Namo šiltinimas

Pagaliau atradau laiko aprašyti savo darbus, kurie tęsiasi jau nuo rudens.
Pirmas apšiltinimo sluoksnis.
Šiltinti namą apsisprendžiau pilkuoju putų polistirenu, nors planuojamas yra ventiliuojamas fasadas. Internete yra daug diskutuojama apie medžio šutimą putplastyje, bet kiek pasidomėjus daugiau atrasite, kad EPS turi drėgmės pralaidumą labai artimą medžiui. Net gi uždarų porų putos ilgainiui praleidžia drėgmę, tik jis panašesnis į kietmedžio. Vienintelis apsunkinimas yra tas, kad vatą lengviau priglausti prie medinių konstrukcijų, bet net šiltinant putplasčiu kraštus galima sandarinti montavimo putomis. Tarp kita ko, jei jau prakalbau apie montavimo putas, gavau labai įdomią informaciją, kad aukštesnės klasės montavimo putos, kaip tarkim PENOSIL Gold serijos turi šilumos laidumo koeficientą artimą neoporui – 0.035. Ši žinia mane netgi paskatino atsisakyti labai brangaus sprendimo apipurkšti visą namą PUR puta, nes tai yra tikrai labai brangu, o trečią sluoksnį pakeisti 5cm EPS užsandarinant tomis pačiomis putomis.
Bet dabar apie pirmąjį sluoksnį:
Prie mūro straipsnio rašiau apie metalines plokšteles įmūrytas į sieną. Tai buvo didelis galvos skausmas, nes nežinojau ar mano sumanymas pavyks, bet viskas pasisekė tiesiog puikiai. Šiltindamas keliais sluoksniais aš siekiu atitraukti medinį karkasą nuo sienos, nes medis turi palyginti prastą varžą, o tai įtakoja šaltesnes apšiltinimo vietas, bet jei tarp medžio ir sienos atsiras nepriklausomas apšiltinimo sluoksnis skaičiuotina varža ties karkasu pasidarys neskausminga. Taigi, ant įmūrytų plokštelių moviau putplastį, kuris mano dideliam džiaugsmui prasipjovė labai lengvai ir ko gero dėl to, kad naudojamas gana minkštas EPS60. Šio šiltinimo sluoksnio niekaip neklijavau prie sienos, užmautas ant kronšteinų jis puikiai laikosi, o prie plokštelių tvirtinamas medžio karkasas prispaudė plokštes visiškai patikimai. Tarpus tarp plokščių kiek įmanoma kruopščiai užpurškinėju sandarinimo putomis, šiuo atveju mano minėtomis PENOSIL.
DSC00722
Kiek daugiau krapštymosi ties langais, kur sumontuotas daug dėmesio ir kritikos susilaukęs mano pasirinktas medžio karkasas langų tvirtinimui. Deja, o gal ir ne, aš šį karkasą palikau nes:
• prie jo man reikės tvirtinti sekantį karkasą fasadui.
• Pasitarus su langininkais jie mane patikino, kad tvirtinimas į karkasą yra netgi labai neblogas sprendimas, nes tvirtinant plokštelėmis tektų tose vietose perpjauti sandarinimo juostas taip iššaukiant kitas blogybes.
• Šis karkasas neturės tiesioginio ryšio su sekančiu karkasu, nes tarp jų atsiras bent 10cm neoporo.
Žodžiu aplink langus reikėjo išpjaustyti plokštes, kad dalis palystų po karkasu, o dalis jį uždengtų. Taip pat yra ką veikti ties išlendančiomis gegnėmis ir kitomis medinėmis konstrukcijomis.
DSC00726
Dar užbėgsiu už akių ir parašysiu apie peršalimą per metalinius kronšteinus. Nuotraukose matosi, kad jie yra išlindę, iškarto noriu pasakyti, kad jie nusipjaus, o prieš juos atsiras trečias šiltinimo sluoksnis. Aišku, matematiškai skaičiuojant ties metalu bus tik ~5cm šiltinimo, bet tai nebus tiesioginis metalo peršalimas, o tik mažesnės varžos sienos dalis. Norint įvertinti šių taškų įtaką, reikia suskaičiuoti plokštelių skerspjūvio plotą, kuris yra 0,00008m2 (40X2mm), o jų skaičius viso yra ~90vnt tai reiškia per visas namo atitvaras bus net 0,0072m2 plotas su mažesne varža. Noriu dar kartą pabrėžti, mažesne šilumine varža, nes tai nėra tiesioginiai šalčio tilteliai. Taip pat noriu paminėti, kad visas karkasas, kuris tvirtintas prie šių kronšteinų yra prikabintas prie gegnių, jei kas bandys atkartoti šią mano detalę būtinai atkreipkite į tai dėmesį, ir prieš įmūrydami kronšteinus numatykite, kuriose vietose bus gegnės, kad jos atsirastų virš kronšteinų.
Per tiek laiko pavyko apšiltinti ne tik sienas, bet ir sumontuoti putplastį tarp gegnių į stogą. Čia mano tikslas taip pat eliminuoti medžio karkaso įtaką šiltinimui. Šiltinant stogą bus labai panašiai kaip su siena, tik čia pirmiausia sukišam putplastį tarp gegnių, o paskui prie jų klijuosiu dar 20cm neoporo sluoksnį taip tarp patalpų ir medžio atsiras nepriklausomas šiltinimo sluoksnis. Šiltinant stogą labai svarbu apšiltinti kampus ties murlotu. Su vata tai būtų gerokai paprasčiau, o putplastį reikia išsipjaustyti prieš montuojant, o vietomis šiltinti iš atskirų detalių. Tam, kad maksimaliai išvengtume galimų nesandarumų, aplink kiekvieną detalę bei tarp putplasčio ir gegnių užpurškinėju montavimo putomis.
DSC00718
DSC00717
DSC00727

95 comments

  1. Giedrius

    Sveikas Simonai,
    Jei teisingai iš parašymo “šiltinimo sluoksnio niekaip neklijavau prie sienos, užmautas ant kronšteinų jis puikiai laikosi, o prie plokštelių tvirtinamas medžio karkasas prispaudė plokštes visiškai patikimai. Tarpus tarp plokščių kiek įmanoma kruopščiai užpurškinėju sandarinimo putomis” supratau, tai pats šiltalas nėra priklijuotas prie mūro sienos. Mano nuomone, taip pats šiltalas neatliks tiesioginės savo paskirties, o tarp šiltalo ir sienos susidarys mikrokaminai, kuriais šiluma sėkmingai kils į viršų ir pasišalins į aplinką.

    • Simonas Klezys

      labas, Giedriau, taip tavo žinios visiškai teisingos. neteisingas priklijavimas prie sienos putplasčio sudaro tarpus tarp sienos ir putplasčio dėl vietomis uždrėbtų klijų sluoksnio. taip susidaro dideli tarpai, šiltinimas nepriglunda prie sienos. aš putplastį spaudžiu prie sienos išoriniu karkasu ir nededu visiškai jokių klijų kurie atitrauktų šiltinimą nuo sienos, o jei dėčiau reiktų klijuoti pilnai.

    • Vilius

      “Mikrokaminai” pradeda veikti, kai dujų (oro) tarpas pasiekia 20mm plotį, siauresniuose tarpuose dujų konvekcija nevyksta! Todėl viskas čia yra gerai, jokių problemų.

      • Simonas Klezys

        nu panašiai Viliau, bet yra tokia teorija, kad blogas putplasčio priklijavimas prie sienos duoda tokį blogą efektą. tik va klijai atitraukia putplasį nuo sienos kaip min 1cm.

        • Marius

          O ar tame tarpelyje tarp mūro sienos ir putplasčios nesikaups drėgmė, kuri keliauja iš vidaus patalpų? Ar bus kitaip užtikrinama garo izoliacija?

          • Simonas Klezys

            toje vietoje tikrai drėgmė nesikondensuos. yra tikimybė, kad ji gali kondensuotis išoriniame šiltinimo sluoksnyje, bet kadangi tai putlpastis o ne vata, o fasadas yra ventiliuojamas tai problemų tikiuosi neturėti :)

          • Marius

            O ar sutiktum su tokiu pasakymu: vandens garai dėl slėgių skirtumo į tą plyšelį tikrai pateks (kad ir nesikondensuos), bet iš to plyšio atgal į vidų neišgruos?

          • Simonas Klezys

            o kur čia slėgių skirtumas?
            tikrai nematau tame problemos, tarkim putplastis būtų priklijuotas prie sienos ir kas tada? ten tarpelis vistiek bus klausimas tik kokio dydžio ir jei prastai priklijuotai tai klausimas ar ne gerokai didesnis. tai kas čia kitaip?

          • Marius

            Aš čia bandau labiau teoriškai suprasti ir išsiaiškinti ar plyšys tarp atitvaros ir šildymo sluoksnio nėra žalinga dėl joje galinčios kauptis drėgmės. Manau kad tiek tavo, Simonai, atveju, tiek nekokybiško klijavimo atveju likę tarpeliai yra blogai.
            Vandens garai per pastato atitvaras juda iš vidau į lauką. Ir jei jii gana lengvai prasiskverbia pro mūrą, tai pro putplasčios 30cm sluoksnį – sunkiai. Todėl manau, vandens garai turėtų kauptis tuose tarpeliuose. Galbūt klystu, bet tokia nuomonę susidariau tyrinėdamas įvairius sienų šiltinimo mazgus.

          • Marius

            Supratau. Dėkui už diskusiją, nemažai pavyko sužinoti apie putplastį. Beje, naudoji, kaip suprantu, ne paprastą putplastį, o NEOPORĄ?

  2. Rimvydas

    Sveikas, Simonai. Idomiai sumastei.
    Kaip galetu kuo storiau apsiltinti namo isore, jeigu nera palikta papildomo pamato siltinimui, o siena is akyto betono blokeliu, kurie tikrai nezavi savo tvirtumu kazka i juos tvirtinant (isukta medvarsti tiesiog su pirstais galima istraukti). Isvis, kas zino, koks yra maksimalus neoporo sluoksnis, tiesiogiai klijuojant ji ant fasado ir smeigiuojant? Siltinimo imones teigia, kad iki 20cm.

    • Simonas Klezys

      o kokią apdaila galvoji naudoti Rimvydai? jei nori naudoti karkasą yra dar vienas sprendimas šiltinti namą XPS ir prie jo klijuoti karkasą medinį. teko matyti jų pačių padarytą tokią detalę. kokį storį gali klijuoti prie sienos priklauso nuo to, kokį svorį tu užkrausi ant putplasčio su apdaila.

      • Rimvydas

        Apdailai tai buvo numatytas vienoks ar kitoks tinkas. Medis, kaip viso namo apdaila manes visai nezavi (visvien po 20 ar 30 metu supus ir tada visa apdaila is naujo daryti…). Kazin kiek ilgai siuolaikiniai dekoratyviniai, strukturiniai tinkai tarnauja?

        • Simonas Klezys

          tai jei tinkas tai manau drasiai ir 30cm gali dėti, tik gal kietesnį EPS imk kokį 70-80 bent ir papildomai smeigiuok, o smeigėms frezuok duobes apie 7-10cm kurias užkimši to pačio putplasčio kamščiais.
          tinkas tarnauja ilgai kol visiškai nubyra nuo fasado, bet byrėt ir dūlėt pradeda gana greitai :) o kaip apdaila fasadui yra daugiau medžiagų nei tik tinkas ir medis :)

  3. Vilius

    Simonai, ar dėjai ką nors sandarumui užtikrinti tarp murloto ir mūro? Ten be hidroizoliacijos kaip nors tą tarpą sprendei? Ar bus kompleksinis viso stogo sandarumo sprendimas (plėvelė nuo vienos sienos, per kraigą ir iki kitos, priešingos sienos) ? Kaip suprantu po gegnėm dar guls sluoksnis EPS, kuris nėra idealiai ne laidus dujoms, todėl garo/sandarumo sprendimas yra būtinas…mano murlotai termovizijoje atrodė liūdnai, manau dėl tarpo tarp sienos ir medžio, jei būčiau sudėjęs plėves nuo lubų PIR aliumo folijos iki sienos vidinio paviršiaus tas tarpas ne būtų toks problematiškas.

    • Simonas Klezys

      na, nepagalvojau apie plėvelę toje vietoje prieš šiltinimą, beto klausimas kiaip ją ten uždėti gudriai, nes sujungimai murloto su gegne neleis gražiai užsandarinti. plyčių toje vietoje yra, neišvengiamai. kitą vertus dar galima tą bandyti padaryti iš vidaus turint omeny tavo išsakytą patirtį. pagalvosiu apie tai, ačiū.

  4. Vilius

    Čia tau langininkai gerų spagetti pakabino :) :
    “Pasitarus su langininkais jie mane patikino, kad tvirtinimas į karkasą yra netgi labai neblogas sprendimas, nes tvirtinant plokštelėmis tektų tose vietose perpjauti sandarinimo juostas taip iššaukiant kitas blogybes.”
    Tos plokštelės kaip tik tarpe atsiranda, tarp išorinės ir vidinės juostos, pjaustyt jų tikrai nereikia, tik juosta klijuojasi ant plokštelės, t.y. plokštelė guli ant sienos, ant jos gula sandarinimo juosta. Jei darant viską pedantiškai, užtektų juostos ir sienos sandūrą sutept tais pačiais klijais, kuriais jie klijuoja vidinę sandarinimo juostą prie sienos…Tai dabar jie greičiausia gręš skylę per lango rėmą ir kals sraigtus kaip senais gerais laikais :) Kaip sakoma norėdamas mušti lazdą visada rasi…

    • Simonas Klezys

      matai, Viliau, mano langų spendimas neparemtas rėmo su gera varža pasirinkimu. Bandau spręsti eksperimento būdu kuomet per tvirtinimo vietas neturėtų būti peršalimų nes jie bus paslėpti giliai šiltinimo sluoksnyje. jei nepavyks mano sumanymas tuomet turėsiu brangius langus, su sudėtingu sprendimu ir šaltas vietas, bet jei pavyks, tuomet visi rinkoje esantys langų rėmai negalės prilygti kaip ir dabar negali prilygti berėmei sistemai.

      • Vilius

        Aš matau “plyšusius” argumentus iš langininkų pusės, tipo teks juostas perpjauti – totali nesąmonė. Tik į tai noriu atkreipti dėmesį.

        • Simonas Klezys

          na čia neversiu visko ant langininkų, mes čia kartu prie panašių minčių priėjom. bet kuriuo atveju, manau, kad sprendimas langus montuoti į medį nėra tiek blogas kiek jūs čia bandote nupiešti.

  5. donatas

    Nelabai suprantu, kam visi siais laikais stengiasi taip siltai padaryti sienas, juk viska siluma iseis pro langus Jus to norite ar nenorite… Siulyciau vadovautis svedu pvz ir nedaryti dideliu langu, juk mes ne italijoje ir ne prie juros ar vendenyno del kurio mes stengiames palikti daug langu…jei tavo sienos bus siltos…daugiau nei 5, o langai vis tiek nebus siltesni nei 2, tai bus taip ar taip vesoka…ir nieko cia nepadarysi… o jei patalpu nevedinsi ir desi rekupa ar kitokia sistema gali atsirasti ivairios alergines reakcijos tiek tau paciam tiek vaikams…vokieciai jau pradeda galvoti apie naturalu vedinima….viskas bet kokiu atveju sukasi ratu…

    • Simonas Klezys

      na, Donatai, nepriimdamas energijos iš išorės net ir su pačiom šilčiausiom sienom nepastatysi pasyvaus namo. mano atveju per dideles vitrinas skaičiuojama gauti daugiau energijos nei išleidžiama nors jų varža ir mažesnė nei sienos bet siena bet kuriuo atveju yra tik nuostolinga. mano manymu tai yra pagrindų pagrindas.

  6. Ble

    Neoporo plokstes yra prispaustos mediniu lentu bei is dalies kronsteinu. Palikite plokste sauleje kad ir siokiu oru pamatysite kad ji raitosi. Va per koki menesi uzsiriete koki 5mm kampas. Del to siulyciau butinai nusmeigiuoti ploksciu kampus. PS asmenine nuomone penosil putos nieko gero, kurkas kietesnes ir tankesnes ct84 ceresit tik jos kiek prasciau dirba zemesnei temp.

    • Simonas Klezys

      EPS’o smeigiavimas mano atveju tikrai neatrodo labai reikalingas, nes putos jį taip stipriai fiksuoja, kad nelabai jis gali apskritai pajudėti. dėl putų nesiginčysiu, dėja bet apie jas pateikiama per mažai informacijos kurią būtų galima vertinti ir lyginti. kadangi man buvo garbė susipažinti su PENOSIL atstovais tai apie šias putas šiek tiek jau žinau bet tikrai neneigiu kitų putų privalumų ir galimai pranašumų. dėl kietumo tai iš mano naudojamų PENOSIL tankiausios yra Gold serijos, apie Ceresit tikrai nieko nežinau.

    • SW

      http://www.activehouse.info/ manau čia naujas baubas..
      Skandinavai rekupus valo ir filtrus keičia kelis kartus per metus, o pas mus apie tai galvoja retas..
      Lygiai kaip ir su automobliniais kondicionieriais (sistemos valymu).
      Žodžiu bakteriofobams rekupas totalus baubas. Taip gaunama nauja mada, kuri kdangi atsirado vėliau painiojama su pažangesne technologija..

  7. Jonas

    Pasitikslinu, ar Jus stogui dar viena siltinimo sluoksni klijuosite is vidaus ar is isores? Koks bus Jusu lubu uzbaigimas?

    • Simonas Klezys

      labas, Jonai,
      iš vidaus klijuosiu 20cm iš išorės dar 5cm. viso stogo apšiltinimas bus 50cm.
      kokios bus lubos dar sunku atsakyti tiksliai, bet galvoju apie įtempiamas lubas, nes jos būtų ne tik apdaila, bet ir gera garo izoliacija bei idealiai sandarus sprendimas.

  8. JW

    Sveiki, norėčiu trumpai paklausti—ir Viliaus namo nuotraukose, ir SIMONO įdėtame namo pjūvyje, matau namo gegnes iš stogo “buterbrodo” išduriančias tiesiai į šaltį. Ar čia leistinas šilumos-šalčio tiltelis PH namui ir kaip tai įvertina programa PHPP? //Jūsų diskusijos labai įdomios ,tikrai labai vertos dėmesio//

    • Vilius

      Medis nėra šilumai laidi medžiaga, nors tai aišku ir ne termoizoliacija. Aišku per gegnes bus šioks toks energijos nuostolis, bet tai palyginus tikrai ne tragedija. Ypač, jei gegnės dar papildomai apšiltinamos iš apačios.

  9. JW

    Sveiki dar kart, –tai aš klausiau apie pjūvį B-B–per svetainę— gegnes sudėjote su iškištomis konsolėmis už išorinės sienos (tikslas – padaryti stogelį), bet, jeigu pasektume gegnės temperatūrą kai lauke -20C, tai “atšalusi”gegnė (kaip šalčio tiltas) ir varo į storą “buterbrodą”. Ar leistiną dydį gaunate? Kodėl ne priegegnes naudojote? Nuotraukose mačiau ištisines gegnes- o gal aš kažką pražiūrėjau ? Ar norėjote pasakyti, kad visą konsolę šiltinate?– bet pjūvyje to nerodote.

    • Simonas Klezys

      taip, BB pjūvyje parodytas gegnės šiltinimas iš apačios ir iš viršaus, kažko neįžiūrėjai :). apie kitą klausimą suprantu ką klausi, bet medis turi varžą, tik mažesnę gerokai. tačiau nuo lauko iki vidaus dudidaro beveik 70cm, taigi labai šalta nebus, o čia dar 20cm EPS barjeras. abejoju, ar tai padarys labai ryškią įtaką. pagaliau jei suklydau viskas pasimatys termovizijoje ir mes visi žinosim, kad taip daryti negalima :) visiems nutinka ;)

  10. JW

    Ok, dar truputį paklausiu- tas 20cm EPS barjeras nebus ištisinis-jis taip pat karkase t.y šilumos laidininke.- Tai -jeigu darom pjūvį per patį gegnės centrą ir išilgai gegnės.// Pačiam gegnės gale matom “mėlyną” spalvą t.y.-20C, o tik prie sienos į namo vidų gegnė jau “parausta” – t.y. ji jau šilta. Kiek šilta-kiek atšąlusi-kiek rasos tšk. susidarys- galima sužinoti skaičiuojant net linijinį šalčio tiltelį (tikslesni dydžiai aišku būtų tik 3D)- bet manau, kad šilumos nuostoliai PH namui šitokie yra neleistini. Truputį paskaičiavau ir gaunu kažkur +1,6 C gegnės apačioje ir net -5,4C gegnės viršuje. (čia modeliuojant visam 3mėn šildymo sezonui, ,-skaičiuojant tik per EPS!-5cm viršuje ir 20apačioje kaip ir sakei).
    Taip, šitokie mazgai daromi paprastuose namuose ir paprastuose stoguose. Gegnė (kaip šiltas karkaso elementas) turėtų baigtis įsikirtus į mūrlotį. Tada taškiniu šarnyru ,pagal galimybę kuo smulkesniu, jungiami šaltų stogelių elementai- net pvz. į kas antrą gegnę. Ką manai?Na ir dar labai norėčiau sužinoti- kaip ir kiek šalčio tiltai įvertinami PHPP? Juk visi pagrindiniai nuostoliai bus mazguose? Ar tikrai verta įsigyti PHPP? pasakyk savo nuomonę.

    • Simonas Klezys

      20cm barjeras bus ištisinis. putplastis klijuojamas prie putplasčio be karkaso. na taip, bus kažkokie kronšteiniukai prasmeigti luboms tvirtinti, bet minimalūs.
      manau, kad didžiausias tikslas yra pasiekti namo sandarumą, kur yra tikrai didesnės problemos praktikoje nei atrodo. savaitgali teko matyti sandarumo testą daromą namui kuris buvo statytas pardavimui, tai ten net nepavyko slėgio sukelti name, iki tiek viskas kiaura. taigi gegnės, jei tik tiek problemų, yra smulkmena. Kitą vertus, tu esi teisus, jei aklai siektum sertifikato, bet tai nėra mano tikslas.
      dėl PHPP, nežinau ar verta. esmė tame, kad suprojektuoti yra viena, bet praktikoje padaryti su mūsų statybininkų konservatoriškumu yra sudėtinga. projektuojan PN be jos neišsiversi, bet projektuojant A+ klasę galima ir be jos.

  11. JW

    Kiekvienas karkasas –(mediniai el.x apšiltinimas)-yra judantys daiktai., ar jie stovi vertikaliai, ar horizontaliai ar pasvirę (pvz. stogas). Prie linkstančių plokštumų klijuoti ką nors standaus visada yra rizikinga. Pvz .gegnių įlinkis . Na, jis bus gal kartą metuose, o prie labai nesėkmingų vėjo ir sniego apkrovų derinių-gal kas keli metai. Kiek įlinkio leidžiate ir kaip jis įvertintas standžiam EPS (200mm) priklijavimui? Juk deformacijų modulis EPS ploštės yra labai mažas.Klijų siūlės padengs deformacijas? Ar galvojote apie šitai? nes gegnės , pagal jų žingsnį -nelabai standžios..
    Kas dėl sandarumo- nemačiau jūsų namų nuotraukose po mūrlotu jau kabančios garo izoliacijos? Ji pasikelia ir susiklijuoja su stogo garo izoliacija- kontūras užsidaro. Jeigu ji al.folija- tai kartu gali tarnauti kaip h.h.
    Sandarus namas-karkasinis. Mūras +karkasas visada problemos. Labiausiai stogo karkaso atrėmimo mazge .
    Šiaip galvoju , kad kas suprojektuota- tą ir turėsi. Ir visada turėsi tik blogiau- -pagal jau stovinčių ir tiriamų namų duomenis. Statybininkai tik atlikėjai, na -o jei blogai suprojektuota— tada retai jau kas ištaisys.

    • Simonas Klezys

      na neklijuosiu gi cementiniais klijais. o turėdamas omeny tavo šį pastebėjimą pagalvosiu apie galimą papildomą prispaudimą iš apačios. ačiū.
      dėl garo izoliacijos tai tas pakišimas po murločiu nėra toks jau tobulas ir nesandarumo tarp murloto ir sienos neišsprendžia. šioje vietoje jau pradėjau klijuoti butilo juostą padengtą aliuminiu nuo mūro iki apšiltinimo. o kaip garo izoliacija daugelyje patalpų bus įtempiamos lubos, jei kas nežino tai yra labai neblogas sprendimas net ir sandarumo atžvilgiu. o kaip bus parodys patirtis.
      dėl projekto sutinku su tavim, jo nebepakeisi, bet dėl galimų “atlikėjų” paklaidų dažnai reikia daryti sprendimų pakeitimus ar papildymus.

  12. RD

    Sveiki, sugalvojau ir aš šiltinti stogą su putplasčiu (dvišlaitis, medinės konstrukcijos), tik statybininkai atsisako daryti ir sako, kad tai “polistirolas stogui su medinem konstrukcijom technologiniu normu pazeidimas, ir neatitinka gaisriniu reikalavimu”. Ar jie klysta? :) Dekui uz atsakyma.

  13. JW

    Kaip aukštai rašytojas savo kūryboje bepleventų, vis tiek jis privalo gramatiką mokėti. Yra toks dalykas – projektavimo abėcėlė.Gegnių skerspjūvis parenkamas iš stiprumo ir deformacijų sąlygų, t.y. galutinai iš įlinkio sąlygų. Jeigu jis neapribotas, apie ką daugiau galima kalbėti? Apie PHPP? Kažkaip nepagelbsti . Jeigu projektuojama- kiek links, tiek links, o standi plokštuma priklijuota laikys kad neišlinktų-arba”kažkiek” links kartu- tai taip tikrai neturėtų būti, kaip ir su akivaizdžiais šalčio tiltais “Pasyviame name”. Jeigu manyti, kad neskaičiavus deformacijų užtikrinsime sandarumą ir jau gausime PH – o ypač dar suvedus į programą teorines varžas be tokių šalčio tiltų -tai natūroje kitaip gausime. Sakyti , jog statybininkai atgrubnagiai ir nesugebantys- todėl plyšiai atsirado, mažų mažiausiai neteisinga, nes namas neskaičiuotas deformacijoms- jau vien mūrloto atrėmimo mazgas ( kai skėtimo jėga atiduodama tiesiai mūrui) ko vertas. Statybininkai irgi suvokia, kad PH taikomi aukštesnio ir aukščiausio lygio kriterijai, todėl viešoje erdvėje paskelbti faktai apie PH projektavimą ir statybą – dėmesio centre. Klaidų mes visi darome, bet inžinerinę gramatiką- privalu mokėti, pykit-nepykit.

    • Simonas Klezys

      nematau ko čia galima pykti, o ir statybininkų niekas nepeikia. gi neteigiu aš, kad viską darau idealiai, taip, kartais eksperimentuoju ir normalu, kad galiu suklysti. o sandarumo užtikrinimo būdų yra daug, tikrai putplasčio klijavimu prie gegnių nesiekiu sandarumo :). ačiū už kritiką, tą gerai moka dauguma lietuvių ane? :)

  14. JW

    O ne-e-e. Bjauru aišku, bet aš nekritikuoju – aš dar blogiau- tiesiog kaltinu , kad ignoruojat (ar neigiat,ar kaip?) STATIKĄ. Aš ne apie idealų darymą, bet apie nedarymą to, kas privaloma . Jūs, kaip architektas, aišku, statikos neturite skaičiuoti – tai jūsų konstruktoriaus darbas.( Kaip namo PV- turėtumėt tik žinoti.) Idealus darymas ir kritika prasideda ten, kur sakoma -palikot įl.25mm ar 5mm? priėmėt s.garinę varžą µ =5000 ar 100000–aha, per mažai, ir t.t. ir pan. Pats PIRMASIS STATINIO ESMINIS reikalavimas -mechaninis atsparumas ir pastovumas- privalomas. Kritikuojamas tik tada, kai jis yra skaičiuotas – geresnis ar blogesnis. Ar ne taip kažką sakau? Imkit už ausyčių savo konstruktorius ir klauskite.( tik jau nesakykite, kad dirbate be jų, kaip būrelyje “siūkime pačios”..) Jeigu ir rekuperatorių pats parenkate, o ne ŠV specialistas, tai ,manyčiau, tada tikrai-kiekvieno lietuvio šventa pareiga-žiauriai kritikuoti. Aš pvz.manau, kad komanda dirba geriau. Ypač PH atveju.

    • Simonas Klezys

      aaa :) čia kaltinimai pasirodo, kad mano namas ruošiasi sugriūti ar kaip min. dalimis byrėti? na ok.
      o šiaip jei atvirai, tai į kiekvieną pasisakymą žiūriu rimtai, neneigiu ir toleruoju kiekvieną nuomonę, tamstos pasisakymai yra teisingi tik tas kiek perlenktas įžulumas kartais kliūna. :)

    • Vilius

      Kas dėl komandos: tokią reikia TURĖTI. Bent prieš du metus, kai man reikėjo ir ieškojau KOMANDOS gavau paprastą atsakymą: “mes – projektuotojai. Jei jūs norite išradinėti – jus kreipiatės ne tuo adresu. Tam yra atitinkama katedra KTU ir joje dirbantys mokslininkai”. Todėl komandą teko kurti pačiam, su pagalba specialistų, nebijojusių eksperimentuoti ir “išradinėti”. Duok dieve dabar reikalai pasitaisė, “komandos” yra girdėję apie PN ir jam keliamus reikalavimus.
      Kas dėl EPS tarp gegnių ir įlinkių. Paskutinį kartą medines konstrukcijas teko skaičiuoti gal prieš penkiolika metų atgal ir nenorėčiau prieštarauti jūsų, kasdien skaičiuojančio, nuomonei, bet dėl EPS deformacijų negaliu sutikti. Užtenka paimti plokštę ir pabandyti ją sulenkti, suspausti – tokių įlinkių stoge tikrai ne bus, o jei bus tai problema bus tikrai didesnė nei EPS.

    • Laurynas

      Jus ka galvojat, kad pas mus salyje komandos pasirinkimas labai didelis yra? Arba kaip ta komanda islaikyti, jei zmones daugiau individualaus namo TP kaina isivaizuoja tarp 6-10k. Dauguma izinieriu projektuoja pagal nusistovejusias normas, nesidometi naujovemis, prie ju reikia budeti. Jus ka galvojat inzinierius rekuperatoriu tinkama parinks. Jis parinks ta uz kuri geriausia atkata gauna.

      • Simonas Klezys

        Tai va, Laurynai, mūsų visuomenė nelabai įsivaizduoja kas yra geras projektas, kiek daug priklauso nuo gero projekto ir kiek reikia darbo ir laiko, kad gerai apgalvoti kiekvieną kampą. dėl to ir pinigų tam dažniausiai neskiria. o komanda surenkama per laiką ir yra kaip atskiri subrangovai, kurie jau žino kokių reikalavimų vedinas krepiesi pas juos, tačiau, kaip žinia geri specialistai visada kainuoja daugiau nei statistiškai galima įsivaizduoti ir paviršutiniškai žiūrint už tą patį darbą, pasigilinus už patirtį ir kompetenciją.

  15. JW

    Turbūt tikrai toks negeras mano stilius- noriu gražiai pasakyt, nes žinau ,
    jog tai esminiai dalykai, bet išeina nekorektiškai.Todėl atsiprašau.// Šiaip tai- nei kaimyno Jono ,nei Antano namai negrius, nes visi moka statyti, o kad neatsirastų plyšelių apdailoje- va čia jau sunkiau. PH namui kartelė automatiškai užsikelia aukštai. Todėl pasidaro smalsu- ar gerai išmokta abėcėlė, jeigu rašoma knyga?Ne be reikalo sakoma, kad projektavimas- senių sportas. Vis labiau įsitikinu, kad tai tiesa. Sėkmės.

    • Simonas Klezys

      aš suprantu, kad kartais norint išsakyti savo mintis isijauti, čia žmogiška ir kartais net labai sveikintina. už pačio pastabas bet kuriuo atveju esu dėkingas, abecelę mokam mes visi, bet visiems gali pasitaikyti ir klaidų, o ir knygos aš nerašau, dar pernelyg mažai pažengę apskritai mūsų projektuotojai, kad galėtų suvaldyti PN projektavimo procesą, tame tarpe ir aš, bet stengiuosi domėtis, mokytis ir tobulėti. blogo paskirtis ne kitus mokyti, o dalintis savo patirtimi, laimėjimais ir klaidomis, o visi klaidų pastebėjimai, kurie kaip žinia iš šalies visada geriau matosi, yra be galo naudingi ir man ir visiems skaitytojams.
      tai ačiū už palinkėjimus ir būčiau dėkingas jei ir toliau nepasididžiuotum išsakydamas savo mintis ir pastebėjimus. turiu nuojautos, kad iš projektavimo srities ir pats būsi :)

  16. Sajudis

    O aš bijau pelių, ką daryti? Jei nebūtų šitos baimės, neabejodamas šiltinčiau putplasčiu. Apdaila bus medis, jau dabar sapnuoju kaip jos veisiasi tarpelyje ir naikina mano putplastį. Kokie būtų protingų žmonių komentarai?

  17. Jonas

    Na as turejau omenyje suglaudimai tarp muro ir putplastis su putplasciu.
    O termovizijos dar nedarete?

  18. Mindaugas

    Simonai, turiu tokį klausimą. Kuomet dėjai pirmą sluoksnį neoporo ar jis gerai prigludo prie keraminių plytų? Kiek suprantu keraminių plytų mūras nebūna idealiai tiesus ir kieta šiltinimo medžiaga (neoporas) nepriglunda idealiai be oro tarpų. Tu nedėjai klijų, bet gal jei visą plokštę nutepus klijais pavyktų išvengti oro tarpų? Ar tie tarpai būna per daug dideli, todėl susinaudos labai daug klijų?

    • Simonas Klezys

      labas, Mindaugai,
      tu teisus, neoporas nėra idealiai prigludęs prie mūro, bet tai nėra dideli tarpai kur gali atsirasti konvekcija. sandarumo su šiltinimo sluoksniu aš taip pat nesiekiu.

  19. Mindaugas

    Labai jau sudėtingai čia surašei, Jei suprantu, tai sandarumą užtikrins vidinis tinkas. Ar taip?

  20. Bangas

    Sveiki,
    apšltinimas atrodo įspūdingai.
    Dar keletas pastebėjimų ir klausimų:
    1. Jūsų sandarumo sluoksnis yra mūras, o už mūro vertikalus plyšys – “kaminas”. EPS “vaikšto” nuo tempertūros pokyčių 2,5mm metrui per 30C (pvz ICF blokelių siūlės žiemą). Iš principo EPS nėra vienalytis ir sandarus dėl sujungimų. Jeigu atsivers plyšiai kamino apačioje ir pro ten pateks šalto oro, tai viršuje oras tekės lauk po spaudimu. Difuzinė plėvelė, manau, neišgelbės. Kodėl nenorėjote užpūsti PUR klijais bent horizontalių linijų? Taip būtumėte patrumpinęs kaminą kelis kartus ir trauka būtų kelis kartus mažesnė.
    2. Šaltuoju metų laiku metaliniai fasado kronšteinai turėtų aprasoti ir ilgą laiką būti šlapi. Ar jie atsparūs korozijai su patikimu cinko sluoksniu? Ar tai nėra trumpiausiai tarnausianti jūsų fasado detalė, kurią pakeisti bus itin sunku? Kodėl nenaudojote stiklo pluošto kronšteinų, kurie čia tiktų idealiai?
    3. Skaičiuojant šių metalinių kronšteinų šalčio tiltą neteisinga vertinti vien metalo galo plotą (40X2mm), nes izotermės aplink šią vietą labai iškreiptos ir nėra lygiagrečios sienos paviršiui. Tai parodo šilumos srauto kryptį, kuri yra statmena izotermėms. Ar manote, kad šie laikikliai negadins termovizinės nuotraukos?
    4. Ar manote kad jūsų 20cm NEPS + 25cm medžio gegnė + 5cm NEPS yra šilčiau už 10cm NEPS + 40cm steico gegnę? Ar I formos atsisakėte dėl nepatogumo klijuoti NEPS į tarpus?

    • Simonas Klezys

      labas,
      na apšiltinimas sudėtinga vieta :)
      1. už mūro vertikalus plišys yra minimalus, o kad būtų kaminas reikia konvekcinio plyšio bent 2cm. bet kuriuo atveju visa apatinė dalis ir viršutinė dalis yra užsandarinta tavo minėtomis poliuretaninėmis putomis, tai galai užsandarinti, o šiltinimo sluoksniai sumontuoti taip, kad prasilenktų. sprendimas, sutinku, keliantis abejonių, eksperimentinis, bet mano galva viskas turi būti gerai.
      2. stiklo pluošto nenaudojau dėl kainos, o metaliniai kronšteinai nėra pagrindinė laikančioji detalė. pagrindines apkrovas perima gegnių galai prie kurių pritvirtinti statiniai.
      3. metalinės detalės kažkiek gal ir gadins, bet tai bus tiek nežymu, kad ir didesniu plotu skaičiuotum, jog nematau prasmės jas labai sureikšminti. jų tankis yra labai mažas ir tiesiogiai į sieną jos perduos labai nedidelį peršalimą. be to jos yra paslėptos šiltinimo sluoksnyje.
      4. steico gegnes svarsčiau, bet būtent dėl putplasčio tvirtinimo ir kitų išsikišančių galų komplikavimosi jų nenaudojau.

      • Bangas

        “2cm” yra ne jūsų atvejis. “2cm” yra sitacija sandarioje oro kameroje, kai yra du skirtingų temperatūrų paviršiai atskirti 2cm. Esant daugiau kaip 2cm oro tarpui kylantis oro srautas prie šiltesnio paviršiaus pradeda nebemaišyti besileidžiančiam oro srautui prie šaltesnio paviršiaus ir taip pernešama šiluma. Pas jus visas plyšys bus šiltas ir šis reiškinys neaktualus.

        Pavadindamas plyšį kaminu, norėjau pabrėžti, kad jo veikimas būtų apačioje įtraukiant šaltą orą ir viršuje išpučiant šiltą orą lygiai taip kaip kamine. Tai daug efektyvesnis šilumos pernešimo būdas ir 5mm jau yra pakankamas tarpas, kad praeitų oras.
        Užsandarinote apačia ir viršų, puiku, bet dėl putplasčio sujungimų nesandarumų oras gali būti pasiurbimas ir 10-50cm vir užsandarintos apačios ir išpučiamas šiek tiek žemiau nei užsandarintas viršus. Geriau būtų tokius kaminus “pjauti” į kelias dalis, kad nesusidarytų didesni slėgio skirtumai. Tai labai lengva padaryti užpučiant kelias horizontalias linijas putų prieš dedant EPS kitame name.
        Tikėkimės, kad neoporas užklijuotas pakankamai sandariai ir oro pasiurbimo iš lauko į “kaminą” nebus.

        • Simonas Klezys

          putplasčio visi tarpai buvo purškiami putomis, per visus tris sluoksnius. gal ir yra tiesos tavo žodžiuose, neneigiu. visi eksperimentai yra rizikingi. manau sandarumo testas parodys kaip yra.

  21. Arturas

    Tai yra ne namas… , o gal tiksliau, tai nėra vien tik namas. Tai yra milžiniško intelekto, titaniškos valios ir milžiniško darbo pavyzdys. Tai tikras “hilemorfistinis stebuklas” ir kartu socialinis fenomenas, nes Simonas idėjomis, žiniomis ir informacija visada su visais nuoširdžiai dalinasi. Šio namo negalima matuoti ir išmatuoti centimetrais ir pinigais, nes tai TIKRAS NAMAS (ir ginčui vietos čia nėra).

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>