teritorijos lyginimas

O štai ir tvoros atraminė pas mus kartu su pamatais atsirado.

Kad jau užbetonavome pamatą, tai pagalvojome ir teritoriją reikia išsilyginti, nes ką mes veiksim kol mūrininkas dirbs. Su lig ta mintimi į trasą paleidome bobcatą, išlyginome kalnus, užvežėme juodžemio ir truputį žvyro ant įvažiavimo. Dabar jau visai kitas vaizdelis.

9 comments

  1. audrius

    Sveiki Simonai, prieš lygindami teritoriją dar galėjote pakloti po žeme vamzdyną oro padavimui. Pasyviuose namuose efektyviau oro padavimą į rekuperatorių atvesti iš tolimiausio sklypo taško, paklojant vamzdyna kuo giliau. Taip oras žiemos metu iki pastato atkeliauja šiek tiek šiltesnis.

  2. Almis

    Labas Simonai,
    smagus tikrai blogas :) Šiaip galvoju pasižiūrėjau į tavo puslapio skaitiklį “Page visits”, tai jis neatspindi realios situacijos. Mes gyvename Australijoje, Cairnse, o tokios vietovės tavo skaitiklis nerodo. Aišku smagu kad yra ir daugiau lietuvių iš Autralijos skaitinėjančių tavo blogą

  3. Almis

    Dar norėjau dėl to žemės šilumokaičio padiskutuoti. Tiek Australijoje, tiek Amerikoje, tiek Europoje , žožiu visame pasaulyje gruntas yra radioaktyvus ir išsiskiria radono dujos. Pvz Amerikoje tokius pat skaldos paklotus (kaip jūs padarėte šilumokaičiui) daro tam kad surinkti radoną ir po to ventiliatoriumi išpumpuoti jį iš po namo kad nepatektų per pamatus į kambarius. Gi pas jus dabar gaunasi, kad jūs susikaupusį radoną pumpuojate tiesiai sau į gyvenamas patalpas.
    Žinoma, Vilius ten savo name matavo radono kiekius, bet paskaičius daugiau literatūros sužinojau, kad nepavojingų kiekių nėra, bet kokie dideni kiekiai nei lauke ilgainiui turi pasekmes sveikatai ir ypač vaikams ar nėščioms moterims.
    Grežiniuose kurie neturi sąlyčio su oru vanduo irgi yra pilnas radono, todėl prieš jį geriant būtinai reikia palaikyti atvirame ore ir nepilti tiesiai į skrandį.

    Gal žinoma skamba kiek paranojiškai, bet turėkim omenyje, kad pusė visų plaučio vėžio atvejų sukelia būtent radonas kuriuo kvėpuojame nevėdinamose ar blogai vėdinamose patalpose. Tam kad radonas nepatektų į namus, reikia padaryti po namu tokį patį kaip jūs padarėte “šilumokaitį”, iš kurio visas oras būtų pumpuojamas laukan, tokiu būdu sudarant mažesnį slėgį po pamatais nei namuose. Radono patekimas krenta apie 90% su tokia sistema.

    Aišku pasyviame name pamatai ko gero stipriai izoliuoti, ir savaiminis patekimas per betoną yra labai minimizuotas, bet čia atsiranda bėda, kad viskas dirbtinai pumpuojama į namą, vietoj to kad pumpuoti laukan.
    Nedaryčiau aš tokio šilumokaičio jokiu būdu, JAV ir Australijoje yra statybų reglamentai, numatantys kad turi būti po naujai statomais namais sumontuotos tokios sitemos radono išsiurbimui. Mano galva tai nuodas tiesiai į namus, turėsiantis ilgalaikį poveikį ir padidinsiantis rizikas dėl galimų sveikatos problemų.

    Kaip kažkas jau čia buvo minėjęs, geriausias šilumokaitis būtų plastikinių vamdzių kolektorius, paklotas neužšąlančiame sluoksnyje. Tokį kolektorių apipulus keliais metrais žemės ir viską dar uždengus polistirolu su celofanu kad neprasisunktų vanduo, galima būtų padaryti tokią kaip ir bateriją-vasarą šiltas oras pumpuojamas į namą atiduoda šilumą žemei, sušildo gruntą, o žiemą tą šilumą jau galima panaudoti atvirkštiniam procesui-į patalpas patenka jau šiltas oras. Kiek skaičiau literatūroje, esant pakankamam žemės plotui, per tris metus žemę vasaromis galima sušildyti iki +24 laipsnių, tokiu būdu visiškai eliminuojant bet kokį šildymo sistemos reikalingumą.
    Daugiau informacijos čia: http://www.norishouse.com/PAHS/UmbrellaHouse.html

    ir čia: http://earthshelters.com/

    Ten daugiau kalbama apie požeminius namus, bet koncepciją galima pilnai pritaikyti bet kokiam namui, ir ypač naudojančiam Šilumos Siurblius. Žinoma tokiuose projektuose egzistuoja radono problema, bet izoliavus gerai sienas ir saulės šilumą į žemę nukreipiant kolektoriais esančiais giliai po žeme, gal kažkas ir išeitų.

    Mes labai rimtai galvojam apie tokio pusiau požeminio namo statybą kurio viena fasadinė pusė būtų atvira, o visa kita paslėpta kokioje kalvelėje po keliais metrais žemės, ir bent po dešimt metrų į visas puses žemė būtų izoliuota nuo elementų, padarant “bateriją” saulės šilumai akumuliuoti.

    Bėda tik ta kad nesu inžinierius ar fizikas ir sunku pasiskaičiuoti grunto absorbcijos šilumai parametrus Lietuvos sąlygomis, kokio reikia žemės tūrio ir energijos kiekio kad jis išlaikytų šilumą visą žiemą, taip pat kokiame gylyje turi būti paklotas kolektorius ir kitokios tecninės detalės.

    O dar kai pagalvoji kiek atkrenta rūpesčių dėl fasado apdailos ir priežiūros, kurio beveik nebus, nes beveik viskas po žeme :)

    Grryžus į Lietuvą bandysiu surasti kokį nors protingą architektą kuris padarytų tokio namo projektą. :)

    • Simonas Klezys

      Almi, o tu nemanai, kad per plastikinius vamzdžius radiacija šiaip ar taip praeina ir tokiu mastymu žemės šilumokaičio apskritai nereikėtų įrenginėti? esu pastebėjęs, kad visuomenė labai susikoncentruoja į galimus pavojus kurie nėra labai reikšmingi, bet vis dar nekreipia dėmesio į esminius, tokius kaip mobilieji telefonai ar farmacijos pramonė. galbūt australijoje kitokia padėtis, bet mane Lietuviška radiacija tai tik teigiamai veikia :)

  4. Almis

    Radonas tai nėra radiacija tiesiogiai, tai inertinės dujos, kurios plaučiuose po trijų parų skyla į šviną, kuris jau iš ten nepasišalina ir sukelia plaučių vėžį. Pro plastikinius vamzdžius jokios dujos nepraeina.

    Pusė visų pasaulyje esančių plaučio vėžio atvejų sukelia būtent radono dujos, t.y daugiau nei rūkymas, nes dauguma gyvena mažai vėdinamose patalpose. Tik neseniai žmonės pradėjo kreipti į tai dėmesį, anksčiau paprasčiausiai nebuvo žinių, todėl visi galvojo kad tai nekenksminga arba nereikšminga.

    • Simonas Klezys

      kaip sakoma – nerukysi ir negersi, tai sveikas numirsi… gal ir taip, Almi, nesiginčysiu dėl to radono, bet jei jis yra, tuomet tai labai galinga jėga, kuri vadinasi gamta ir prieš ją, ko gero, mes bejėgiai..

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>