VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

19 comments

  1. Bangunamas

    Sveiki,
    labai praverstų nuotraukos, kaip užsandarinti garo barjerą kertantys vamzdžiai ir kiti sudėtingesni mazgai.
    Kaip manote koks temperatūrų netolygumas būtų kambariuose, jeigu būtų naudojamas vienas kondicionierius šildantis namą arba viena krosnelė?
    Ar akumuliacinis židinys turi prasmės, kai yra akumuliuojantis namas?

    • Simonas Klezys

      vamzdžių kirtimo vietų kol kas nėra, bet šiom vietom yra specialios lanksčios sandarinimo juostos. dėl temperatūrų pasiskirstymo sunku pasakyti, bet rekuperatorius turėtų paskirstyti orą gana tolygiai. kol nėra durų viskas paprasčiau.
      dėl akumuliacinio židinio yra prasmė. mat namo sienos akumuliuoja kitaip. paprastas, konvekcinis židinys staigiai pakels temperatūrą name kurios sienos taip greitai nepasisavins. akumuliacinis židinys savyje sukaupia šilumą ir ją atidavinėja lėčiau, taip išvengiama didelių svyravimų, o ir kūrenimo periodiškumas trumpėja. :)

  2. namukas

    Sveiki. Ar būtina name kur dar negyvenama tiek šilumos palaikyti 20-21 ir 200 Lt per savaitę eikvoti, bet ne mums aišku spręsti :)
    Pvz. pas mus name kol negyvenama pailaikoma 10-12 laipsnių, elektros nenaudojam, kas 2-3 dienas kronelę pakuriam vakare, prišyla iki 16-17 laipsnių, dirbti darosi net per karšta :)

  3. namukas

    Tiesa, kai buvo labai smarkus vėjas pasimatė, kur yra nesandarumai, namas greit pradėjo šalti, teko mesti visas pajėgas jiems užkamšyti. Bendrai vėjas yra šalčiau nei bet koks šaltis, kaip jau teko tuom įsitikinti…

    • mintas

      Na, kaip čia pasakius. Langai buvo dar nesureguliuoti, bet vėjo įtakos, patalpų viduje nejutau, net ir kai kurį laiką laikėsi stipresni vėjai. Sandariame name, tai absoliučiai jokio skirtumo viduje nesijaučia.

  4. korida

    Sveiki,
    Viską sandarinate atsakingai , siekiate tai atlikti kruopščiai ,bet jei statysit kaminą ir į jį jungsit židinį ar krosnelę tai realų sandarumą teks paaukoti , tie daiktai ženkliai sugadina visą reikalą :( o už jų kainą galima ŠS įsigyti .
    Sėkmės renkantis šildymo šaltinį .Viską blaiviai įvertinkite .

    • Simonas Klezys

      labas, kaminas jau stovi. taip kaminas yra nesandarumo šaltinis, bet tam yra keletas sprendimų: 1. sklendė kamine 2. oro padavimas į degimo kamerą įš lauko su klende 3. ugniakuras su stiklo paketu

      • Bangunamas

        Sveiki,
        net ir užsandarinus kamino apačią šiltas oras tekės į viršų ir kartu šaltas oras tekės į apačią tuo pačiu kaminu.
        Tai puikiai iliustruoja beslėgių saulės kolektorių vamzdelio veikimo principas, kai tuo pačiu vamzdeliu teka du srautai. Stiklo paketas negelbėtų, nes malkas vistiek pro kažkur tektų įdėti, nesandarios durelės vistiek būtų. Geriausia išeitis tokioje vietoje būtų užsiverčiančios “kepurės” įrengimas kamino viršuje ir pačio kamino apšiltinimas. Įdomu tik kaip į tokią sklendę reaguotų priešgaisrinė tarnyba… Man taip pat kamino problema aktuali, nes kai kas negali be ugnies ir nesileidžia į diskusijas.
        Dėl šildymosi elektra nebūčiau toks tikras.
        Sudariau skaičiuoklę šildymo sistemos kaštams paskaičiuoti ir palyginti 35 sistemų variantus įvedus savo namo plotą, energinį efektyvumą (kWh/m2a) ir suvartojamą šildomo vandens kiekį per mėnesį.
        Gal kažkam bus aktualu http://bangunamas.files.wordpress.com/2014/03/sistemos-pasirinkimas2.xls
        Juodus langelius galima pakoreguoti pagal savo situaciją.
        Jeigu ne kaminas, tai krosnelė būtų visai neblogas variantas.

        • eenamas

          Jei yra krosnelė, kuri veikia nuolatos, tai kaminas ne šilumos nuostoliai, o krosnelės. Tik kai krosnelė nedega, kaminas tampa namo šilumos nuostoliais.

  5. mintas

    Malonu matyti dar vieną žmogų, kuris taip pat buvo nustebintas matydamas elektros sąnaudas už namo šildymą. Aš taipogi buvau stipriai nustebintas. Nepatikėjau praeitais metais Viliaus žodžiais, o dabar pats tą patį sakau. PN namui, nėra geresnės šildymo sistemos, kaip elektrinis tenas rekuperatoriuje.

  6. Valius

    Pritariu šildymui elektra. Planuoju šildyti namą infraraudonų spindulių plokštėmis. Skaičiavimai rodo, kad reikės nuo 3,3 iki 5,4 kwh/m2/mėn. Šią žiemą nešildant ir net palikus pravirą langelį 50x50cm oro temperatūra viduje nenukrito žemiau +4 laipsnių.

    • mintas

      Na 5,4 kwh/m2/mėn. tai jau tikrai daug. Jei tiek kainuotų šildymas elektra, aš jo nerekomenduočiau, be to tikrai nerekomenduočiau šildymo infraraudonaisiais spinduliais. Infroraudonaisiais nerekomenduoju, ne dėl to, kad tai kuo nors prastesnis šildymas, be dėl įdiegimo kainos. Jei šildytis komfortabiliai, infroraudonasis šildymas kainuoja identiškai, kaip ir šildymas visais kitais elektriniais šildymo prietaisais, bet įdiegimo kainų skirtumas ženklus.

  7. valius

    Visas įdiegimas – 4 laikikliai ir rozete. O maksimaios išlaidos – prie maksimalių šalčių.

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>