muras 1

Mūras pradėtas rugpjūčio 27d. Kaip ir anksčiau rašiau, visos sienos numatomos iš keraminių plytų. Pasirinkta plyta 250X120X65mm iš Alytaus keramikos. Planuojama sunaudoti (nupirkta) 26000plytų, iš jų 1000vnt pilnavidurės kurios bus naudojamos židiniui apmūryti ir angų užbaigimams uždengiant skylėtų plytų ertmes. Į sieną įmūrijami metaliniai ankeriai (plokštelės), prie kurių tvirtinsis medžio karkasas, bet apie tai matomai parašysiu plačiau kai darysiu patį karkasą.
Pirma diena yra pati svarbiausia mūro pradžioje, nes iškeliamos pirmos sienos ir reikia sugaudyti visus kampus, kitaip visas namas gali persisukti. Tam, kad sienos gautųsi statmenos reikia matuoti įstrižainę. Įstrižainę galima užsidėti brėžinyje nuo kampo iki kampo, o nesant galimybės pasinaudoti Pitagoro trikampiu 3-4-5, čia atidedam ant vienos sienos 3m, ant statmenos jai 4m ir tarp tų taškų turi būti 5m atstumas. Statantiems namą siūlau būtinai tikrinti ar gaunami statūs kampai.
Mūrininkas darbą pradėjo nuo išorinių sienų pasilikdamas iškištas plytas pertvarų pririšimui. Pirmą darbo savaitę turime tokį vaizdelį.


Taip atrodo rievėtas sienų mūras, kurį galima tiesiog nugruntuoti ir nudažyti, taip išvengiant tinkavimo ir glaistymo grėsmingų kainų. Aišku, su tokiom sienom reikia susitaikyti, tiksliau pakeisti savo požiūrį.

Antrą savaitę mes turime visą išorinių sienų mūrą pakeltą iki 1,2m aukščio. Pradedamos kelti tos sienos ir pertvaros ant kurių dėsis sijos.

Atvažiuoja sijos ir sąramos. Name naudoju tik gamyklinius elementus, tai atpigina ir paspartina statybų procesą. Sijas uždėjo tas pats fiskaras, taigi sutaupiau kranui. Didžiąsias sijas sudėjome, o sąramos virš durų bus dedamos rankomis.


Kadangi ruduo skuba užpulti, pradėjome vieną namo galą ruošti stogui. Paskutinėse eilėse įmūrijami ankeriai 50cm ilgio, ant jų tvirtinsis murlotai. Šankerius mūriju kas 1-1,2m. vienam namo gale iškilo ir arkos, baigiamas ruošti frontas stogui.

35 comments

    • Simonas Klezys

      taip, džiugu. žiema nesustos, yra ką veikti ir šaltuoju periodu. bet technologiškai nespėsiu uždėti apdailos iki šalčių, nes pirmiausia reikia apšiltinti putplasčiu, paskui sudėti langus ir tik tuomet gali ateiti apipurkšti visą namą poliuretano putomis, o tai gali daryti tik esant lauke +10. kol šie etapai nepadaryti, negaliu nei galvoti apie išorės apdailą.

      • Vilius

        Patiko, ir tikiuosi tai ne sutapimas, darbų seka: pirma putplastis, o paskui langai!
        Manau dar vienu požiūriu šis nams yra unikalus – nieks nebenaudoja TIK plytų sienoms :) blokeliai galutinai išstūmė plytas dėl pigesnės konstrukcijos ir didesnio darbų tempo…

        • Simonas Klezys

          taip, šiltinimas pas mane gana sudėtingas gausis, Viliau, dėl darbų sekos. pirma šiltinam putplasčiu, paskui dedam langus, o tada sandarinam visą namą poliuretaninėm putom.
          dėl plytų aš turiu savo nuomonę, su blokeliu reikia labai mokėti dirbti, kaži kokio taupymo su jais nėra, o viduje palikus rievėtos plytos piešinį galima netgi labai daug sutaupyti tinkavimui ir glaistymui.

          • Mintas

            pala, pala, Jūs neketinate vidaus tinkuoti? Pasyvaus namo rekomendacijose visur teigiama, kad apšiltinimo sluoksniui sandarumo reikalavimai netaikomi, kad apšiltinimo sluoksnis dedasi sienos konstrukcijos išorėje, o sandarumas užtikrinamas vidinėje pusėje tinkavimu arba gipso dėjimu. Manot kad PUR užpurškimas užtikrins pageidaujamą sandarumą? Galiu nuvilti, man PUR užpurškė sienas ir išneštus į lauko pusę langus, namas tikrai gavosi sandaresnis, bet plyšiukų vis tiek yra.
            Užpurškes PUR putomis plokščią stogą, kuriame prieš tai buvau suformavęs nuolydį su EPS100, vėliau ilgai graužiau nagus žiūrėdamas į U-Wertą, todėl kai atėjo sienų eilė, nesvarsčiau ir PUR pas mene pirmas apšiltinimo sluoksnis, tik vėliau klosiu EPS. Su stogu dar pusė velnio, ten net jei EPS ir bus visiškai šlapias, jis pas mane po 23cm PUR sluoksniu, tad ten minuso niekada nebus. Sienas purkši mažesniu sluoksniu, tad įsivaizduok kas bus su sienos konstrukcija, kai permirkusį EPSą pasieks minusinės temperatūros.

          • Simonas Klezys

            na taip, Mintai, netinkuosiu. dėl sandarumo rievėtose plytų mūro sienose nebijau, nes ten užtrintos siūlės ir plyšių tikrai nėra, o va kur nerievėtas mūras, ten sienos tinkuosis. kaip bus matysim.
            dėl uwert’o man ten yra ir taip klaustukų, ar pastebėjai, kad jei sienos apšiltinimui duodi vienalytį EPS tarkim 30cm rodo, kad viskas gerai, o jei tą patį 30cm sudedi ir dviejų gabalų atsiranda kondensatas.
            dėl pastato apipurškimo PUR aš jau buvau suabejojęs, visgi dideli pinigai. turėjau mintį, kad į tuos 5cm kuriuos planavau užpurškinėti dėsiu eps ir ties karkasu paliksiu apie 4cm tarpus kuriuos užpildysiu PUR. dabar tu man įvedei abejonė, ar paskritai purkšti :)
            kas čia per įmonė tau darė, negirdėta? kokiį PUR purškė kiek kg/m3? uždarų ar atvirų porų?

          • Mintas

            Jo, mačiau tą bajerį U-wert`e su dviem EPS sluoksniais. Nežinau kaip tai paaiškinti, spėju, kad skaičiuojamas EPS`o garų laidumas su tarpeliais tarp putplasčio lapų, o antru sluoksniu tie tarpeliai uždaromi, todėl tokio “sumuštinio” garų laidumas prastesnis. U-wert`as yra skaičiuoklė, parodo teorines galimybes remiantis konkrečių medžiagų charakteristikomis, todėl aš linkęs ja labiau tikėti nei žmonių spėlionėmis.
            Nesu statybininkas, todėl dar neteko susidurti su sąvoka “rievėtas mūras”, kas tai yra?
            Dėl įmonės, tai Alytaus įmonė, kai ieškojau, kas man galėtų užpurkšti stogą, susiradau turbūt visas įmones purškiančias PUR putas Lietuvoje ir jie man pateikė patraukliausią pasiūlymą. Kai purškiau sienas, kreipiausi į tuos pačius. Stogas apipurkštas 23cm storio uždarų porų lenkišku PUR, tankis 50kg/m3, liambda 0,023, sienos užpurkštos 5cm storio uždarų porų PUR, tankis 35kg/m3.

            Dėl stogo esu patenkintas visu 100%, dėl sienų, mažiau. Vis tik, dėl pakankamai mažo bendro putų storio, tose vietose, kur susiduria su langais, dėl langą laikančių kronšteinų, lango reguliavimo kaladėlių, putų storis gavosi iš vis nedidelis ir ten nebuvo idealiai sandaru, nes iš vidaus pasižiūrėjus kai kur matėsi plyšiukai. Iš išorės atrodė, kad užpurkšta labai gerai, ir jokių plyšiukų nesimatė. Tie pastebėti plyšiukai buvo užpurkšti, bet nėra garantijų, kad jų nėra daugiau, tik nepastebėti.

            PUR užpurškimas geriau nei putplastis, jis vienareikšmiškai užtikrina didesnį sandarumą, nes tie putplasčio plokščių sudūrimai man atrodo nekaip. Nors apšiltinimo medžiagoms ir nekeliami sandarumo užtikrinimo reikalavimai, bet esu įsitikinęs, kuo mažiau oras gali joje cirkuliuoti, tuo ji geresnė. Ar vertą jį purkšti, tai tavo atveju, kai planuoji užpurškinėti jau sudėtą putplastį, remdamasis U-wert`u susilaikyčiau nuo rekomendacijų.

            Dabar kai užeinu į namą jaučiasi užsistovėjusio drėgno oro kvapas, galvoju, kad būtina daryti priverstinį vėdinimą jau dabar.

          • Simonas Klezys

            na, aš irgi nelinkęs spėlioti, bet tam išvengti yra galimybė dėti aliuminio foliją prieš šiltinant.
            PUR kiek žinau kuo didesnio tankio tuo mažiau plečiasi. man 4cm sake per du kartus darytu ir tai yra minimalu norint gauti sandarumą. kita abejonė yra tame, kad PUR turi norą trauktis nuo temperatūrų poveikio ir po kelių metų gali atsirasti plyšiai. aš dar gerai pagalvosiu kaip pasielgti su purškimu.
            rievėtas mūras tai kai kiekviena siūlė yra užlyginama gremžtuku, o kai užlygini siūles tai ir tarpų nelieka. skylute kiaurai mūrą mačiau tik vieną ir tą nerievėtame mūre..

          • Mintas

            Aš ir galvoju, kad aliuminio plėvelė, pats geriausias sprendimas, bet neįsivaizduoju, kaip ją pritvirtinti. Aš ją norėčiau tvirtinti iš vidinės pusės, vidinis paviršius bus tinkuojamas.

            Taip, kuo kietesnis, tuo mažiau plečiasi.

            Kad PUR veikiamas temperatūros juntamai keičia savo tūrį, man naujiena, bet priimu tai kaip “antį”.

          • Simonas Klezys

            kad PUR keičia savo matmenis aš neteigiu 100%, bet teko apie tai lyt tarp kita ko skaityti internete ir diskutuoti su konstruktorium kuris ofise porą metų laiko gabalą putų ir kurių tūris susitraukė per tą laiką.
            o kaip yra iš tikrūjų nežinau.

  1. Mindaugas

    Sveiki, Simai, gal galetumete smulkiau aprasyti Jusu pasirinkta sienu ir stogo galutini apsildinimo buda?

    • Simonas Klezys

      sienos ir stogas šiltinasi pilkuoju polistirenu, aplinkui iš lauko visą namą, angokraščius ir kitas sunkiai prieinamas vietas apipurškiam uždarų porų poliuretaninėm putom 4-5cm jos duoda pilną sandarumą, tuomet nebūtina dalis difuzinė plėvelė, kurią jau turiu nupirktą, šiaip ji matomai nebūtina kai apipučiama putomis ir oro tarpas bei apdaila.

    • Audrius

      VGTU atliko bandyma ( Č. Ignatavičius ir jo studentai) : paeme du termosus – abudu sandarius. Vienam ju pazeide isorine sienute, vidus liko sandarus. Pripilde abu 90 laipsniu karsto vandens, po berods 12 val ( nepamenu tiksliai) termose, kuriam buvo pazeista isorine sienute, vandens temperatura sutapo su isores temperatura, termose, kuris buvo sveikas, vanduo buvo 50 laipsniu karscio. Isvada: svarbu termoizoliacijos sluoksnio sandarumas, eliminuojantis konvekcini silumos perdavimo buda. Vidinis sienos sandarumas padeda isvengti dregmes patekimo i konstrukcijas.

  2. Ugnius

    Sveiki, Simai,
    Seku dienoraštį nuo pradžių, pats planuoju statybas. Toks pastebėjimas-klausimas iškilo dėl metaliniu plokštelių medžio karkasui – mano akimis tai pats tikriausias šalčio tiltas, ar tai kažkaip vertinote, skaičiuodami šilumos nuostolius?

  3. Igoris

    “Name naudoju tik gamyklinius elementus, tai atpigina ir paspartina statybų procesą.”
    Simonai kas slepiasi po žodžiais – “gamikliniai elementai”?

  4. namukas

    įsižiūrėjus dar kartą, kilo klausimas, kodėl nesurištas visas mūras betoniniu žiedu? ar čia iš taupumo ar kita priežastis? beje paskutinėj nuotraukoj didelė sąrama kaba ant mūro tik per pusę plytos, o virš jos dar guli plytos ir guls sunkus stogas, kaip jūs vertinate tai? dėkui už atsakymą :)

    • Simonas Klezys

      čia plytų mūras, o ne blokeliai. plytų mūras perrišamas kas 5 eilė, aukštas tik vienas, stogas nėra toks jau sunkus kaip galite įsivaizduoti. skėtimo nebus nes iškarto mūrytos pertvaros dirbs kaip standumo briaunos. sijos paguldytos ne ant skylėtos plytos, o ant pilnavidurės, o pusė plytos pjauta tam, kad išlyginti aukštį.

      • namukas

        Supratau, neturėjau minty atpjautos pusė plytos ir ant ko ji stovi, o tai, kad didelės sąramos turėtų užeiti bent po 20cm ant mūro, kraštinė sąrama jūsų nuotraukoj matosi, kad tik iki 10cm teužeina… Bet jei jums gerai, mums irgi :)

  5. Vaidas

    man tai keisciausia,kai visi kalba apie sienu varzas,pasyvius namus.Taciau paskui kai daro pamatus arba per visa siena ideda plastikini langa – baigiasi logika pasyvaus namo.Ziema eina saltis per tuos begalinio dydzio langus ,o vasara karstis. Gyvenau 8 m Suomijoje ,tokiu nesamoniu neteko matyti.Cia Lietuveleje visi pagal savo logika.
    Pamatai statomi ant skaldos,o ne smelio ( del kapiliarinio judejimo ) Smelis laikys dregme,skalda ne. Pamatai siltinami statant is vidaus ir horizontaliai apie 1,2m nuo pamato su nuolydziu. Pas suomius buna ir dideliu langu,taciau ju remas medinis ir plotis 17cm, 2 stiklo paketai ir tarp ju apie 10cm oro tarpas. Garantija duodu,kad nepraeis daug laiko populiariausia tema Lietuvoje bus – kaip panaikinti pelesi!

    • Simonas Klezys

      keraminis blokas turi savų problemų, jį reikia tinkuoti būtinai ir rekomenduočiau iš abiejų pusių, kitaip įstačius lauko rozetę rizikuojate gauti nesandarią vietą. dėl storio tai čia klaidinga nuomonė, imkite kuo mažesnį kokį leidžia konstruktorius, blokeliai ar plytos nėra šiltinimo medžiaga, jų varža labai maža lyginant su šilumos izoliacija. tikrai nesiūlau jų vertinti kaip šiltinimą.

      • N

        Teisingas pastebejimas del namo sienos storio ir pacios medziagos vertinimo silumos varzos itakai. Siuo atveju 25cm siena greiciausiai pasirinkta del slaitinio stogo ir sukeliamu sketimo jegu. Nes vieno auksto pastatui pakaktu ir 20cm.
        Planuoju vieno auksto pastata su ploksciu apzeldintu stogu. Ir naudoti g/b perdangas.
        Tai leistu panaudoti apie 18-20 cm blokelius o g/b plokstes sujungiant su siena sudarytu tvirtesni rema.
        Tik dabar galvoju naudoti ar arko blokelius, ar fibo. Jei praktiskai tiek vienu, tiek kitu laikanciosios galios pakanka, varza praktiskai neiskaiciuojama, lieka rinktis patogiau murijama, pigiau gaunama medziaga. Dar zinoma ziureti i bendra ju svori, kad maziau itakoti pamatine plokste. Plonesnemis plytomis muryti nebent parapetus virs plokstes.

        • Simonas Klezys

          Fibo blokeliai visiškai kiauri, dar blogiau nei keramika. ir dar siūlau žiūrėti į vidaus blokelių inertiškumą, t.y. šiluminę talpą, tuomet sumažinsite šilumos svyravimus jei naudojate saulės energiją, priešingu atveju geriau rinktis karkasą. mano manymu geriausios sienos yra iš betono, keramikos arba silikato.

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>