Category: INŽINERINĖS KOMUNIKACIJOS

vėdinimas

Pagaliau.
Dar prieš metus parodoje Litexpo įsigijau rekuperatorių . Tiesiai iš stendo. Už labai gerą kaina, o ir pats rekuperatorius man idealiai tiko. Pabūsiu nelietuviškas šį kartą, nesirinkau Amalavos, nors tai nebuvo visiškai atmestas variantas. Įsigijau WOLF EXCELLENT 400 su šešiakampio plokštelinio kryžminio-priešpriešinio srauto šilumokaičiu, kurio deklaruojamas naudingumas 95%. Tai išties aukštas naudingumo procentas, tokio tikėtis praktikoje tikrai neverta, nes tai naudingumas prie idealių sąlygų, bet va PASSIVE HOUSE sertifikatas su 82% naudingumu tikrai yra realus. WOLF rekuperatorius yra identiškas kaip Renovent. Taip pat šis modelis turi oro apvedimo vožtuvą (bypass) vasaros vėdinimui, be abejo EC variklius, pastovaus oro srauto palaikymą (constant flow) ir dirba jis labai tyliai. Pagrindinis rekuperatoriuje esančio šilumokaičio minusas yra pomėgis užšalinėti prie minusinių temperatūrų, tam gamintojas įmontavo apsaugos nuo užšalimo sistemą, užtikrinančią optimalų įrenginio funkcionavimą žemų aplinkos temperatūrų sąlygose. Lauko oro pašildytuvas aktyvuojamas tik tuomet, kai tai yra būtina, o tai minimalizuoja elektros sąnaudas.
Ortakių sistemoje, pagal projektą, turėjo būti metalo ortakiai, bet metaliniais ortakiais pasidaryti sistemą yra gana sudėtinga, be to ir lubas reikėtų nemažai nuleisti, o aukštį aš taupau. Šiais argumentais remiantis, pasirinkau lanksčių ortakių sistemą. Iš pirmo žvilgsnio ji yra brangesnė, bet įvertinus tai, kad skardinių ortakių sistemai reikia nemažai reguliuojamų sklendžių, alkūnių ir kitų fasoninių detalių, pabrangimas nėra toks jau žymus. Lankstūs ortakiai turi ir kitų privalumų, jie jungiasi labai sandariai, dėl to nėra tikimybės pritraukti dulkių per jungtis (aukščio įtaką jau minėjau) lankstūs vamzdžiai yra tik 80mm diametro, kai tuo tarpu skardiniai ortakiai mažiausiai 100mm, be to iš skardinių ortakių dažniausiai daroma šakotinė sistema ir magistralinis vamzdis gali būti 200-250mm. Lanksčiais ortakiais sistema daroma kitaip, jie jungiami nuo paskirstymo dėžės ir į kiekvieną difuzorių vedama atskira atšaka, dėl to padidėja jų metražas. Į vieną difuzorių gali ateiti daugiausiai du lankstūs ortakiai, tai priklauso nuo oro kiekio reikalingo tiekti ar ištraukti iš patalpos. Tarkim, mano atveju į miegamuosius oro tiekimui užtenka po vieną ortakį į difuzorių, o svetainei paskaičiuota po du oro tiekimo ir du oro ištraukimo difuzorius, į kurių kiekvieną paduodama po du ortakius, dėl didesnio oro kiekio poreikio. Prie rekuperatoriaus, kad būtų paprasčiau, sistemą jungiau taip pat lanksčiais ortakiais, kurie yra apšiltinti ir jų vidinis diametras 180-160mm. Kadangi vokiško standarto d-180 ortakių Lietuvoje gauti yra sudėtingiau, o tokio skersmens reikia rekuperatoriaus pajungimui, dalis vamzdžių buvo sumažinti iki 160mm. Ortakiams išvesti į lauką kviečiausi skylių gręžėjus, kurie gali išgręžti didesnes angas. O vidaus ortakiams vedžioti išsinuomojau grąžtą su deimantine galvute D-80 ir per dieną susigręžiau visas reikalingas skyles. Deja vietomis pažeidžiau garo izoliaciją ir labai tikiuosi, kad man pavyko ją gerai sutaisyti, o tai parodys sandarumo testas. Kol kas nepavyko prijungti tik žemės šilumokaičio. Šiuo metu sistema dirba tik su lauko oru, nes nerandu tokio išmislo kaip trijų krypčių vožtuvo ortakiams, kuris nurodomas rekuperatoriaus instrukcijoje, mat su šia detale galėčiau sujungti žemės ir lauko oro sistemą, kurią valdytų pats rekuperatorius (tai dar vienas šio modelio privalumas). Dalį difuzorių išleidau iš sienos pajungimo, mazgą palikdamas kitoje patalpoje, taip išvengiau lubų nuleidimo kambariuose su antresolėmis, kur kiekvienas aukščio centimetras yra svarbus bei supaprastinau difuzorių montavimą svetainėje, kur numatomos įtempiamos lubos.
Dar vienas netipinis sprendimas mūsų namuose yra gartraukis. Jo nėra…
Būta visokių svarstymų, pagal projektą buvo numatyta gartraukio pajungimo sistema su automatinėm sklendėm, kurios įjungus gartraukį uždaro oro padavimą ir ištraukimą į kitus kambarius ir maksimaliai vėdina tik svetainę, tačiau dėl galimybės užriebalinti sistemą to buvo atsisakyta. Gartraukis yra vienas didžiausių rekuperacijos priešų, nes jis išbalansuoja vėdinimo sistemą ištraukdamas didelę dalį oro, kurio tiekimas vis tik lieka tik per rekuperatorių, taip pat gartraukis duoda ir didelius nuostolius, nors jo darbo laikas ir nėra ilgas, bet pagal oro srautą ištraukiamą darbo metu iš patalpos pašalinamas ir nemažas kiekis šilumos, taip pat pašalinama ir naudinga šiluma sukurta virtuvės prietaisų, kuri puikiai šildo ir patalpas. Dėl daugelo priežasčių šio, rodos svarbaus ir neatsiejamo virtuvės įrenginio buvo tiesiog atsisakyta. Klausimas kaip kovojame su kulinariniais kvapais? Tai dar vienas mažas eksperimentas. Vis tik priverstinė vėdinimo sistema orą išvalo kur kas geriau nei natūrali ir tų kvapų, kurie atsiranda maisto gaminimo metu labai greitai nelieka. Automatika nustatyta taip, kad vakare, kuomet dažniausiai gaminamas maistas, ji veikia maksimaliu pajėgumu apie porą valandų ir prieš naktį oras patalpose visiškai išvalomas, o net ir nevėdinant maksimaliai, kol kas jokio diskomforto nejaučiame nors virtuvė ir bendroje patalpoje su svetaine ir tai yra priešingai nei pirmajame name su natūralia ventiliacija ir gartraukiu bei uždara virtuve kur kvapai buvo sunkiai kontroliuojami. Taigi, gartraukio tikrai nebus, maksimaliai, kas gali atsirasti tai riebalų surinktuvas virš viryklės.
Pajungus žemės šilumokaitį – bus temos „vėdinimas“ pratęsimas.

bus ir nuotraukų.

VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

inžinerinės sistemos pamatuose

Inžinerines sistemas pamatuose patartina vedžioti viduryje pamatų, nes pasak konstruktoriaus čia yra nedirbanti zona.
Tam, kad armatūrą pakelti vieną nuo kitos aš naudojau specialiai tam skirtus tarparmatūrinius gyvatukus, kuriuos pirkau toje pačioje CONCRETOJE. Sudėjus gyvatukus pirmiausia išvedžiojame inžinerines komunikacijas, kurias vedame per gyvatuko vidurį.
Į pamatus paslėpiau visus vandentiekio tinklus, šildymo vamzdžius (šildymui pravedžiau radiatorius į kambarius, jei vis tik sugalvočiau įdiegti ir vandeninį šildymą), ir elektros magistralinius tinklus (plastikinius kanalus su sustiprintom sienelėm ir prakišta viela). Šiems darbams realizuoti pagalbos teko prašyti gero draugo Gedimino, kurio besąlygiškai tikiu ir pasitikiu kaip tikrai rimtu profesionalu. Gediminas yra šios srities techninis prižiūrėtojas ir darbų vadovas, bet man kaip draugui „prie alaus“ sutiko ne tik pakonsultuoti, bet ir padėti išvedžioti. Tai čia man pasisekė.
Vamzdžius prakišinėjom nuo projekte pažymėto vieno taško iki kito ir galuose užlenkinėjom. Užlenkimui patartina naudoti speciales spyruokles, jos neleidžia vamzdžiui užlūžti ir galima išgauti statesnį kampą. Galuose svarbu nepamiršti užrašyti kas per vamzdis, nes kai bus užbetonuota atsekti kur kas bus sudėtingiau. Visus vandentiekio vamzdžius sudėjome į putų poliuretano izoliacinius apvalkalus TUBEX. Ši izoliacija ne tik apšiltina vamzdžius, bet ir palieka jiems laisvumo betone.
Vietomis vamzdžius teko presuoti dedant kampus ar trišakius. Tai irgi nėra aukštasis mokslas, tereikia išsinuomoti presą ir vamzdžių kalibratorių. Paimame vamzdžio galą ir jį išlyginame su kalibratoriumi, tai reikalinga tam, kad galas nebūtų užspaustas ir lenvai bei iki galo įlystų į presuojamą detalę. Detalėje yra skylutės per kurias matosi ar vamzdis įkištas iki galo ar ne. Tuomet uždedame presą ir presuojame (nepamirškite detalę pasukti tuo kampu, kuriuo reikia, nes užpresavus to padaryti nebegalėsite).
Na, o elektros šarvus paklojau jau pats, nuo garaže numatytos elektros saugiklių skydinės iki projekte numatytų vietų, bei skaičiais pažymėjome galus, kad vėliau paprastai juos atsektumėme.
Komunikacijų vedimas tikrai nėra labai sudėtingas darbas, tereikia tik tinkamai susiprojektuoti. Manau, kad kiekvienas turintis bent vieną dešinę ranką gali tai padaryti jei turi projektą. Vamzdžių diametrus ir kiekius jums suskaičiuos projektuotojai.

Šie darbai buvo atlikti per pilną savaitgalį su saikingu alaus vartojimo kiekiu.
Tam prireikė: metro, vamzdžių preso su atitinkamomis galvomis pagal vamzdžių diametrus, žirklių plastikiniams vamzdžiams kirpti, kalibratoriaus.

požeminės komunikacijos

Sunkiausia šiame etape pataikyti įvadus į teisingą vietą. Namo kampus turėjau susižymėjęs pagal koordinates su GPS, tai kiek palengvino darbą. Išsitempiu virvę namo perimetru ir nuo jos atsimatuoju vietas, kuriose numatomi kanalizacijos, vandentiekio ir elektros įvadai. Tuose taškuose įsmeigiu po kuolą. Virve nusižymiu tranšėjos kontūrą.
Su tranšėjiniu bobcatu pagal kontūrą iškasame griovį, kiek papilame smėlio ir iškarto klojame kanalizacijos vamzdžius su 1-2% nuolydžiu. Čia pat griovius ir užkasame. Kadangi buvau gana tiksliai susiprojektavęs visas trasas, tai didelių problemų nekilo.

žemės šilumokaitis

Pirmą kartą ir pačiam darant šį neįtikėtiną „technologijų stebuklą“ reikėjo pagalvoti nuo ko pradėti. Duobė kaip žinia jau iškasta. Sunkiausia yra pradžia, paskui viskas vyksta kiek paprasčiau.
Į duobę įklojam geotekstilę, kurios darbas yra atskirti gruntus – skaldą ir molį. Įklojus geotekstilę, dugną užpilam plonu sluoksniu skaldos. Labai gerai pasportuosite jei šį darbą atliksite savo rankomis. Sekantis etapas – drenažinių vamzdžių klojimas.
Į duobę suleidžiame drenažinius vamzdžius, kurie viršuje yra pririšti prie medinės lentos vienoje linijoje. Dabar į pagalbą pasitelkiam mažuosius traktoriukus „bobcat“ ir supilame likusią skaldą į duobę. Pilant prižiūrime, kad neišsivaikščiotų vamzdžiai. Galiausiai supylus skaldą galima užmauti kanalizacijos vamzdžius ant drenažinių vamzdžių galų ir išvedžioti oro padavimo trasas nuo lauko iki rekuperatoriaus, o skalda išlyginama su vamzdžių viršum. Skaldos viršuje užklojome papildomai geotekstilę ir žvyru išlyginome viršutinį sluoksnį pamatams.

Su kokiom problemom susidūriau:
1. Geotekstilė buvo 1m pločio, o tai įtakojo didelį kiekį sujungimų ir apsunkino jos įklojimą.
2. Iškasta duobė buvo palikta kurį laiką be priežiūros ir lietus išplovė kraštus, dėl to sunaudojau daugiau skaldos nei buvo planuota.
3. Skalda iš gariūnų karjero nėra idealiai švari (plautos jie neturi), apie šio nesužiūrėjimo pasekmes galėsiu sužinoti tik paleidęs rekuperaciją.