos įklojimą.
2. Iškasta duobė buvo palikta kurį laiką be priežiūros ir lietus išplovė kraštus, dėl to sunaudojau daugiau skaldos nei buvo planuota.
3. Skalda iš gariūnų karjero nėra idealiai švari (plautos jie neturi), apie šio nesužiūrėjimo pasekmes galėsiu sužinoti tik paleidęs rekuperaciją.

paruošiamieji žemės darbai

Antrasis sunkiosios technikos užvažiavimas.
Pagal sklype sukaltus strypus ir pažymėtus aukščius skutinėjam žemės paviršių.
Paruošiam iškasą po būsimais plokštuminiais pamatais -70cm nuo būsimų grindų.
Taip pat – duobę žemės šilumokaičiui po pamatais ir duobę vandens talpyklai.
Palyginam teritoriją pagal pažymėtus aukščius.
Dubes apsukam STOP juosta, kad koks žioplys neįgrybautų.