Category: LANGAI ir DURYS

lauko durys

Velykų proga mūsų namukas gavo lauko duris. Kas buvo baldų parodoje Litexpo, galėjo gyvai jas pačiupinėti ir raktais pabraižyti  (nieko tokio, perdažė). Durys eksperimentinės, bendras mano ir UAB Wenge kūrinukas.
DSC00963
Kaip pagrindas buvo paimtas jau paruoštas durų skydas sukonstruotas iš medžio karkaso su šiltinimu viduje ir faneros uždengimu. Tikslas buvo jas papildomai apšiltinti ir izoliuoti peršalimą ties medžio karkasu. Tam tikslui prie durų su vakuuminiu presu buvo priklijuotas PIR plokštė kuri uždengta dažytu MDF. Šiltinimas dėtas iš vidaus. Taip pat su PIR plokšte apšiltinta stakta.
Durims rakinti įnirtingai ieškojome spynos su prasilenkimu, kad per šerdelę nebūtų tiesioginio peršalimo, deja niekas mums tokio produkto pasiūlyti negalėjo. Durų gamintojai šį klausimą išsprendė labai paprastai, įdėjo vieną spyną iš lauko, kuri nerakinama iš vidaus ir kitą spyną iš vidaus, kuri nerakinama iš lauko. Taip mes išvengsime peršalimo. Niuansai – jeigu užrakinsi iš vidaus tuomet iš išorės neatrakinsi ir atvirkščiai. Tačiau esant kitiems galimiems patekimams į namus ir iš jų, kaip kad garažo vartai ir balkoninės durys miegamuosiuose – tai lauko durų „netobulumas“ nėra neapgalvotas trūkumas. Jeigu gyvenant tai labai erzins mums sakė nesunkiai ištaisys šią problemą, o kol kas tiesioginis peršalimas yra tik ties durų rankena per rankenos strypą kertantį visas duris. Į duris įdėtas stiklo paketas, kurį aš pats užsakiau ir pristačiau gamintojui. Tai toks pats stiklo paketas kaip ir šiauriniuose languose. Stiklo paketas įstatytas ir priglaustas prie konstrukcijos per savaime išsiplečiančią tarpinę.
Durys montuojamos kaip ir langai su garo izoliacine ir difuzine juosta. Ties slenksčiu klijuosim butilo juostą. Durys sumontuotos pusiau į šiltinimo sluoksnį, t.y. pusė staktos stovi mūre, pusė šiltinime. Dėl didelio durų varčios svorio papildomas tvirtinimas padarytas varčios pusėje tvirtinant metaliniais kampuočiais, kurie „paskendo“ šiltinimo sluoksnyje.
Jeigu man gerai pavyko suskaičiuoti tai durų U turėtų būti apie 0.35W/m²K, o jų sandarumą patikrinsime atlikę sandarumo testą.

DSC00960

DSC00961

DSC00962

DSC00964

DSC00967

DSC00968

DSC00969

eksperimentas – langų šiltinimas

Ilgąjį savaitgalį išnaudojau eksperimentiniam langų šiltinimui ir porą langų rėmų „paslėpiau“.
Iš lango rėmo popalanginės dalies išvedžiau šlangutes kondensatui nuleisti, tuo tikslu dar su langų gamintojais buvo sutarta, kad išgręžtų kuo mažiau, bet didesnes skyles kondensato išleidimui.
Šlangeles klijavau statybiniais klijais. Apatinei lango daliai šiltinti išpjoviau detalę iš stipresnio EPS150 putplasčio, o šonus užtaisiau tuo pačiu fasadiniu neoporu.
DSC00921
DSC00922
Lygiagrečiai langų šiltinimui, pradėjau ir paskutinįjį, trečiąjį šiltinimo etapą,- 5cm neoporu, ant kurio dengiu TYVEK difuzinę plėvelę ir medžio tašelius oro tarpui formuoti.
DSC00923

langai

Iškarto šilta ir smagu, taip maloniai šildo saulė ir nesijaučia jokio vėjo. Nuostabus jausmas apėmė kai namas užsidėjo „akinius“.
Priminsiu viską nuo pradžių. Mūsų langai kaip bebūtų neįprasta yra šilto aliuminio, t.y. aliuminis iš lauko, plastiko tarpinė ir aliuminis iš vidaus. Profiliai yra Reynaers ir Schucosu paslėpta varčia, mūsų atveju panaudoti būtent Reynaers profiliai, nes jie truputi pigesni, bet deklaruojama geresnė šiluminė varža. Pietinėje pusėje panaudotas profilis CS77HV o šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje CS77. HV t.y. paslėptos varčios rėmai, juos naudoju dėl to, kad planuoju rėmus maksimaliai paslėpti apšiltinimo sluoksnyje taip išgaunant šiltesnį rėmą nei gali pasiūlyti bet kuris gamintojas.
Stiklo paketai naudojami trijų rūšių. Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – ClimaGuard 1.0 du selektyviniai stiklai su 2cm kameromis užpildytomis argonu – 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas g tik 37% todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos, vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje. ClimaGuardnrG – tai specialus selektyvas pasyviems ir energetiškai efektyviems namams, šis selektyvas sudėtas pietų pusėje, bet paketai skiriasi savo storiu, į nevarstomas dalis pavyko sukišti storesnius paketus 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG, kurio U-0.6, o g, net 62%, o į varstomas dalis galėjome įdėti maksimaliai 4nrG-16Ar-4-16Ar-4nrG, kurio U-0.7, o g lieka 62%.
Taigi, 2013.02.26 atvažiavo 5 meistrų komanda. Vietoje apsiklijavo lauko ir vidaus sandarinimo juostas kuriomis pasirūpinau pats. Vidinę garo izoliaciją naudojau PENOSIL Premium 15cm pločio, nors galima buvo prasisukti su siauresne, o lauko difuzinę juosta tos pačios firmos tik 10cm pločio. Juostos prie lango klijuojamos akriliniais klijais (juosta), o prie vidinių atitvarų butilo juosta. Butilas yra geras tuo, kad kai prilimpa jis neišdžiūsta ir lieka elastingas, taip pat labai puikiai užtaiso nedidelius nelygumus. Prie langų juostas klijavo meistrai, o prie sienų šį darbą pasilikau sau,- reikia kad patalpose būtų pakankamai šilta, reikia prieš tai nupjauti išlindusias sandarinimo putas, reikia nuvalyti sienas prie kurių klijuosis juosta.
Klijuojant, kampuose, kur juosta lenkiasi atsiranda „garbanos“, kurias papildomai klijuoju butilo juosta padengta aliuminiu. Taip pat, perspektyvoje silikonu reikės užtaisyti ertmes, kurios yra dėl nepilnai užtaisytų mūro siūlių. Iš lauko juostų kol kas neklijuoju, visų pirma reikia iš apačios įstatyti šlangeles, kuriomis bus nuleidžiamas kondencatas, o be to, reikia sulaukti šiltesnių orų.

DSC00898

DSC00899

DSC00900

DSC00901

DSC00902

DSC00903

DSC00904

DSC00905

DSC00907

DSC00909

Kaip ten bebūtų, sudėjus langus su mūsų „buržuika“, kuri prie celofaninių langų prišildydavo iki +5-7 laipsnių dabar gana lengvai palaikau +15-16 laipsnių. Ypač malonu buvo savaitgalį, kuomet lauke siautė pūga o viduje buvo šilta. Turint omeny, kad namo sienos yra gerokai įšalusios – tai rezultatas tikrai puikus, o kai prie buržuikos šilumos prisideda saulė tai viduje pasiekiama ir 20laipsnių temperatūra.
Pirmadienį, kuomet lauke buvo saulėta ir spaudė lengvas šaltukas. Vakare name vien nuo saulės šilumos temperatūra laikėsi +7-8 laipsniai.

garažo vartai

Atrodo paprastas namo atributas, bet jeigu jau pasidarėme garažą tai ir vartai turi būti apgalvoti. Mūsų garažas tik vienam automobiliui, taigi vartai nėra dideli.
Vienas didžiausių sprendimų montuojant garažo vartus buvo jų nusileidimo vieta, mat pamato plokštė baigiasi lygiai su mūro išoriniu kraštu. Jei vartus montuojame standartiškai iš vidaus, tuomet turėsime 25cm į lauką išlindusį pamatą. Noriu paminėti, kad garažą aš planuoju šildyti, tiksliau palaikyti minimalią +6 laipsnių temperatūrą, reiškiasi peršalimai per pamatą nėra pageidaujami, jau nekalbant apie vizualinį „broką“.
Sprendimas – garažo vartus išstumti į išorinę mūro pusę, kad vartų guma remtųsi į betono kraštą ar netgi putplastį. Tam prie išorinės pusės buvo sumontuoti metaliniai profiliai ir vartų bėgiai tvirtinti prie jų. Taip vartai buvo išnešti į apšiltinimo sluoksnio kraštą. Kaip apipavidalinti ir užsandarinti putplasčio briauną ir jungtį su vartų guma dar galutinio sprendimo nėra, tai detaliai paaiškės tvarkant cokolį.
Dar vienas vartų sprendimas laukė iš vidaus. Garažo aukštį planuoju išnaudoti įrengdamas antresolę, o jei vartus montuočiau horizontaliai jie dalinai blokuotų užlipimą į 2aukštą. Tai įtakojo sprendimą vartus montuoti su kampiniu pakilimu palei stogą – kas sąlyginai išbrangino vartų konstrukciją.
garažo vartai 2

garažo vartai

langai 1

Kadangi artėja žiema, norisi užsisandarinti namą. Todėl lygiagrečiai su stogo konstrukcija pradėjau ruošti angas langams. Prie sienos prisukau medinius brūsus į kuriuos statysis lango rėmas. Prie jų prikaliau skaidrų stora celofaną. Tai tikrai ne ką blogiau už vieno stiklo langus, kurie yra daugelyje kaimo trobesiukų.

stiklo paketai

Pasirodo, turiu pasikoreguoti,- komentaruose pateikiau nepilną informaciją dėl selektyvų naudojimo.
Taip, jie būtini pasiekti reikiamą šilumos laidumą stiklo paketuose bet…
Iškilus opiam klausimui- kokius stiklo paketus naudoti pasyviam namui, pradėjau intensyviau domėtis ir rinkti informaciją. Pagrindiniai parametrai apibrėžiantys paketų panaudojimo efektyvumą Ug – šilumos laidumas, apibūdina per stiklo paketus išeinančios energijos kiekius (nuostolius) W/m²K; g – saulės faktorius, apibūdina per stiklus patenkančios saulės energijos kiekį. Paprastai renkantis langą žiūrima į Ug, taip stengiantis sulaikyti kuo daugiau šilumos energijos namuose, bet kalbant apie pasyvius namus ne ką mažiau svarbi g reikšmė, nes būtent saulės energija panaudojama kaip pasyvi (nemokama) energija ir kuo daugiau stiklai praleidžia saulės, tuo mažiau reikės papildomos (mokamos) šilumos energijos.
Didžiausią saulės pralaidumą turi paprastas stiklas, bet kaip žinia, jo varža yra labai maža. Turbūt daug kam jau teko girdėti apie „technikos stebuklą“ vakuminius stiklus, tai nauja technologija, kai tarp dviejų plonų stiklų įterpiamas vakumo tarpelis. Kad stiklas nesusispaustų kas tam tikrą atstumą sudedamos skaidrios tarpinės (taškiukai) kurie daugiau ar mažiau matomi stikle ir su tuo reikia susitaikyti, o viename stiklo kampe yra ištraukimo sklendė. Tokius stiklus jau galime rasti rinkoje, juos gamina PILKINGTON http://www.pilkington.com/europe/, jų kaina (vieno stiklo) yra apie 700Lt/m², taigi pakankamai brangu, o pasiekiamas stiklo šilumos laidumas Ug-1.4W/m²K bei g-67%, kai tuo tarpu paprasto stiklo Ug-5,8W/m²K ir g-87%. Iš to paties vakuuminio stiklo daromi ir stiklo paketai kuriais pasiekiami geresni šilumos laidumo parametrai kuriuos galima sumažinti net iki 0,1W/m²K. Betkuriuo atveju, vakuuminiai stiklai nėra tas stebuklingas sprendimas vertas tokios kainos ir jie yra rekomenduojami dėti senamiesčiuose į senovinius langus, kur nėra galimybės įmontuoti stiklo paketus.




Vakar apsilankiau pas „Sabonio Klubas ir Partneriai“ specialistus. Kalbėjomės ne tik apie vakuuminius stiklus, bet ir jų siūlomus stiklo paketus. Apie selektyvinės plėvelės poveikį ir jų skirtumus. Jie išaiškino, kad plėvelės gali turėti skirtingą poveikį, vienos daugiau pralaidžios saulei, bet mažiau efektyvios šilumos laidumo srityje ir atvirkščiai. Kaip pavyzdį pateikiu jų siūlomus tris stiklo paketus su vienodu argono užpildu tik skirtinga selektyvine danga:
1. THERMO SKP/3 Premium — 4GNP-20Ar-4-20Ar-4GNP Ug-0.5 g-49%
2. Clima Guard 1.0 – 4GN1-20Ar-4-20Ar-4GN1 Ug-0.5 g-37%
3. Clima Guard nrG – 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG Ug-0.6 g-62%
1 plėvelė kaip supratau yra dažniausiai naudojama lietuvių languose, nes turi neblogus šilumos laidumo parametrus, bei vidutinišką saulės faktorių. 2 plėvelė yra šilčiausia, tai tik nelabai jaučiasi ant mano parinktos 2cm kameros, tai iš esmės panašus variantas kaip vienam iš komentarų siūlė Dovydas (SAINT-GOBAIN Planitherm ONE), bet jos problema ta, kad ji stipriai užtamsina langus, jos g yra tik 37% ir ji visiškai netinka pasyvių namų langams nukreiptiems į pietų pusę. 3 plėvelė kaip tyčia yra labai šviežias produktas, tai speciali selektyvinė danga, pritaikyta pasyviems namams, kaip pastebėjote, jos U labai nežymiai skiriasi nuo pirmųjų stiklo paketų, o saulės faktorius yra žymiai didesnis, net 62%. Skaičiuojant PHPP programa galime palyginti, pasirinkus pirmąjį variantą metiniai šilumos poreikiai mano namui 12kWh/m², antrąjį 15kWh/m², o pasirinkus trečiąjį variantą jie sumažėja net iki 10kWh/m².
Dar gali kam kilti klausimas, kodėl pasirinkau 20mm kameras stiklo paketuose. Sprendimas priimtas po konsultacijos su tais pačiais „SKP stiklas“ specialistais. 2cm kamera leidžia pasiekti gerus šilumos laidumo parametrus ir sutaupyti pinigų, jei norėdami suploninti stiklo paketą mes jo kameras pildytume kriptono dujomis. Pasak jų, kriptono dujos yra efektyvios mažesnėse kamerose, iki 12mm, kuomet (o taip būna dažnai nes į daugelį paprastų langų negalima įstatyti 52mm storio stiklo paketo) nėra galimybės įstatyti storesnių stiklo paketų. Mano pasirinktuose aliuminio profiliuose yra galimybė montuoti pakankamai storus paketus. Apie tai, kad stiklo paketuose negali būti metalinių rėmelių, nes būtent čia yra šalčiausia stiklo paketo vieta, turbūt kalbėti net nereikia.

langai

Langai turbūt viena brangiausių atitvarų, ypač kalbant apie PN. Bet būtent su langų pasirinkimu turėjau didžiausią netikėtumą.

Visų pirma, tai jau apsispendęs statyti pasyvų namą žinojau, kad langams reikės atseikėti nemažą dalį skirtų pinigų ir lygiai taip pat žinojau, kad dėsiu ne kokius kitokius, o medinius langus. Mediniai dėl to, kad plastikinių langų name aš negaliu pakęsti dėl jų sintetinės išvaizdos, naudojamos medžiagos ir, mano nuomone, jų nepatvarumo. Apie aliuminio rėmus negali būti net kalbos dėl jų didelio atsilikimo savo šiluminiais parametrais.

Taigi mediniai langai pasyviam namui yra gerokai storesni, iš lauko apkaustyti aliuminiu su šilumos izoliacija, taigi ilgaamžiai ir nereikalaujantys priežiūros, ką jau kalbėti apie estetinį vaizdą. Žodžiu langai pritaikyti PN.

Deja čia mane pakoregavo PHPP programa, kuria suvedus namo parametrus niekaip negalėjau pasiekti pasyviam namui keliamų reikalavimų 15kW/m² per metus. Gaudavau apie 23kW/m² ir ne mažiau. Sienų varžos gerinimas jau nebedavė didelio efekto, o langų su geresne varža nebėra. Buvau nusivylęs ir jau apsisprendęs, kad 1a namas sunkiai gali būti Pasyvus, todėl man užteks ir A+++ klasės.

Ir vieną popietę, nesitikėdamas reikšmingų rezultatų, pabandžiau iš langų išimti rėmus ir palikti stiklo paketą, taip bandydamas suskaičiuoti nuostolius su berėme langų konstrukcija ir mano didžiai nuostabai namo šilumos poreikis nuo 23kW/m² nukrito iki 10kW/m² !!! Netgi viršyti namui keliami reikalavimai!  O taip atsitiko dėl to, kad iš lango buvo pašalinta dalis, kuri yra šaltesnė už stiklo paketą ir visiškai nepralaidi saulės spinduliams (šilumai). Išėmus rėmus per langus patenka daugiau saulės energijos.

Taigi ėmiausi detalaus berėmio lango konstravimo. Kadangi apie tokius langus praktiškai nieko neįmanoma rasti internete, ėmiausi savarankiškai kurti berėmio lango detalę. Stiklo paketą stačiau ant medinio karkaso pritvirtinto prie išorinės sienos, po paketu visur numatyta tarpinė guma, o paketo kraštai padengti silikonu ar lipdukine juosta, tam, kad uždengti konstrukciją. Per gumines tarpines aplink paketą numačiau apšiltinimo sluoksnį iš 1cm XPS. Kadangi mano visi langai yra po 1,8m išsikišusiu stogu, tai tiesioginių kritulių ant jų nesitikiu, taigi palanges numačiau medines ir priglaustas prie paketo. Vienintelė problema buvo tose vietose kur stiklo paketas turi susijungti su varstoma dalimi kurias aš numačiau iš šiltų medinių rėmų. Galutinis rezultatas atrodė taip: į klinkerio mūrą ir ne po stogu esantys langai numatyti su šiltu medžio rėmu, po stogu esantys varstomi langai iš šiltų medinių rėmų per medinę koloną sujungti su nevarstomomis berėmio lango dalimis. Sutaupyta nemaža dalis pinigų, o projektiniai namo šilumos poreikiai 13kW/m² metams.

Atrodytų viskas nuostabu, kol nepasikonsultuoji su specialistais.
Turiu gerų pažystamų, kurie neturi tikslo man įbrukti langus, taigi jų kritika galiu visiškai pasitikėti. Man iškarto buvo parodytos riziką keliančios vietos: stiklo paketo apačia, kuri pakaitinus saulei įkaista labiau nei viršus ir dėl to atsiradus dideliems įtempimams gali sutrūkti stiklas, čia kaip sprendimas buvo pasiūlytas stiklo paketas su grūdintais stiklais. Nagrinėjant toliau išlindo rizikingi mazgai ties medine kolona, kur jungiamasi su varstomu langu, dėl galimų skirtingų medžiagų deformacijų. Taip pat palangė, kuri, pasirodo, yra ne tik išorinių kritulių nuvedimui bet ir kondensato susidariusio lango rėmo viduje nuvedimui. Dėl rasos taško ties stiklo paketu susidaręs kondensatas bėgs ant medinio rėmo paslėpto po apšiltinimu, ten susidariusi drėgmė gali pūdyti medį arba užšąlusi iškilnoti ne tik stiklo paketą, bet ir apšiltinimą. Apmaudu, bet mano berėmio lango konstrukcija buvo sukritikuota ir sukėlė daug abejonių. Norint išgauti berėmio lango efektą, geriau yra imti pigų rėmą ir jį paslėpti apšiltinimo sluoksnyje, taip išsprendžiamos praktiškai visos problemos. Problematiškos vietos yra dvi: viena tai varstomų dalių rėmas kurio niekaip negalime paslėpti po apšiltinimu, kita – lango apačia ir kondensato nuvedimas. Dėl antrosios sprendimas šiai dienai toks, dėti palangę nuo lango profilio ir rėmą apšiltinti dedant polistirolą ant apšiltinimo, o apdailai dėti medinę palangę. Dėl varstomos dalies sprendimas buvo netikėtas man pačiam. Į apšiltinimo sluoksnį galima paslėpti aliuminį lango rėmą su paslėpta varčia. Toks profilis, kaip supratau, nėra labai dažnai naudojamas Lietuvoje, bet man jis tiko praktiškai idealiai. Iš lauko rėmas apšiltinamas beveik 100% lieka matyti tik statramsčiai tarp varstomos ir nevarstomos dalies, o tokių nėra labai daug. Kaina tokio rėmo nėra labai maža, bet betkuriuo atveju gaunasi mažesnė nei medinių langų su aliuminio apkaustais, o pasiekiama šiluminė varža yra vienareikšmiškai geresnė. Langui naudojamos SCHUCO AWS/ADS 75 SI.BS rėminės sistemos. Iš vidinės pusės bus matoma 4cm aliuminio rėmo dalis skirta stiklo paketo išėmimui.

Prie langų ko gero reiktu paminėti ir stiklo paketą, kuris tikėtina ir bus naudojamas.
Iš pradžių buvau nusiteikęs naudoti stiklo paketą užpildyta kriptono dujomis 4-12kr-4-12kr-4, kurio pasiekiamas 0,5W/m²K, bet pasirodo, kad kriptonas yra pranašesnis tik tuomet, kai tarpas tarp stiklų yra iki 12mm, o naudojant aliuminio profilius galima dėti storesnius stiklo paketus, kur tarpas tarp stiklų būtų 16mm ir čia kriptono veiksmingumas stipriai sumažėja, o kaina ne. Taigi pasirinktas stiklo paketas yra 4-16ar-4-16ar-4.

Dar vienas labai svarbus aspektas kalbant apie langus.
Skaičiuojant langų kainą iškarto įspėjau įvertinti tai, kad montuojant reikės naudoti visas reikalingas tarpines, butilo juostą ir pan. Tai kažkiek pakelia langų kainą, bet būtina norint pasiekti geras lango savybes ir namo sandarumą.

 

brezinys PDF formate