vėdinimas

Pagaliau.
Dar prieš metus parodoje Litexpo įsigijau rekuperatorių . Tiesiai iš stendo. Už labai gerą kaina, o ir pats rekuperatorius man idealiai tiko. Pabūsiu nelietuviškas šį kartą, nesirinkau Amalavos, nors tai nebuvo visiškai atmestas variantas. Įsigijau WOLF EXCELLENT 400 su šešiakampio plokštelinio kryžminio-priešpriešinio srauto šilumokaičiu, kurio deklaruojamas naudingumas 95%. Tai išties aukštas naudingumo procentas, tokio tikėtis praktikoje tikrai neverta, nes tai naudingumas prie idealių sąlygų, bet va PASSIVE HOUSE sertifikatas su 82% naudingumu tikrai yra realus. WOLF rekuperatorius yra identiškas kaip Renovent. Taip pat šis modelis turi oro apvedimo vožtuvą (bypass) vasaros vėdinimui, be abejo EC variklius, pastovaus oro srauto palaikymą (constant flow) ir dirba jis labai tyliai. Pagrindinis rekuperatoriuje esančio šilumokaičio minusas yra pomėgis užšalinėti prie minusinių temperatūrų, tam gamintojas įmontavo apsaugos nuo užšalimo sistemą, užtikrinančią optimalų įrenginio funkcionavimą žemų aplinkos temperatūrų sąlygose. Lauko oro pašildytuvas aktyvuojamas tik tuomet, kai tai yra būtina, o tai minimalizuoja elektros sąnaudas.
Ortakių sistemoje, pagal projektą, turėjo būti metalo ortakiai, bet metaliniais ortakiais pasidaryti sistemą yra gana sudėtinga, be to ir lubas reikėtų nemažai nuleisti, o aukštį aš taupau. Šiais argumentais remiantis, pasirinkau lanksčių ortakių sistemą. Iš pirmo žvilgsnio ji yra brangesnė, bet įvertinus tai, kad skardinių ortakių sistemai reikia nemažai reguliuojamų sklendžių, alkūnių ir kitų fasoninių detalių, pabrangimas nėra toks jau žymus. Lankstūs ortakiai turi ir kitų privalumų, jie jungiasi labai sandariai, dėl to nėra tikimybės pritraukti dulkių per jungtis (aukščio įtaką jau minėjau) lankstūs vamzdžiai yra tik 80mm diametro, kai tuo tarpu skardiniai ortakiai mažiausiai 100mm, be to iš skardinių ortakių dažniausiai daroma šakotinė sistema ir magistralinis vamzdis gali būti 200-250mm. Lanksčiais ortakiais sistema daroma kitaip, jie jungiami nuo paskirstymo dėžės ir į kiekvieną difuzorių vedama atskira atšaka, dėl to padidėja jų metražas. Į vieną difuzorių gali ateiti daugiausiai du lankstūs ortakiai, tai priklauso nuo oro kiekio reikalingo tiekti ar ištraukti iš patalpos. Tarkim, mano atveju į miegamuosius oro tiekimui užtenka po vieną ortakį į difuzorių, o svetainei paskaičiuota po du oro tiekimo ir du oro ištraukimo difuzorius, į kurių kiekvieną paduodama po du ortakius, dėl didesnio oro kiekio poreikio. Prie rekuperatoriaus, kad būtų paprasčiau, sistemą jungiau taip pat lanksčiais ortakiais, kurie yra apšiltinti ir jų vidinis diametras 180-160mm. Kadangi vokiško standarto d-180 ortakių Lietuvoje gauti yra sudėtingiau, o tokio skersmens reikia rekuperatoriaus pajungimui, dalis vamzdžių buvo sumažinti iki 160mm. Ortakiams išvesti į lauką kviečiausi skylių gręžėjus, kurie gali išgręžti didesnes angas. O vidaus ortakiams vedžioti išsinuomojau grąžtą su deimantine galvute D-80 ir per dieną susigręžiau visas reikalingas skyles. Deja vietomis pažeidžiau garo izoliaciją ir labai tikiuosi, kad man pavyko ją gerai sutaisyti, o tai parodys sandarumo testas. Kol kas nepavyko prijungti tik žemės šilumokaičio. Šiuo metu sistema dirba tik su lauko oru, nes nerandu tokio išmislo kaip trijų krypčių vožtuvo ortakiams, kuris nurodomas rekuperatoriaus instrukcijoje, mat su šia detale galėčiau sujungti žemės ir lauko oro sistemą, kurią valdytų pats rekuperatorius (tai dar vienas šio modelio privalumas). Dalį difuzorių išleidau iš sienos pajungimo, mazgą palikdamas kitoje patalpoje, taip išvengiau lubų nuleidimo kambariuose su antresolėmis, kur kiekvienas aukščio centimetras yra svarbus bei supaprastinau difuzorių montavimą svetainėje, kur numatomos įtempiamos lubos.
Dar vienas netipinis sprendimas mūsų namuose yra gartraukis. Jo nėra…
Būta visokių svarstymų, pagal projektą buvo numatyta gartraukio pajungimo sistema su automatinėm sklendėm, kurios įjungus gartraukį uždaro oro padavimą ir ištraukimą į kitus kambarius ir maksimaliai vėdina tik svetainę, tačiau dėl galimybės užriebalinti sistemą to buvo atsisakyta. Gartraukis yra vienas didžiausių rekuperacijos priešų, nes jis išbalansuoja vėdinimo sistemą ištraukdamas didelę dalį oro, kurio tiekimas vis tik lieka tik per rekuperatorių, taip pat gartraukis duoda ir didelius nuostolius, nors jo darbo laikas ir nėra ilgas, bet pagal oro srautą ištraukiamą darbo metu iš patalpos pašalinamas ir nemažas kiekis šilumos, taip pat pašalinama ir naudinga šiluma sukurta virtuvės prietaisų, kuri puikiai šildo ir patalpas. Dėl daugelo priežasčių šio, rodos svarbaus ir neatsiejamo virtuvės įrenginio buvo tiesiog atsisakyta. Klausimas kaip kovojame su kulinariniais kvapais? Tai dar vienas mažas eksperimentas. Vis tik priverstinė vėdinimo sistema orą išvalo kur kas geriau nei natūrali ir tų kvapų, kurie atsiranda maisto gaminimo metu labai greitai nelieka. Automatika nustatyta taip, kad vakare, kuomet dažniausiai gaminamas maistas, ji veikia maksimaliu pajėgumu apie porą valandų ir prieš naktį oras patalpose visiškai išvalomas, o net ir nevėdinant maksimaliai, kol kas jokio diskomforto nejaučiame nors virtuvė ir bendroje patalpoje su svetaine ir tai yra priešingai nei pirmajame name su natūralia ventiliacija ir gartraukiu bei uždara virtuve kur kvapai buvo sunkiai kontroliuojami. Taigi, gartraukio tikrai nebus, maksimaliai, kas gali atsirasti tai riebalų surinktuvas virš viryklės.
Pajungus žemės šilumokaitį – bus temos „vėdinimas“ pratęsimas.

bus ir nuotraukų.

36 comments

  1. Arturas

    Lauksime nuotrauku bei vedinimo projekto.
    Idomu kokie projektiniai oro srautai?
    Taip pat bus idomu isgirsti atsiliepimus apie rekoperatoriaus darba prie dideliu salciu.

    • Simonas Klezys

      nuotraukų bus. projektas deja buvo darytas kitokiai sistemai, bet oro srautai išlaikyti panašūs.iš esmės, svarbu, kad padavimo ir ištraukimo kiekiai būtų vienodi. o šalčių, panašu, reikės dar palaukti :)

  2. Igoris

    Dėl gartraukio labai įdomus sprendimas. Vienintelis klausimas yra tik riebalų surinkimas, kurį ir pats paminėjei aprašymo galę, nes priešingu atveju oras su riebalų dalelėm keliaus į vėdinimo ortakius.

    • Simonas Klezys

      Igori, riebalai labai toli nekeliaus, difuzorių nedėjau virš viryklės. Daugiausia, ką planuoju tai vietinį riebalų surinkėją, kad apšvietimas būtų vir viryklės :) o diskomforto kolkas net menkiausio nesijaučia, nors namie tikrai gaminame valgyti gana dažnai.

  3. Andrius

    Liuks, aš tokį pat rekuperatorių naudoju tik renovent exelent 400 kiek domėjausi jie identiški, pirmi metai tai trūkumų kol kas nepastebejau, teno taip pat dar neprireikė, dirbo prie -7 be problemu. prie 100 m2 ištraukimo padavimo vartoja apie 13-14 W. Ištraukiamo ir paduodamo oro skirtumas apie 1-2 laipnius, prie -5, tiesa patalpos šildomos nepilnai 10-15 viduj.

  4. Ignas

    Komentarai:
    1. iš anksto pirkti naujas technologijas nelabai verta – šios staigiai pinga. Va mačiau rekupai po 1000 lt išparduodami, nors anksčiau nuo 5000 lt šios elementarios dėžutės kainuodavo. Aišku, kokybės klausimas atviras.
    2. Trikryptis vožtuvas nesunkiai padaromas iš dviejų dvikrypčių ;)
    3. Dėl gartraukio – puiki mintis. Kaip pats nepagalvojau kad taip paprastai problemą galima išspręsti? ;)
    Rimtai, matyt irgi taip darysiu. O tai skatina sveikesnę mitybą – mažiau kepinių ir riebalų.

    • Simonas Klezys

      čia žiūrint kas per naujos technologijos, šis rekuperatorius ir šiandien kainuoja tiek pat kiek prieš 2 metus, nelabai keičiasi tos technologijos, čia ne telefonas ir ne kompiuteris, kur tobulėjimui ribų nėra :)
      o dėl trikrypčio vožtuvo pakeitimo dvikrypčiu tai aš žinau, tik šiaip idomu būtų pamatyti, nes niekas iš klausų tokio nėra matęs kol kas.

  5. mantas

    pas mane renovent excelent 180 naujesnis, be oro pasildymo ir teno. Lauke iki -5 veike puikiai, didesniu salciu nesulaukiau. prie 100 kubu ima apie 35 w energijos sistemos pasipriesinimas svyruoja nuo 40 pa padavime iki 70 padavime i kambarius. Dirba tyliai zemes silumokaicio nera.

    • Simonas Klezys

      Kad Laurynai nejaučiu poreikio kol kas. rekuperatorių suprogramavau taip, kad 1val vakare jis patalpas išvėdintų 100% pajėgumu. kol kas matyt negaminome nieko tokio, kas paskleistų kvapus patalpose :)

  6. Arvis

    lygiai ta [acia problema sprensziu, ZS pajungima per trikrypti voztuva. Teks naudot 2 paprastas sklendes, is dvieju ateinanciu ortakiu ir atatinkamai jas valdyti…

    • Simonas Klezys

      nėra tai sudėtinga, vienas vožtuvas normaliai atidarytas, kitas normaliai uždarytas ir jungi prie rekuperatoriaus jei jis valdo žemės šilumokaitį. tą patį darysiu prie žemės šilumokaičio kuris yra dviejų krypčių tik čia juos jungsiu prie taimerio kur kas 12val bus paduodama įtampa ir vieną sklendę uždarys, kitą atidarys :)

  7. Mindaugas

    Gal vis dar rekuperatoriumi naudojatės be žemės šilumokaičio? Jei taip, kada pajungėte, kiek prisuko elektros, kaip veikė per šalčius?

    • Simonas Klezys

      taip, vis dar nepajungiau :) deja neturiu atskiro skaitliuko ant rekuperatoriaus linijos tai pasakyti kiek elektros prisuko tiksliai ir negaliu, bet veikia kol kas puikiai :)

  8. Mindaugas

    Jei gerai suprantu, tai pajungėt apie gruodžio vidurį. Po savaitės turėtų būti mėnuo. Jei per tą laiką daug elektros neprisuko, tai gal ir jungti nereikia? Pagal prieš tai buvusius mėnesius turėtumėte žinoti, kiek sunaudojate elektros, todėl iš akies galite primesti, kiek prisuko rekuperatorius.

  9. Mindaugas

    Tikrai, kad pasyvus namas. Net šeimininkas pasyvus. Tyli ir nieko nerašo. Išėjo pastatyti pasyvų namą. Sveikinu.

  10. Mindaugas

    Simonai, kiek žinau, tai jūs savo namą perleidote per PHPP. Kokią reikšmę nurodėte vėdinimui, t.y. kokio naudingumo įrenginys turi būti? Ar 82 proc. pakaks? Kiek esu matęs Lietuvos sąlygomis skaičiuotų pasyvių namų, tai dažniausiai nurodoma pati didžiausia reikšmė : 93-94 proc. naudingumas. Tokį turi vos kelis rekuperatoriai pasaulyje. Vienas jų – Paul Novus 300.

    • Simonas Klezys

      net įdomu pasidarė ką buvau įvertines. pasirodo Novus 300 ir uždėta pagal PHPP :)
      82% nėra taip jau blogai, kad tik realiai tokį pasiekti būtų įmanoma. deklaruojamas mano rekuperatoriaus naudingumas 95, o sertifikuotas 82% tai realus bus dar mažesnis ir niekaip realiai nenustatysi tikro naudingumo, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių.

  11. Mindaugas

    Paul Novus 300 naudingumas yra 93-94 proc. http://www.passiv.de/komponentendatenbank/files/pdf/zertifikate/zd_paul_novus300_en.pdf

    Jūsų rekuperatoriaus naudingumas yra 84-88 proc.
    http://www.passiv.de/komponentendatenbank/files/pdf/zertifikate/zd_wolf_cwl-400excellent_en.pdf

    Realia trūksta apie 10 proc. naudingumo. Vadinasi, pagal popierius nepasiekėte pasyvaus namo.

    Kaip šitas Wolf? Kiek mokėjote? Patenkino lūkesčius, nepatenkino? Sausina patalpas ar pakanka drėgmės? Gal jau žemės šilumokaitį pajungėte? Elektros sąnaudų neskelbsite? Šiaip tai bendrai galėtumėte papasakoti apie namo energijos poreikį iš praktikos.

    • Simonas Klezys

      Mindaugai, nesu įsikabinęs konkrečių skaičių, kaip ne kaip šis namas tapo mano eksperimentų vieta kur išsibandau savo idėjas. ne viskas pasiteisina, bet yra ir labai vykusių vietų.
      Wolf’as man visai patinka, dirba tikrai tyliai, kiek mokėjau dabar jau nepamenu, bet aš jį pirkau parodoje iš SANISTAL ir gavau su gera nuolaida. orą sausina tai tikrai, tai pasijautė. elektros sąnaudas paskelbsiu kai sutaupysiu pinigų atskiram skaitliukui taip išskaičiuoti tikrai nerealu.

      • Mindaugas

        Klausinėju, nes pačiam reikia priimti sprendimus ir norėčiau bent šiokių tokių skaičių apie rekuperatorių. Oro išsausinimas pakenčiamas ar už komforto ribos?

        O kas nelabai pasiteisino ir kokios vietos vykusios? O šiaip tai susidariau nuomonę, kad Renovento ir iš jo išvestų produktų (Wolfo ir pan.) kokybė ne itin aukšta. Ta prasme, jie veikia, bet tik kad veikia. Yra ir geriau.

        • Simonas Klezys

          Suprantu, Mindaugai, kad norisi skaičių, bet jei negaliu pateikti tikslių tai tikrai nenoriu būrti.
          oro išsausinimas yra pakenčiamas, viduje jis laikosi apie 40%, bet tai nėra itin komfortiškas oro drėgnumas.
          dėl vėdinimo kas nepasiteisino? na kol kas nėra tokių vietų, gal tik žemės šilumokaitis po klaustuku, nes jis vis dar nepaleistas :) o pats rekuperatorius nekelia jokių problemų, nejaučiu jokio diskomforto ir negaliu taip teigti, kad jis tik veikia, bet negaliu sakyti ir, kad geriau nerasi, aišku tas geriau atsirems į finansus :)

    • C

      Sveiki,
      Visi kalba apie teorinius išpūstus naudingumus. Ar bandėte matuoti (reikia įkišti termometrą į ortakį) išpučiamą temperatūrą iš namo ir apskaičiuoti realų rekuperatoriaus naudingumą?

  12. C

    Dar pasidalinsiu, tuo ką pasidariau ir puikiai pasiteisino:
    sumontavau uždaromą svetainės ortakių automatinę sklendę. Naktį svetainė užsidaro (srautas į svetainę apie 50% viso rekupo srauto), tuomet stipriau pučia į miegamuosius. Todėl žiemą galiu ypač sumažinti rekuperatoriaus greitį, taupau išmetamą energiją.

    • Simonas Klezys

      tam yra automatika kuri reguliuoja rekuperatoriaus darbą valandomis. pas mane namas minimaliai vėdinamas dieną ir naktį, vakare prieš einant miegoti dirba maksimaliu rėžimu, kitu laiku vidutiniu rėžimu. taip, tai taupo energiją.

  13. Martynas

    Sveiki. Ar namas neperkaista? Kokia temperatura name laikosi? Ar pasileidote silumokaiti?

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>