Category: INŽINERINĖS SISTEMOS

APIE VISKĄ

DSC05722

DSC05723

DSC05724

DSC05727

Senokai nerašiau. Sulėtėjo statybų tempas.
Gyvename ir po truputėlį baiginėjame vidaus ir lauko statybos bei apdailos darbus.

Pamėginsiu aprašyti viską nuo rudeninės stadijos,- kuomet vedžiojau šildymą ir vėdinimą.
Apie pastarąjį dar sugebėjau parašyti, o va šildymas liko nuskriaustas 

Šildymo pasirinkimą įtakojo finansai, nelabai šiai žiemai galėjau sau leisti statyti šilumos siurblį, o ir jo veikimo klausimas labai abejotinas, nes šilumos siurbliai geriausiai dirba prie žemų temperatūrų, o tai reiškia grindinio ar lubinio šildymo, grindinio pas mane nėra, o į lubų kapiliarus reikia taip pat nemažai lėšų. To pasekoje gimė elektrinio, infraraudonųjų spindulių šildymo eksperimento idėja.

Elektrinio šildymo srityje nepralenkiamas yra RUBISOLIS, pas juos ir kreipėmės.
Mums pasiūlė šildymo plėvelę luboms, kuri pritaikyta montuoti po gipso kartono plokštėmis, t.y. nematoma šildymo sistema. Plėvelės plotis yra 40cm, ji pritaikyta montuoti ant CD profilių po gipsu. Sukomplektuotą pilną namo šildymo sistemą be vargo sudėjęs į plastikinį pirkinių maišelį parsivežiau namo. Aišku, kad sumontuoti ją teko pasidarbuoti gipsininku, ką dariau taip pat pirmą kartą gyvenime. Nebūtų taip viskas sudėtinga jei aš turėčiau prie ko tvirtinti gipso profilius, deja nuo gegnių mane skiria 20cm putplasčio. Vietomis esu palikęs metalo strypus, prie kurių kabintis nebuvo problemos, bet vietomis teko improvizuoti.

DSC05718

DSC05719

DSC05721

Sudėjus gipso profilius beliko tik pritvirtinti šildymo sistemą. RUBISOLIS mane perspėjo, kad gamintojas rekomenduoja tarp šildymo juostos ir lubų dėti vatos, tačiau aš nesureikšminęs padariau klaidą, galvodamas, kad folija dengta garo izoliacija pakankamai atspindės šilumą. Deja, šildymo efektas nepasirodė pakankamas. Tuomet nusipirkau kietos vatos, nulupau šildymo juostas ir po apačia sudėjau vatą, šilumos sklidimas pasikeitė kardinaliai. Iš esmės pats šildymas nėra labai ekonomiškas, tai tiesioginis elektrinis šildymas tolygus elektriniams radiatoriams, bet šilumos pojūtis tikrai įdomus. Sunku pasakyti iš kur namie šilta, nes šiltesnių/šaltesnių zonų namie nesijaučia. Pastebėjau, kad šiltos grindys nors ir nėra šildomos, o tai tiesiogiai reiškia, kad spinduliai veikia kūnus. Jei nežiūrint iš ekonominės pusės tai šiluma tikrai komfortiška. O va jei žiūrint tik iš ekonominės tai viena vertus, labai paprastas ir labai pigus sistemos įrengimas, kitą vertus kiek didokos elektros sąnaudos, kurios privertė susimąstyti. Susimąstyti, kodėl energijos suvartojama gerokai daugiau nei skaičiavau, kad reikia. Skaičiais išversti negaliu, nes atskiro skaitliuko nepastatėm, bet bendros elektros sąnaudos namui su šildymu, karštu vandeniu ir kita naudojama įranga gavosi apie 1000eur per 4 šildymo mėnesius. Pirma mintis kilusi svarstant apie šildymo ekonomiją yra namo energetiniai nuostoliai, o didžiausi tikėtini nuostoliai gali būti dėl sandarumo. Kadangi dar daugelyje vietų taip ir nepriėjau tinkamai užsandarinti, kaip tarkim langų garo izoliacinės plėvelės ne visur tvarkingai suklijuotos laukia savo eilės, stogo garo izoliacijos privedimas prie sienos nepabaigtas, žiemą sukėlęs abejonių langų varstomų dalių sandarumas, nepasiteisinusios lauko durys, netinkuotas kaminas ir kai kurios sienos, kurios buvo planuotos kaip tinkuojamos ir pan. nors ir žinojau daugelį nebaigtų vietų nusprendžiau pasidaryti bandomąjį sandarumo testą. Šiuo klausimu pasikreipiau į UAB TERMAS.

————
Taigi,- sandarumo testas.
Matomai, reikėtų papasakoti kas tai yra, nes daugeliui tai vis dar gali būti nelabai aišku. Sandarumo testas atliekamas patalpoje dirbtinai sukeliant perteklinį (teigiamą) arba neigiamą 50Pa slėgį. Slėgį sukelia durų angoje sumontuotas ventiliatorius, kuris ištraukinėja arba padavinėja orą į patalpą. Taip sukeltas slėgis išryškina nesandarias pastato vietas. Sukėlus slėgį oras ieško vietų, pro kurias galėtų išeiti iš patalpos arba patekti į vidų (priklausomai koks slėgis sukeliamas). Energetiškai efektyviems pastatams reikalaujama, kad oras patalpoje pasikeistų ne daugiau nei 0,6k/val prie 50Pa slėgio. Tai reiškia, kad reikia išmatuoti pastato tūrį, ką pirmiausia atlieka sandarumo testo matuotojai. Šio oro tūrio kiekio pasišalinimas/pritekėjimas per vieną valandą ir nusako pastato sandarumą. Visą tai aišku skaičiuoja kompiuteris sujungtas su ventiliatorium. Matuojant sandarumo testą ne tik nustatomas pastato sandarumas, bet ir parodomos nesandarios vietos. TERMAS šiuo atveju naudojo ne tik dūmų mašiną, bet ir oro srauto matuoklį, bei termovizorių. Kaip kuris aparatas veikia:
Dūmų mašina skirta nesandarioms vietoms nustatyti. Viduje sukėlus neigiamą slėgį, oras iš lauko skverbiasi į vidų per visus įmanomus plyšius, o tuos plyšius galima pamatyti iš lauko paleidus dūmus, pastaruosius ir generuoja dūmų mašina. Einant aplink pastatą ir leidžiant dūmus prie sienos, viduje galima stebėti kaip jie veržiasi per vieną ar kitą vietą. Pasižymėjus šias vietas galima taisyti.

DSC05643

DSC05644

DSC05645

DSC05640

DSC05642

Oro srauto matuoklis skirtas daugiau konkrečioms vietoms matuoti, pvz langų perimetrui, jis rodo oro tekėjimo vietas ir kiekį, bet tik pridėjus prie konkretaus taško.

DSC05649

Termovizorius taip pat parodo nesandarias vietas, nes pritekėdamas šaltesnis oras iš lauko puikiai matosi termovizoriuje, o priklausomai nuo fasado apdailos galima ir lauko pusėje matyti nesandarumus kuomet šiltas oras stumiamas į lauką, bet tai nebus labai teisinga, nes vidaus nesandarumo tai neparodys, taip galima pamatyti tik netinkamus šilumos izoliacijos sujungimus.
Mano atveju nustatytos vietos buvo beveik visos puikiai žinomos, tai vietomis nesuklijuotos langų garo izoliacinės plėvelės, o vietomis (ties kampais) yra pasilikę tarpai. Kamino blokelis netinkuotas ir labai linksmai praleidinėją orą iš lauko. Langų varstomos dalys (gaminio problema). Taip pat, kaip ir minėjau stogo garo izoliacijos nepakankamas priklijavimas prie sienos, taip atsitiko daugiau dėl to, kad rievėtas plytų mūras reikalauja daugiau kruopštumo. Rastos ir kelios vietos lauko sienose, ties vamzdžiais ir pan. bendras nuostolis buvo virš 2k/val ir tai daugiau nei tikėjausi. Ką gi, sandarinimas yra šios toks mokslas, ypač kai pradedi eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis ir faktūromis. Dėl lauko langų susisiekiau su SABONIO LANGAIS, kurie gamino juos ir be problemų išsprendėm klausimą, buvo užsakyti papildomi fiksatoriai, kad varčia standžiau prisitrauktų prie rėmo. Iš inercijos dalį vietų jau užsandarinau, kita dalis laukia šaltojo sezono, nes viduje dirbti nelabai norisi. O tuomet pakartotinis testas su tikimybe geresnių rezultatų.

IR_22489

IR_22523

IR_22531

IR_22533

IR_22517

vėdinimas

Pagaliau.
Dar prieš metus parodoje Litexpo įsigijau rekuperatorių . Tiesiai iš stendo. Už labai gerą kaina, o ir pats rekuperatorius man idealiai tiko. Pabūsiu nelietuviškas šį kartą, nesirinkau Amalavos, nors tai nebuvo visiškai atmestas variantas. Įsigijau WOLF EXCELLENT 400 su šešiakampio plokštelinio kryžminio-priešpriešinio srauto šilumokaičiu, kurio deklaruojamas naudingumas 95%. Tai išties aukštas naudingumo procentas, tokio tikėtis praktikoje tikrai neverta, nes tai naudingumas prie idealių sąlygų, bet va PASSIVE HOUSE sertifikatas su 82% naudingumu tikrai yra realus. WOLF rekuperatorius yra identiškas kaip Renovent. Taip pat šis modelis turi oro apvedimo vožtuvą (bypass) vasaros vėdinimui, be abejo EC variklius, pastovaus oro srauto palaikymą (constant flow) ir dirba jis labai tyliai. Pagrindinis rekuperatoriuje esančio šilumokaičio minusas yra pomėgis užšalinėti prie minusinių temperatūrų, tam gamintojas įmontavo apsaugos nuo užšalimo sistemą, užtikrinančią optimalų įrenginio funkcionavimą žemų aplinkos temperatūrų sąlygose. Lauko oro pašildytuvas aktyvuojamas tik tuomet, kai tai yra būtina, o tai minimalizuoja elektros sąnaudas.
Ortakių sistemoje, pagal projektą, turėjo būti metalo ortakiai, bet metaliniais ortakiais pasidaryti sistemą yra gana sudėtinga, be to ir lubas reikėtų nemažai nuleisti, o aukštį aš taupau. Šiais argumentais remiantis, pasirinkau lanksčių ortakių sistemą. Iš pirmo žvilgsnio ji yra brangesnė, bet įvertinus tai, kad skardinių ortakių sistemai reikia nemažai reguliuojamų sklendžių, alkūnių ir kitų fasoninių detalių, pabrangimas nėra toks jau žymus. Lankstūs ortakiai turi ir kitų privalumų, jie jungiasi labai sandariai, dėl to nėra tikimybės pritraukti dulkių per jungtis (aukščio įtaką jau minėjau) lankstūs vamzdžiai yra tik 80mm diametro, kai tuo tarpu skardiniai ortakiai mažiausiai 100mm, be to iš skardinių ortakių dažniausiai daroma šakotinė sistema ir magistralinis vamzdis gali būti 200-250mm. Lanksčiais ortakiais sistema daroma kitaip, jie jungiami nuo paskirstymo dėžės ir į kiekvieną difuzorių vedama atskira atšaka, dėl to padidėja jų metražas. Į vieną difuzorių gali ateiti daugiausiai du lankstūs ortakiai, tai priklauso nuo oro kiekio reikalingo tiekti ar ištraukti iš patalpos. Tarkim, mano atveju į miegamuosius oro tiekimui užtenka po vieną ortakį į difuzorių, o svetainei paskaičiuota po du oro tiekimo ir du oro ištraukimo difuzorius, į kurių kiekvieną paduodama po du ortakius, dėl didesnio oro kiekio poreikio. Prie rekuperatoriaus, kad būtų paprasčiau, sistemą jungiau taip pat lanksčiais ortakiais, kurie yra apšiltinti ir jų vidinis diametras 180-160mm. Kadangi vokiško standarto d-180 ortakių Lietuvoje gauti yra sudėtingiau, o tokio skersmens reikia rekuperatoriaus pajungimui, dalis vamzdžių buvo sumažinti iki 160mm. Ortakiams išvesti į lauką kviečiausi skylių gręžėjus, kurie gali išgręžti didesnes angas. O vidaus ortakiams vedžioti išsinuomojau grąžtą su deimantine galvute D-80 ir per dieną susigręžiau visas reikalingas skyles. Deja vietomis pažeidžiau garo izoliaciją ir labai tikiuosi, kad man pavyko ją gerai sutaisyti, o tai parodys sandarumo testas. Kol kas nepavyko prijungti tik žemės šilumokaičio. Šiuo metu sistema dirba tik su lauko oru, nes nerandu tokio išmislo kaip trijų krypčių vožtuvo ortakiams, kuris nurodomas rekuperatoriaus instrukcijoje, mat su šia detale galėčiau sujungti žemės ir lauko oro sistemą, kurią valdytų pats rekuperatorius (tai dar vienas šio modelio privalumas). Dalį difuzorių išleidau iš sienos pajungimo, mazgą palikdamas kitoje patalpoje, taip išvengiau lubų nuleidimo kambariuose su antresolėmis, kur kiekvienas aukščio centimetras yra svarbus bei supaprastinau difuzorių montavimą svetainėje, kur numatomos įtempiamos lubos.
Dar vienas netipinis sprendimas mūsų namuose yra gartraukis. Jo nėra…
Būta visokių svarstymų, pagal projektą buvo numatyta gartraukio pajungimo sistema su automatinėm sklendėm, kurios įjungus gartraukį uždaro oro padavimą ir ištraukimą į kitus kambarius ir maksimaliai vėdina tik svetainę, tačiau dėl galimybės užriebalinti sistemą to buvo atsisakyta. Gartraukis yra vienas didžiausių rekuperacijos priešų, nes jis išbalansuoja vėdinimo sistemą ištraukdamas didelę dalį oro, kurio tiekimas vis tik lieka tik per rekuperatorių, taip pat gartraukis duoda ir didelius nuostolius, nors jo darbo laikas ir nėra ilgas, bet pagal oro srautą ištraukiamą darbo metu iš patalpos pašalinamas ir nemažas kiekis šilumos, taip pat pašalinama ir naudinga šiluma sukurta virtuvės prietaisų, kuri puikiai šildo ir patalpas. Dėl daugelo priežasčių šio, rodos svarbaus ir neatsiejamo virtuvės įrenginio buvo tiesiog atsisakyta. Klausimas kaip kovojame su kulinariniais kvapais? Tai dar vienas mažas eksperimentas. Vis tik priverstinė vėdinimo sistema orą išvalo kur kas geriau nei natūrali ir tų kvapų, kurie atsiranda maisto gaminimo metu labai greitai nelieka. Automatika nustatyta taip, kad vakare, kuomet dažniausiai gaminamas maistas, ji veikia maksimaliu pajėgumu apie porą valandų ir prieš naktį oras patalpose visiškai išvalomas, o net ir nevėdinant maksimaliai, kol kas jokio diskomforto nejaučiame nors virtuvė ir bendroje patalpoje su svetaine ir tai yra priešingai nei pirmajame name su natūralia ventiliacija ir gartraukiu bei uždara virtuve kur kvapai buvo sunkiai kontroliuojami. Taigi, gartraukio tikrai nebus, maksimaliai, kas gali atsirasti tai riebalų surinktuvas virš viryklės.
Pajungus žemės šilumokaitį – bus temos „vėdinimas“ pratęsimas.

bus ir nuotraukų.

Saulėtas ruduo

Nuostabus ruduo šiais metais. Džiaugiasi visi turintys fotovoltines elektrines, saulės kolektorius ar tiesiog pietine saule šildomus namus. Aš kol kas galiu prisiskirti tik paskutinei grupelei. Smagu, kad gamta man padeda, nes kol kas neturiu jokio normalaus šildymo name apart laikinos krosnelės kuri šį rudenį atostogauja. Iki lapkričio pradžios net nebuvau jos užkūręs, o namie vaikštome ko ne su maikėm. Kol saulės neapmokestino, džiaugiuosi pigia šilumos energija 
Bandžiau pafiksuoti temperatūras namie rudenį kuomet nenaudojami absoliučiai jokie šilumos šaltiniai.
IMG_0928

IMG_0930

IMG_0931

IMG_0932

IMG_0933

IMG_0934

IMG_0935

IMG_0936
nuotraukose matosi temperatūrų svyravimai pagal laiką. ten kur temperatūra 26-28 laipsniai yra kiek iškreipta, nes tiesiai į termometrą šviečia saulė, bet dienos metu, kuomet saulėta viduje laikosi apie 23laipsnius, per naktį nukrenta iki 20 ir laikosi apie parą (jei nesaulėta), po to palaipsniui krenta iki sekančios saulėtos dienos.

Iki dabar suspėjau paleisti rekuperaciją, deja, kol kas be žemės šilumokaičio, oras imamas tiesiai iš lauko. Vėdinimas dirba tik puse pajėgumo, bet viduje oro kokybė jau pasikeitė, tai iš ties malonu, tačiau pastarojo klausimas atidėtas ir skubu įrenginėti šildymo sistemą, kaip ne kaip, žiema artėja :D
Apie vėdinimo ir šildymo subtilybes vėlesniuose straipsniukuose.

TAUPYMO BŪDAS – ŠIUKŠLĖS

Dar vienas būdas taupyti, o taupyti yra pagrindinė energetiškai efektyvaus namo idėja, tai šiukšlės. Jų išvežimui statistinis individualaus namo ūkis išleidžia apie 50-70lt /mėn. tai yra beveik 600lt/metus. Kam išleisti tuos pinigėlius jei galima be didelių pastangų jų neišleisti?
Pradėsiu nuo statybinės dalies. Statybų metu kaip žinia susikaupia nemažai šiukšlių ir jų išvežimas taip pat kainuoja. Bet mes pasirinkome kiek kitokį būdą. Putplasčio ir plastiko atliekas sukrovėme į išnuomotą didelę priekabą ir išvežėme į sąvartyną, kur jas, kaip rūšiuotas atliekas priima nemokamai. Šiuo atveju priėmė Gariūnų sąvartynas. Nesiruošiu kalbėti apie ekologiją, kuri daugeliu gali pasirodyti taip pat aktuali, bet toks atliekų utilizavimas tekainavo 50lt (priekabos nuoma). Plytų ir betono (skiedinio) likučius supylėme ant įvažiavimo kur jos puikiai susitankins ir bus kaip dalis pagrindo. O paletes ir kitus medienos likučius, tiesiog supjaustėme į malkas, o tiksliau padovanojome žmonėms, kurie kūrenasi kieto kuro katilais ir tokias nemokamas malkas labai vertina ir mielai pasiima. Taigi, statybinių šiukšlių nebėra, ir kam nuomotis didelį konteinerį su išvežimu mokant mažiausiai 700lt…
Buitinės atliekos yra kasdienybė. Bet ir čia labai paprasta išsisukti pigiau. Daugelis šiukšlių vežėjų, taip pat mūsų pasirinktas Ecoservis Vilniuje jau siūlo rūšiavimo konteinerius individualiems namams. Aišku, su sąlyga, kad imsite buitinių atliekų išvežimo konteinerį su sutartimi. Bet bandysime išsisukti su mažiausiu konteineriu ir rečiausiu galimu išvežimu. Buitinių atliekų neįsivaizduoju iš kur surinkti pilną konteinerį kai: stiklui bus atskiras konteineris, plastikui + popieriui + metalui atskiras, o maisto atliekas sukompostuosime. Visų šių atliekų išvežimas nieko nekainuoja! Taigi, rūšiavimo patirtis per 5 mėnesius tokia: išvežimas kas antrą savaitę, pilnas plastiko/popieriaus konteineris stovi visuomet, stiklo išvežame kartą per mėnesį, o paimtą mažiausią buitinių atliekų konteinerį išvežame tik tam, kad neskleistų kvapo kartą per mėnesį, nes jis apskritai nelabai reikalingas. Visas šis malonumas kainuoja 24 Lt mėnesiui tai yra 288lt metams. Per metus sutaupome ne tiek daug, 300litų, bet tai yra vieno šildymo mėnesio sąskaita 

VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

kaminas

Paskutinis mūro štrichas – KAMINAS. Šioje vietoje man labai profesionaliai patarė ir padėjo UAB „Stiksas“ kuriuos pažystu dar nuo pirmojo namo statybos, kur jie statė mums židinį ir davė tokių patarimų, kurie tuo metu dar nebuvo populiarūs, o šiandien plačiai naudojami.
Taigi kaminas parinktas SHIEDEL nors pradžioje buvo galvojama apie TONA kaminus dėl jų plonesnės keramikos, bet kadangi TONA atstovai negalėjo mums pasiūlyti pilnos komplektacijos kamino rinkomės taip pat labai gerą SHIEDEL variantą. Kuom jis skiriasi nuo paprasto kamino statomo statistiniame lietuviškame name: tai THERMOSPLIT blokelis, kuris turi šiltą tarpinę ir statomas apšiltinimo sluoksnyje taip bent dalinai eliminuojant peršalimą per kamino blokelį ir „juška“ – taisyklingai turbūt – kamino sklendė, kuri bus uždaroma kuomet nenaudojamas židinys, taip sumažinant nesandarumą atsirandantį kamino šachtoje.
Renkantis kaminą siūlau būtinai pasikonsultuoti su specialistais, bei bent preliminariai žinoti koks bus ugniakuras, kad būtų galima parinkti tinkamą kamino diametrą.
Kiti svarbūs elementai užtikrinantys kokybišką židinio veikimą ir eliminuojantys jo trūkumus pasyvaus namo veikimui bus užtikrinti kompleksiškai sprendžiant židinį, pastarojo jau 2 variantus sukomplektavo tie patys UAB „Stiksas“, kuriais tikrai nuoširdžiai pasitikiu.

inžinerinės sistemos pamatuose

Inžinerines sistemas pamatuose patartina vedžioti viduryje pamatų, nes pasak konstruktoriaus čia yra nedirbanti zona.
Tam, kad armatūrą pakelti vieną nuo kitos aš naudojau specialiai tam skirtus tarparmatūrinius gyvatukus, kuriuos pirkau toje pačioje CONCRETOJE. Sudėjus gyvatukus pirmiausia išvedžiojame inžinerines komunikacijas, kurias vedame per gyvatuko vidurį.
Į pamatus paslėpiau visus vandentiekio tinklus, šildymo vamzdžius (šildymui pravedžiau radiatorius į kambarius, jei vis tik sugalvočiau įdiegti ir vandeninį šildymą), ir elektros magistralinius tinklus (plastikinius kanalus su sustiprintom sienelėm ir prakišta viela). Šiems darbams realizuoti pagalbos teko prašyti gero draugo Gedimino, kurio besąlygiškai tikiu ir pasitikiu kaip tikrai rimtu profesionalu. Gediminas yra šios srities techninis prižiūrėtojas ir darbų vadovas, bet man kaip draugui „prie alaus“ sutiko ne tik pakonsultuoti, bet ir padėti išvedžioti. Tai čia man pasisekė.
Vamzdžius prakišinėjom nuo projekte pažymėto vieno taško iki kito ir galuose užlenkinėjom. Užlenkimui patartina naudoti speciales spyruokles, jos neleidžia vamzdžiui užlūžti ir galima išgauti statesnį kampą. Galuose svarbu nepamiršti užrašyti kas per vamzdis, nes kai bus užbetonuota atsekti kur kas bus sudėtingiau. Visus vandentiekio vamzdžius sudėjome į putų poliuretano izoliacinius apvalkalus TUBEX. Ši izoliacija ne tik apšiltina vamzdžius, bet ir palieka jiems laisvumo betone.
Vietomis vamzdžius teko presuoti dedant kampus ar trišakius. Tai irgi nėra aukštasis mokslas, tereikia išsinuomoti presą ir vamzdžių kalibratorių. Paimame vamzdžio galą ir jį išlyginame su kalibratoriumi, tai reikalinga tam, kad galas nebūtų užspaustas ir lenvai bei iki galo įlystų į presuojamą detalę. Detalėje yra skylutės per kurias matosi ar vamzdis įkištas iki galo ar ne. Tuomet uždedame presą ir presuojame (nepamirškite detalę pasukti tuo kampu, kuriuo reikia, nes užpresavus to padaryti nebegalėsite).
Na, o elektros šarvus paklojau jau pats, nuo garaže numatytos elektros saugiklių skydinės iki projekte numatytų vietų, bei skaičiais pažymėjome galus, kad vėliau paprastai juos atsektumėme.
Komunikacijų vedimas tikrai nėra labai sudėtingas darbas, tereikia tik tinkamai susiprojektuoti. Manau, kad kiekvienas turintis bent vieną dešinę ranką gali tai padaryti jei turi projektą. Vamzdžių diametrus ir kiekius jums suskaičiuos projektuotojai.

Šie darbai buvo atlikti per pilną savaitgalį su saikingu alaus vartojimo kiekiu.
Tam prireikė: metro, vamzdžių preso su atitinkamomis galvomis pagal vamzdžių diametrus, žirklių plastikiniams vamzdžiams kirpti, kalibratoriaus.

vandens talpa

Atvažiavo lietaus vandens antrinio panaudojimo sistema.

Statinę įleidžiame į duobę, palaipsniui pilame vandenį į talpą, kad neužspaustų ir užkasinėjame smėliu. Dalį vandens pilame ant smėlio, kad jis pasiplautų po statinės dugnu ir gerai susitankintų, nuo pusės talpos gruntą pakeičiame vietiniu.

lietaus vandens panaudojimo sistema

Čia galite mane kritikuoti, nes tai tikrai neatsiperkantis finansiškai sprendimas. Lietuvoje nėra vandens problemos ir jis kol kas nėra brangus, bet mano tikslas pastačius namą panaudoti kuo daugiau pasyvios energijos ir taip sumažinti mėnesines išlaidas eksploatacijos metu.
Sugalvojęs daryti lietaus vandens panaudojimo sistemą dairiausi vandens talpyklos, kurią galėčiau užkasti ir buvau radęs keletą variantų, bet netyčia Litexpo parodoje užkliuvau už jau gatavo produkto – firmos ENEKA sukomplektuotos sistemos RAINY‘S. Suskaičiavus saviveiklinės ir jų siūlomos sistemos kainą pabrangimas nepasirodė tiek didelis, kad vertėtų kombinuoti saviveiklinį įrenginį.
Beje šią sistemą sukūrė ir rinkoje paleido tik praeitais metais, tai pakankamai šviežias produktas.

Lietaus vandens panaudojimas iš esmės yra labai paprastas. Vanduo nuo stogo ir galimai iš drenažo subėga į vandens talpyklą, prieš tai perbėgdamas per tinklinį filtrą, kuris sulaiko stambias šiukšles (pvz. lapus). Talpykloje panardintas siurblys su plūde ir automatika, įsijungia kai krenta slėgis vamzdyne t.y. paleidžiamas vanduo sistemoje. Lietaus vanduo puikiai gali būti panaudotas skalbimo mašinose, visgi tai minkštas vanduo, kuris tinkamesnis ne tik buitinei technikai, bet ir skalbimo kokybei. Taip pat puikiai tinka teritorijos laistymui (privalumų net nevardinsiu) ir visiškai be problemų tinka klozeto bakeliams, kur išnaudojame pakankamai nemažą procentą vandens.
Talpykla nupirkta, duobė iškasta. Laukiam kol atvažiuos.