šiltinimas (medžiagos ir būdai)

Kodėl taip sunku išsirinkti apšiltinimo medžiagas ir būdus savo namui? Kaip išsirinkti iš gausybės siūlomų medžiagų tokių kaip vata, polistirolo plokštės, purškiamos putos ir kitų, į kuriuos nesigilinsiu (šiaudai, termo dažai ir kitokios super natūralios ar nano technologijos). Nes nėra nei vieno tobulo būdo!! Visi skaitantys šį blogą jau puikiai žino, kad namo energetinis efektyvumas priklauso ne tik nuo atitvarų šiluminės varžos, bet ir nuo sandarumo. O visi statantys namą skaičiuoja pinigus ir ieško optimalaus kainos ir kokybės santykio. Pabandysiu apžvelgti pagrindines šiltinimo medžiagas:
1. Vata – akmens vata, stiklo vata, medžio vata visos vatos yra geros tuo, kad yra kvėpuojanti medžiaga tinkanti dėti į medžio karkasą, yra viena pigiausių šiltinimo medžiagų. Vatos šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,045 iki 0,030W/m²K. Žinoma, geresnio šilumos laidumo vata yra brangi, ji kieta ir dažniausiai naudojama kaip vėjo izoliacija ar tose vietose kur nėra galimybės uždėti storesnio sluoksnio. Vatos privalumas yra degumo klasė, kas dažniausiai yra aktualu didesniuose objektuose, taciau ne gyvenamuosiuose namuose. Deja, bet vatos pigumas baigiasi kai prie kainos priskaičiuojame garo izoliaciją ir difuzinę plėvelę. Dar viena didelė vatos blogybė – darbo kokybė. Tam, kad konstrukcinis sumuštinis veiktų be priekaištų viskas turi būti atlikta labai kruopščiai. Suvestos suklijuotos ir sandariai sujungtos plėvelės, ypač atkreipiant dėmesį į konstrukcijų kampus, kur dažnai paliekamos plevėsuojančios plėvelės- būtent tuose kampuose gali atsirasti nesandarumai, išeiti ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Taip pat vata turi būti labai gerai apsaugota nuo atmosferos poveikio, net nedidelis 10% drėgnumas gali labai stipriai sumažinti izoliacijos charakteristikas.
2. Putplasčio plokštės – EPS, XPS, PIR, PUR. Tai standžios ir kietos plokštės. Pagrindinis jų skirtumas yra vidinė sandara – uždaros poros ar atviros poros ir šilumos laidumo koeficientas EPS – 0,045-0,031, XPS 0,035-0,030 PIR/PUR 0,024-0,022 W/m2K. palyginus su vata – tai mažai laidžios garams ir visiškai nelaidūs vėjui. Šiuo atveju nekalbėsiu apie plokščių klijavimą prie sienos, nes man tai neaktualu, o jų montavimą tarp medžio karkaso. Šiuo atveju plokštės turi labai blogą vietą ties sandūros taškais. Šiose vietose, norint užsandarinti purškiamos montažinės putos, o tai pakelia šiltinimo kainą. Neapsaugotos poliuretaninės montavimo putos prisotinamos vandens garų, taip žymiai pablogėja jų šiluminės izoliacijos savybės, o drėgmė gali kenkti ir pačiam medžio karkasui. Yra atveju, kai tokia šiltinimo sistema supūdo gegnes. Paminėtina ir tai, kad plokštės suvedimas ties sudėtingais kampais yra daug sudėtingesnis nei difuzinės plėvelės sujungimas, o tai yra rizika namo nesandarumui.
3. Purškiamos putos – yra artimos anksčiau išvardintoms plokštėms tik jų montavimo būdas yra kitoks. Šios putos būna vienakomponentės, dvikomponentės, uždarų porų, atvirų porų. Jų didžiausias ir nepakeičiamas privalumas yra pasiekiami sandarumo parametrai, dėl putų plėtimosi užpildant visus plyšius ir kampus. Nuostabus būdas kol nesužinai kainos. Taip, daugelis šiuo bizniu užsiimančių kompanijų deklaruoja, kad tokių putų reikia gerokai mažiau dėl jų pasiekiamo sandarumo ir kai kurių – dėl gero šilumos laidumo koeficiento 0,024-0,022W/m2K, tačiau tai labiau pritaikoma statistinio ir „STR‘inio“ (norminio) namo statyboms kur statybininkai apie sandarumo duodamą efektą mažai težino, bet statant pasyvų namą sandarumas yra kaip konstanta, kokią medžiagą benaudosi, o sienoms reikalinga varža yra skaičiuojama specialiomis programomis ir gali labai skirtis priklausomai nuo pastato konfigūracijos, orientacijos ir pan.
Savo namui apšiltinti aš skaičiavau apie 88m³ sienoms ir apie 97m³ stogui šiltinimo medžiagos, kurios šilumos laidumo koeficientas – 0,032W/m²K. Tai gali būti arba pilkasis putų polistiroloas (NEPS) arba ISOVER KL32, kurios Lietuvoje niekas neparduoda ir galima gauti tik spec. užsakymu. Abiejų medžiagų kaina yra labai panaši apie 210-220Lt/m³ tik prie vatos reikia pridėti visas plėveles. Skaičiuojant purškiamas putas suma skiriama apšiltinimui pasidaro kosminė, nes mano duomenimis (kalbu apie uždarų porų putas kurių ʎ – 0,022W/m²K) yra apie 800Lt/m³, o tam, kad pasiekti tokią pačią varžą medžiagų reikia sienoms apie 65m³ ir stogui apie 78m³.
Žinodamas, kad naudojant vatą ar polistirolo plokštes aš rizikuoju sudėti nemažai pinigų ir negauti reikiamo efekto dėl nesandarumo, o naudojant putas pritrukti pinigų užbaigti namo statybas apskritai,- sugalvojau, kad reikia bandyti daryti kompleksinį „sumuštinį“. Sienose – medinio karkaso pirmą sluoksnį 5-10cm purkšti uždarų porų putomis ir užsandarinti namą bei sudaryti gerą garo izoliaciją. Antrą sluoksnį tarp sekančio karkaso dėti iš putų polistirolo – 20-25cm ir taip pasiekti reikiamą sienų varžą. O trečią laukinį sluoksnį vėl užpūsti uždarų porų putomis 5cm ir nuo aplinkos poveikio izoliuoti putplastį, uždaryti plyšius tarp putplasčio ir medžio karkaso bei sudaryti išorinį hidroizoliacijos sluoksnį (uždarų porų putos nelaidžios vandeniui). Analogiškai daryti ir stogą – tarp gegnių dedant putplasčio plokštes, o iš vidaus ir iš lauko purškiant putomis. Taip tikiuosi pasiekti reikalingą sandarumo ir šilumos laidumo efektą ir sumažinti šiltinimo pabrangimą.

70 comments

  1. Vilius

    Tik pamačius šį postą iškart ištiko stresas :) bet finale, perskaičius iki galo, truputi atlėgo…fuuu, yra pasaulyje teisybė :) vatos naudoti nenumatyta. Bet tas trugubas karkasas…kame ten privalumas – nušaukit nesuprantu. Išorinis karkasas, kaip ir arkliui aišku – ant jo tvirtinsi apdailą, viskas paprasta ir suprantama, bet kam medžiu gadinti šiltinimo sluoksnį??? Ir iškart klausimas: kaip pirmą sluoksnį užpurškęs putom ant jo žadi sudėti putplastį? Apipjaustyti “mėlulio kraterius” iki plokštumos, ant kurios guls putplasčio plokštės? Oi daug bus šiūkšlių, bereikalingai išmestos putos…
    Aš daryčiau taip: pirma prisitvirtinčiau ant sienos putplastį, klijuojant poliuretaniniais klijais ir smeigiuojant (jei nebūtų plėvelės to galima būtų išvengti). Antra – ant esamo paviršiaus daryčiau karkasą apdailai tvirtinti. Jį galima tvirtinti apačioje, prie pamatų plokštės, viršuje, prie murloto, ir keletu taškų per vidurį. Prieš dengiant apdailą, karkasą užpurkščiau puta – tai ir sandarumo pridės, ir labai gerai sutvirtins karkasą, neatplėšiamai priklijuos prie putplasčio. Purškėjai niekada nenori lyginti putos paviršiaus ir rekomenduoja palikti jo nelygų paviršių oro tarpe – taip ir palikčiau, ketetą cm iki apdailos plokščių.
    Beje, purškiamos PUR galima rasti žymiai pigiau nei 800Lt/m3. Kol tau jos reikės – jo dar labiau atpigs.

    • Simonas Klezys

      rasydamas galvojau, kad Vilius turetu greitai atrasyti ir kad nustebs, jog as taip gynes vata jos nedesiu.
      nezinau ar taip bus labai gerai tvirtinti karkasa per putplasti, sioje vietoje irigi reikia daugiau informacijos surinkti, be to tokiu atveju reiktu putas deti tik isoriniame sluoksnyje. cia irgi paliekamas atviras klausimas iki restos.
      kaina as pasakiau preliminariai. apie GAMO ir kitas atviru poru putas as nekalbu, ten nera toks jau geras dalykas apart to, kad pasiekiamas geras sandarumas, o ir ju laidumas yra gerokai mazesnis 0.034 atrodo, o tai reiskia kad reiktu pastorinti siltinimo sluoksni.

      • Vilius

        Mano aprašytu sumuštinio atveju putoms skirčiau pagrinde sandarinimo bei karkaso standinimo-klijavimo užduotį, tik truputi prisidedant prie laidumo mažinimo. Varžai pasiekti naudočiau neoporą, putos daugiau nei 10cm pūst neplanuočiau.
        Kadangi tavo išorinės sienos bus apie 3,5-4m aukščio, tai esant kokybiškai medienai(sausai, tiesiai išpjautai) nebus bėdų karkasą tvirtinti trimis taškais vertikaliam pjūvyje, dar iki Restos gali pasidomėti tvirtinimo detalių sortimente didelio tankio PIR tvirtinimo detalėmis, leidžiančiomis tvirtinti be šalčio tiltų. Taip, tai tas pats PIR, tik didelio tankio, panašus į plastmasę. Labai įdomi medžiaga, mažo tankio turi labai geras termoizoliacines savybes, didelio tankio – atsparumą dylimui, su nedideliu trinties koeficientu. Tokias detales naudojau žaliuzių kreipiančiąsiais tvirtinti prie EPS.

    • Marius

      Sveiki, įsiterpsiu ir aš…
      Karkaso tvirtinimas vis tik yra problematiškas- prie pamato plokštės jo nepritvirtinsi- kadangi pas Simoną bus plokštieji pamatai, tame sienos storyje, kur turi būti apšiltinimo sluoksnis ir karkasas apdailai- pamatų plokštėje irgi yra tik šiltinimo medžiaga- nelabai būtų prie ko tvirtintis. Vienintelė vieta prisitvirtinti nepažeidžiant šiltalo- gegnės. Būtų neblogai, kad kas jau būtų taip pakabinęs ir karkasą su apdaila- aprašytų niuansus ir rezultatus… Beje klausimas- jei vis tik daryti persikeičiantį karkasą tarpus užpildant EPS, o iš išorės užpūtus 5 cm uždarų porų putomis- ar medinis karkasas nesuplėks. Lietuviškomis sąlygomis paruošta konstrukcinė mediena (net ir išdžiovinta džiovyklose) būna didelio drėgnumo- ir uždaryta nekvėpuojančiame šiltale gali supelyti jau per pirmas savaites, o visiškai sudūlėti per metus. Be to- išorės konstrukcijose prie medienos nepatartina naudoti makrofleksų ar kt. putų traukiančių į save drėgmę- taip pat pūdo medieną. Stoge tarp medinių gegnių naudojant EPS susiduriama su analogiškomis bėdomis…

      • Simonas Klezys

        sveiki,
        visiems, labai baikštiems noriu priminti, kad EPS nėra visiškai nepralaidus drėgmei, jo kvėpavimas yra labai panašus kaip ir medžio, o XPS arba uždarų porų putos taip pat kvėpuoja, tik kaip labai tankus medis pvz.: ažuolas. taip, visiškai šlapios medienos dėti nereikėtų, bet medis tikrai gali kvėpuoti per putplastį pastato eksploatacijos metu.

  2. tuba

    putplastis traukiasi nebus, kad po kurio laiko atsiras tarpai, ir kokia stogo danga numatoma, nes visos putos, taip pat ir putplastis stabiliai išlaiko matmenis iki 80 laipsnių, o aukštesnėje tirpt pradeda, kokia pačio nuomone tuo klausimu? As taip pat dabar dvejonėse, bet po skarda putplasčio atsisakiau, o putos baisiai brangios, bandysiu dėti du garo izoliacinės plevelės sluoksnius ir vatą. Sekmės statybose!

    • Simonas Klezys

      taip, vata turi gera atsparuma karsciui, bet ir rizika nesandarumui yra. stogo dangos kaitimas yra, del to dar konsultuosiuos RESTOJE. yra galimybe daryti atspindincia plevele nuo stogo karscio apsisaugoti. sioje vietoje ji butu labai efektyvi. o del kainos sutinku, bet nesu linkes rizikuoti nes butent si vieta yra esmine PN.

    • Darius

      Sveiki tautieciai, noriu pasidalinti apie PUR-PIR purskiama sienu siltinima. Turiu pastebejas labai bloga savybe
      ,neturi jokios garso izoliacijos. Su mediniu karkasu namuke girdisi kaip lauke suo kasosi.

    • Simonas Klezys

      nežinau ką manyti, nes nuoroda nėra tiksli :), bet jei vatos koeficientas tik 0,04 norint pasiekti geras varžas reikės labai didelio sluoksnio. o apie vatą kaip medžiagą apskiritai aš surašiau savo nuomonę, jei naudosite vatą rekomenduoju ISOVER KL32 ir dėl jos kreiptis tiesiai į isover atstovybę, nes niekur kitur negausite.
      Veikmės aš nelaikau pavyzdžiu, ten yra daugiau marketinginis objektas kur reklamuojamos medžiagos, o ne ieškomas geriausias sprendimas.

  3. Andrius

    Sveiki, netyčia užtikau šį ir man naudingą blogą – vasarą pradėsiu kasybos darbus. Kaip supratau šis planuojamas namas bus iš molio blokelių/plytų?
    Jei taip tai jau kuris laikas mane kamuoja klausimas toks (atleiskit jei kvailas, neesu statybininkas nei inzinierius): planuoju ir pats statyti is keraminiu blokeliu (LODE), tačiau juos renkuosi grynai dėl deklaruojamo gero patalpu mikroklimato. Tačiau jei apšiltinsiu polistirolu ar neopolistirenu, ar nebus prarastos tos kvėpavimo savybės? Nes man logika sako, kad jei darau keramiką dėl kvėpavimo, tai ir šiltinu kvėpuojančia medžiaga, t.y. vata.. O jei jau noriu dėti koki nors Styrodura, tai galima statyti ir iš Arko M18 – finale bent siena plonesne gausis? Ar ne?
    Būčiau labai dėkingas už diskusiją, nes iki šiol neteko šito momento išguglinti, kodėl statant prabangiai iš keramikos šiltinama popigiai su putplasčiu???

    • Simonas Klezys

      Labas, Andriau. Tavo pasirinkimas statyti iš keramikos yra labai geras, bet mikroklimatą sudaro ne kvėpavimas per sienas. čia iš kažkur neteisinga nuomonė atėjusi. jei namas “kvėpuotų” jis taptu nesandariu, o tai nėra labai gerai. Keramika turi gerą savybę reguliuoti patalpų drėgmę, sugerti perteklių ir atiduoti jei trūksta, taip pat ji gerai akumuliuoja šilumą ir sumažina temperatūrinius svyravimus patalpoje. jei rinksiesi keraminius blokelius, o ne plytą, ypač lode kurie yra stipriai tuštumėti, tai labai gerai prižiūrėk statybininkus, kad dėtų pakankamai tirštą skiedinį ir per visą blokelio plotį (kartais jie pataupo skiedinį ir pasigreitina sau darną), tik taip tepdamas uždarysi visas blokelio tuštumas ir neturėsi problemų. taip pat būtina užtepti viršutinį blokelį kuris bus ties langais ir kitom angom, o dar geriau vieną eilę užmūryti pilnavidurėm keraminėm plytom.
      tikiuosi į tavo klausimą atsakiau :)

      • Andrius

        Ačiū už atsakymą. Kvėpavimą suprantu ne kaip oro pratekėjimą, bet kaip drėgmės judėjimą, kas nurodoma kaip didelis pliusas keraminėse, dujų silikato ir medinėse sienose, ir kaip minusas silikato ir monolito sienose. Bet ar išnyksta tas drėgmės reguliavimo efektas kuomet uždarome keramiką vienoje pusėje putplasčiu, o viduje – apdailos medziagų plėvele?
        Šis klausimas aktualus dar ir dėl sienos storio, nes nesinori statyti Trakų pilies sienų, o šilumos norisi, o ją pasiekti ploninant konstrukciją įmanoma tik turint labai tvirtą ir ploną sienos konstrukciją (tipo Arko 18, bpICF liktiniai klojiniai, kur betonas sudaro ploną sieną), ir dedant aukštą varžą turintį šiltalą, tokį kaip XPS (styrodur..?)..
        Taigi ar išlieka prasmė investuoti į išgirtąją keramiką kuomet mes ją užmaskuosime į tokį sumuštinį? Ar visa prasmė yra Jūsų minėtasis inertiškumas?
        Esu pasimetęs tarp šiuolaikinių sienų konstrukcijų..

        • Simonas Klezys

          koks bus apšiltinimas esmės neturi, nes drėgmę molis ir medis sugeria į save. lauko apšiltinimas to neįtakoja, be to putplastis yra laidus garams ne mažiau nei garo izoliacija kurią naudosite prieš šiltinant vata. XPS neturi geros varžos ji lygi pilkajam polistirolui. jei norite mažinti apšiltinimo sluoksnį siūlau naudoti uždarų porų purškiamas putas, taip pasieksite sandarumą, o tai yra labai svarbu siekiant šilto namo. nežinau kokia sienos varža numatyta, šios putos yra brangios, bet tikrai vertos to.

        • Vilius

          “Trakų pilies sienos” – čia geras, turiu bendramintį :)
          Drėgmės reguliavimas turi būti vėdinimo užduotis. Bet koks sienos sumuštinis to nedaro ir neturi daryti. “Kvėpavimas” aktualus tik vargšelei vatai – ji privalo būti atvira iš lauko tam kad pašalintų perteklinę grėgmę IŠ SAVĘS bet ne iš pastato. Jei drėgmė iš vatos nepasišalina – atsiranda kondensatas, vata permirksta, sukrenta, arba užšala. Kol vata sausa – ji dar truputi kažko verta, bet sudrėkus – visiškas pravalas. Va iš kur atsirado būtinas “kvėpavimas” ir jo akcentavimas kaip sveikos konstrukcijos, kai naudojamos prastos medžiagos, kurioms reikia papildomų sąlygų. Išeitis paprasta, pamirškit vatą, lyg jos niekada nebuvo, naudokite kietąsias šiltinimo medžiagas, kurios NEĮGERIA drėgmės ir nereikės niekam kvėpuoti. Putplastis (visos jo atmainos) PIR plokštės, purškiamos putos neturi jokių problemų su drėgme, tai išskirtinai vatos liga.

    • Mintas

      Sienų “kvėpavimas”, tai sienų trūkumas (nesandarumas), kuris dar 19 amžiuje mokslininkų buvo įvardintas, kaip trūkumas, bet marketologų labai išliaupsintas, specialiai suteikiant šiam, statybose naudojamų medžiagų trūkumui – nesandarumui, labai žmogišką pavadinimą, kad būtų galima parduoti prastesnės kokybės medžiagas už padorią kainą. Taip sukurtas mitas, kat pastatas turi kvėpuoti per sienas.

      Taip, pastatas turi vėdintis, bet vėdinimas turi būti užtikrinamas, per specialiai tam skirtas ventiliacijos angas, o ne per sienas. Oro ir drėgmės kaita per sienas yra labai žalinga, tiek sienų termo varžai, tiek pačių sienų konstruktyvo ilgaamžiškumui.

      • Simonas Klezys

        Mintai, koks kvėpavimas? čia yra klaidingas terminas parinktas, nei viena iš “kvėpuojančių” medžiagų nėra nesandarios. Sienų kvėpavimas apibūdina drėgmės ir mikroklimato reguliavimo efektą. apšiltinti sienas galima ir vata, bet nuo to kvėpavimas nei pagerės nei pablogės, nes prieš vatą yra būtina naudoti garo izoliaciją, o tai yra tolygu apšiltinti putplasčiu. Vatai reikalingas išorinis ventiliuojamas tarpas yra visiškai kitas dalyklas, turi kitokią paskirtį ir su vidaus sienomis visiškai nieko bendro.

  4. Andrius

    Vat dabar jau dėkui, su ta plėvele visus taškus ant i sudėjote :)
    Planuoju panaudoti pasyvaus namo principus, bet sertifikavimo nesieksiu. Norėčiau ir aš savo blogą pradėti, bet galbūt kai pajudės statyba. Dabar dar leidimo neturiu.
    O dėl varžos nusistačiau sau užduotį pasiekti R=8 sienose ir 10 stoge, dėti šilčiausius langus rinkoje. Pasyvus nebus nes planuoju rūsį po dalimi namo, kitoje dalyje net neįsivaizduoju kokius pamatus pasiūlys inžinieriai. Siena irgi bus įdomi – keraminis blokelis – šiltalas – keraminės čerpės (namas barnhouse tipo kur stogas ir sienos tom pačiom čerpėm dengti)..
    Sėkmės ir dar kartą ačiū už normalų paaiškinimą.

    • Simonas Klezys

      nėra už ką, Andriau. Jei nori pastatyti maksimaliai šiltą namą tai siūlau tau paimti šiuos elementus: 1.langams naudoti stiklo paketą su 2selektyvais (žr. blogą apie paketus) 2cm kamerom užpildytom argonu, langus montuoti su visom reikalingom butilo juostom, apšiltinti tik purškiamom uždarų porų putom ir aišku maksimaliai langų atsukti į pietus.
      turiu klausimą, kodėl renkiesi čerpes, o ne skalūną kaip aš? kaina?

      • Andrius

        Skalūnas man labai gražu, bet turiu kolegą, užstrigusį su skalūno fasadu (irgi barnhouse tipo), visų pirma, kad LT striuka su specais jį dedančiais, todėl montavimo kaina žvėriška, visų antra, kad ir pats skalūnas nepigus. Kolegos atveju gavosi už apie 130 m2 namo aprengimą skalūnu 200k litų, kas man atrodo pernelyg daug kaip už fasadą su stogu.
        Dar viena priežastis – planuoju įsirengti saulės jėgainę pietiniame šlaite, ir vienas iš variantų – Migeon Actua čerpės su integruojamomis saulės celėmis, kas labai gražiai išbaigia namą, nes visi ritmai suderinti. Kitas mano apmąstomas variantas yra stiklinis Saint Gobain stogas – elektrinė, kuris irgi gražiai susižaidžia su čerpėmis, nors čia turbūt ir skalūnas tiktų..
        Nenoriu, kad susidarytų įspūdis, jog neskaičiuoju finansų – projektavimo pradžioje planavau pigų ir taupų namą, tačiau apetitas kyla bevalgant – dabar turim galutinį 270 m2 namo projektą iš keraminių plytų ir dengtą čerpėmis su saulės baterijomis.. Skalūnas kainą pakeltų dar labiau. O gal Jūs žinote pigesnį nei Mosas tiekėją ir gerus meistrelius? Kolegos atveju – 300 litų už 1m2 su darbu berods gavosi….. Nors namas atrodo nuostabiai, bet sakė dėl patirto skausmo būnant vos ne pionieriumi daugiau to nebedarytų.

  5. Mindaugas

    Kažką jūs, Andriau, painiojat. sakote, kad jūsų draugui namo apdailinimas kainavo 200 000 Lt, o 1 kv. – 300 Lt. Sienų plotas – 130×300 išeina 39 000 Lt. Vadinasi likę pinigai (200 000 Lt – 39 000 Lt) 161 000 Lt suėjo stogui. Tokiu atveju stogo plotas 161 000 dalinam iš 300 išeina net 537 kv. Sienų plotas mažas, o stogas – kaip futbolo aikštė.

    • Andrius

      namo pirmo auksto plotas 130m2. Sienų turbūt didesnis gerokai. Kiek žinau turėjo tilpti į mažiau, bet kažkas kažką blogai suskaičiavo, teko pakartotinai siųstis iš Kinijos, o tai labai pabrangino viską..

      • Simonas Klezys

        sunku patikėti, bet skalūno stogui kai įvertintas jo trigubas prasilenkimas kaina yra 95lt/m2 sienai 65lt/m2 nes siena mažiau persikeičia. darbų kaina 40lt/m2. o jei vežėsi iš kinijos tai dar ir nelabai tinkamą mūsų klimato sąlygoms galėjo paimti. gal tai buvo seniau, tai tokios kainos pusiau realios, bet dabar jo kainos tikrai labai patrauklios ir tai ne kinietiškas o portugališkas arba ispaniškas skalūnas.

  6. Andrius

    Ar į Jūsų rašomas kainas įskaičiuotos visos medžiagos? Karkasas, jo gamyba, varinės vinys, kampai ir apie kaminėlius esantys netipiniai elementai? Jei taip – tuomet man atrodo patraukliau nei čerpės, ir kaina labai panaši..
    Beje ar nėra patikimiau sienų dalyje karkasą daryti metalinį? Dėl medžiagos svorio. Beje kažkaip buvau pražiopsojęs projekto temą – iš tiesų kažką panašau turėsiu ir aš – apvilktas namas su “burna” – o ši iškalta lentutėmis… Tik apvilkimui pradžioje galvojau naudoti skardą, bet nesinorint maximos angaro vaizdo pasirinkau čerpes (arba skalūną – pažiūrėsim ką parodoje siūlys ir paskaičiuosim)

    • Simonas Klezys

      ne, cia yra medziagos kaina. karkasas reikalingas ir cerpems, vinys taip pat. netipiniu detaliu pas mane mazai, o kampai issprendziami su skarda. zodziu pabrangimas bus, bet ne toks zymus. del skaluno tai gudru yra kooperuotis, nes suburus komanda tikrai galima pigiau nupirkti nei vienam. reikia imti konteineriais.

  7. Andrius

    Bet medis pūva? O karkasas juk uz apsiltinimo isoreje? Juk ar skalunas, ar cerpe, is esmes tos medziagos įtakos šiltumui neturės, tik saugos šiltalą nuo aplinkos poveikio ir suteiks grožį.
    O dėl kooperavimosi idėja labai įdomi, tik pagal mano planus apdaila nusimato kitais metais, ateinantis sezonas tik rusys su pamatais ir perdanga, kas turės peržiemoti, ir tik tada stosis namas. Čia iš dalies tėvo – inžinieriaus patarimas, iš dalies ir finansinė našta pasiskirstys. Bet kokiu atveju stebėsiu blogą ir jei ateis laikas užsakyti skalūną – informuokite, galbūt susandėliuočiau žiemai garaže :)

  8. Simonas Klezys

    medis nepuva, nebent blogai paskaiciuotas rasos taskas, bet net ir tokiu atveju ventiliuojamas karkasas turi galimybe dziuti. medis nepuva.
    del kooperavimosi tai laisvai galim, mano apdaila nusimatotaip pat ne anksciau kaip kitais metais.

  9. valdas

    šiaip siūlau atkreipti į poliuretano putų šilumos laidumo koeficientus, nes beveik visur nurodoma tiesiog šilumos laidumo koef. tarkim 0.022, bet techniniuose liudijimuose žemiau yra dar vienas dydis – tai šilumos laidumo koeficientas po sendinimo ir jis tokiu atveju būna 0.030. Ir atitvarų šilumos laidumo skaičiavimuose būtent šilumos laidumo koef. po sendinimo ir turi būti naudojamas. 0 šiaip tarpinis variantas tarp mineralinių vatų ir purškiamo poliuretano, manyčiau būtų pučiamos arba celiuliozė (Lietuvoje vadinama ekovata) arba pučiama medžio vata. Aišku, šil.perdavimo koef. prastesnis žymiai, bet sandarumas daug geresnis negu mineralinių vatų dembliai ir pan.

  10. Andrius

    Sveiki ir vėl,
    po RESTA smegenų plovimo parodos vėl subangavo minčių ir abejonių jūra kalbant apie šiltinimą ir blokelius..
    Man visgi labai painus pasirodė Jūsų šiltalų sluoksniavimo išradimas, ir dar labiau atsižvelgiant į tai, kad fasadas bus skalūno, ar ne paprasčiau būtų šiltinti vata? Ji tiesiog geriau prisitrombuos į tarpus tarp lagių, ir nebus problemos liestis su medžiu tiesiogiai, nes gi prie putplasčio ir putų medis turėtų sušusti, ar ne? Ar aš vėl nugrybavau? :)
    Labai ilgai svarsčiau dar kitokį variantą, jei jau šiltinti putplasčiu – tvirtinti lagių karkasą kaip kopėčias per atstumą kokių 2 cm nuo putplasčio – panašiai kaip klinkerio mūras tvirtinasi lanksčiais ryšiais. Tuomet irgi gautųsi tikras termosiukas su skalūno kevalu..

    Tačiau šitoje vietoje visi žinome, kad putplastis bijo šviesos – o vat čia klausimas kaip ten už čerpių ar skalūno būna – ar nėra ten biški šviesiau nei po klinkerio mūru?

  11. simas

    Sveiki piniguociai, skaitau ir stebiuosi lietuviu ‘ isradingumu’ ir durnumu. Nu nemazai svieto esu apvaziaves ir nemazai karkasiniu statybu mates, bet tokiu nesamoniu apie kokias cia kalbat dar neregejau.Isisamoninkite lietuviai kad visi tie polistirolai ar putos tai daugiakomponentes chemines medziagos= vezys! jus ka norite naftos platformoje gyventi? Yra pilna kitu naturaliu medziagu kaip medzio vata, ekovata(celiulioze) kuriu silumines savybes laisvai pasieks tuos jusu norimus 8-10. tik beda kad pas mus nevisi statybininkai zino kaip taisiklingai reikia su sitom medziagom dirbti ir kaip turi buti padarytas karkasas. Hmm… pabandysiu vienam danui isiulyti polistirolu ir tuom gamo putom karkasa apsiltinti. Tikiuosi kad jis supras jumora ir man nereiks kito kliento ieskoti…………

    • Simonas Klezys

      labas, Simai
      tikiu, kad esi svieto apvaziaves ir tikiu, kad karkasiniu statybu matei, bet kai kalbi apie danus ir ekologija… chemijos aplink mus yra labai nemazai ir tokios su kuria mes turime tiesiogini kontakta, o ne per salia esancias sienas. veziui sukelti yra kurkas daugiau faktoriu nei tai, apie ka tu kalbi.

    • Igoris

      Čia geriausiai tinka Viliaus naudojamas pavyzdys. Jeigu pasižiūrėsit kokiame įpakavime yra mėsos, konditerijos ir kiti gaminiai parduotuvėse – ogi ant to paties polisterolio. Na jeigu jau maistą jokios tarnybos nedraudžia dėti ant tokio ‘nuodo’, tai kaip jis sienose man pakenks labiau.
      Žinoma jeigu yra moklsiškai pagrįstų tyrimų, kuriuose akivaizdžiai matoma polisterolio žala žmogaus organizmui, mielai susipažinčiau.

      • Vilius

        Jei labai norėsi – rasi tuos tyrimus, youtube rasi rusų profesorių, kuris kryžium griūva, kad EPS būtų uždraustas…atset nuolat išskiria stirolo dujas, kurios yra nuodai. Net jei tai ir teisybė – vėdinimas visiškai išsprendžia šią problemą, kam dar ne drąsu – galima tinkuoti tradiciniu tinku ir taip izoliuoti bet kokį kontaktą su EPS. Aš to nepriimu rimtai, stato ir naudoja vokiečiai (raskite didesnius pedantus pasaulyje!) austrai, švedai ir norvegai – o štai lietuviai turi būti visa galva gudresni :) ir atsisakyti…. juokas!

    • Vilius

      :) ot “tundros” danai – yra naujų, pažangių, žymiai efektyvesnių medžiagų, jie tik medį duok, gražink mus į XIX amžių :) Gerai kad ne visi, keletą tokių Simas sutiko, o išvadas padarė apie visą šalį.

  12. saulius

    kiek man zinoma, tai medzio negalima “uzkonservuoti”, nes tada jis elementariai supus. Niekur nemaciau detales, kur karkasas siltinamas polistirolu.
    O namuko architektura, tai visai simpatiska.

  13. DEU

    Sveiki
    Baiginėju savo pasyvaus namo projektą, kurio konstrukcija gana panaši. Tai yra numatytas ventiliuojamas fasadas, o šiltinama bus kietomis medžiagomis (greičiausia neoporu). Todėl teko nemažai pasukti galvą kaip tai padaryti ir 100 procentinio sprendimo iki šiol nėra.
    Didžiausia problema kaip elgsis medis paskandintas polistirole ar putose. Konstruktoriai kategoriškai atsisakė pasirašyti ant tokio varianto, kai medis neturi galimybės lengvai pašalinti drėgmę. Pasiknaisiojau internete ir taip pat nelabai radau tokių pavyzdžių. Teko ieškoti sprendimų su neuždaryta medžio konstrukcija.
    Kitas dalykas, kad tiek neoporas tiek purškiamos putos turėtų būti izoliuotos nuo atmosferos poveikio ir graužikų. Neoporą galima nutinkuoti, tačiau su putomis išorėje didesnė bėda. Jos gali būti dažomos, bet ar tokios apsaugos pakaks nuo graužikų?
    Mano sprendimas suklijuoti 30 cm neoporo, nutinkuoti, ant viršaus tvirtinti medinį karkasą, kuris pagrinde kabėtų ant stogo gegnių ir papildomai kiaurai neoporą būtų tvirtinamas į mūro sieną. Neoporas būtų klijuojamas netik prie sienos, bet ir tarpusavyje, todėl tikiuosi pakankamo sandarumo.

  14. Andrius

    Sveiki,
    Kadangi siltinimo diskusija jau senokai nurimusi, norejau paklausti Simono, ar nepasikeite mastymas del fasado siltinimo sprendimo? T.y. ar liekate prie eksperimentinio sumustinio, ar visgi pereisite prie turbut pigesnio ir paprastesnio vatos siltalo.
    Kadangi mano statybos pasistumejo kiek daugiau nei planavau (baigia iskilti sienos), tai panasu kad stogo ir sienu siltinimas prasides jau greitai. Mano rangovas, nors budamas ir jaunas zmogus, nesutinka medzio kisti i polistirola, ir siulo Knauf vata (jo nuomone Paroc suprastejusi, del to nuolaidas taiko, o Isover tiekimas nekoks)
    Butu idomu Jusu nuomone ir ar yra koks apsisprendimas jau?

    • Simonas Klezys

      Labas, Andriau, su šventėmis tave vir visus skaitytojus :).
      dėl šiltinimo tai tu palietei temą kuri labai laukia savo naujo posto. šiltinimo darbai jau pradėti. tarp gegnių dėti putplastį baigiau prieš kalėdas, o sienų liko tik garažo pusėje, taigi dėl šiltinimo būdo esu apsisprendęs, pradėjęs ir išbandęs, manau pasiteisino, nors įvedžiau nedidelį pakeitimą dėl ekonomijos. o jei daryčiau iš naujo, dar truputį supaprastinčiau. bet gal apie visą tai poste kurį tikiuosiu greitu metu parašyti :)

      • Andrius

        Su Šventėm ir Jus!!! :)
        Nekantrauju pamatyti foto ir paskaityti.
        Taip pat įdomu kaip pavyko su skalūnu? Jei ne paslaptis domina labiau finansinė dalis skalūno (kažkada kalbėjom apie kooperavimąsi.. Aš dar neužsisakiau fasado apdailos, bet po mėnesio turbūt užsakinėsiu. Likau ties čerpėmis, nes lyg ir pigiau, ir man patinka, kad jos kiek didesnės, bei prancūziškos turi išbaigimą kampuose. O šiltinsiu Knauf Ecose Unifit/ TP

        • Simonas Klezys

          Labas, Andriau, skalūną aš jau turiu, bet jam laikas ateis tik vasarą, o iki tol reikia baigti šiltinimo darbus. čerpes aš irgi labai svarsčiau, bet mano atveju yra tokių mazgų, kuriuos su čerpėmis sunku apdirbti.

  15. Rimvydas

    Sveiki, visi. Kas liecia sandaruma, galiu pasiulyti naudoti “air tightness membrane”, kuria galite naudoti tiek stogo sandarinimui, tiek sienu, zodziu visam namui. Skaiciavimu neatlikinejau, bet manau zymiai pigiau iseis siltinti neoporu ar tai PIR/PUR plokste ir deti sia membrana, negu purksti putomis, vien tam, kad isgauti sandaruma. Su sia membrana pats esu dirbes ir mates begaleje naujos statybos namu. Lengva instaliuoti paciam. Imesiu linka, galesite pasiskaitineti, kas ir kaip. Per daug jau rasyti reiketu.
    Kas liecia putas…Kai su jomis susiduriau pirma karta, pries 3-jus metus, pamaniau “vau ir as savo name noresiu siltinti jomis stoga”. Bet dabar, ne aciu. Su siomis putomis as velgi susiduriu gana daznai ir ka as pastebejau, tai burbulu susidarymas. As nekalbu apie mazycius burbulelius, o apie kumscio dydzio ir didesnius. Is pradziu, po purskimo, ju nesimato, bet kai jas nupjauna (islygina su gegnem), galima aptikti tarpeliu. Is smalsumo pradedi kisti pirsta i ta vieta, o ten – nieko! Tada paimi ir su ranka atplesi didesni sluoksni putu ir pamatai didziule tuscia ertme. Aisku, taip gali atsitikti del purskejo neatlaidumo, ar tai per greito puskimo, bet kai sumoki tokias sumas, kazkaip noretusi, kad uzbaigtas rezultatas butu tobulas. Beja, cia kalba eina apie namu stogus nuo 10cm iki 20cm putu storumo.
    Kitas puikus tusciu ertmiu viduje pavyzdys buvo, kai buvo uzpurkstas stogas, kuris dar nebuvo uzdengtas cerpemis is isores ir turejo tik membrana. Kaip tik pasiseke siame name apsilankyti tuo metu, kai saule buvo butent virs stogo paciam dienos vidury…ziurejau issiziojes. Kuo puikiausiai matesi visi burbulai ir ju buvo daug ir visokiu skersmenu (paprasciausiai ju vietose saule skverbesi kelis kartus labiau, nei ten, kur ju nebuvo). Siuo atveju putu storis buvo 10cm. Isivaizduokite suri (kaip Tom & Jerry multikuose), kuris viduje turi ertmes ir padauginkite keleta kartu: vat ir “spray foam insulation” kokybe.
    Dar kitas dalykas. Sakoma, kad sios putos yra nedegios. Taigi, su broliu puikiai mateme kaip jos “nedega”. Is 350kv/m namo stogo purskimo buvo like DAUG atlieku po nupjaustymo (keletas 60l siuksliu maisu). Statybininko padejejas tuo metu kaip tik nese siuksles i lauka ir ne tam, kad isveztu, bet sudegintu. Sumete i atskira kruva sias putu atliekas ir padege. Vargselis pats nesitikejo…uzsidege greiciau negu popierius ir dege tokia agresyvia liepsna, kad kraupu net ziureti buvo. Dumu spalva buvo juoda, lygiai tokia pati, kaip deginant padangas. Taigi, mano nuomone apie sia siltinimo medziaga stipriai pasikeite ir as savo name jos netaikysiu.

    Orui nepralaidi membrana (yra ir vejuk nepralaidi membrana, skirta darbams, atliekamiems is lauko)http://www.siga.ch/en/

    • Simonas Klezys

      žinai, Rimvydai, aš dėl putų jau esu apsisprendęs. bet ne dėl jų purškimo, o dėl nepurškimo. kiek užbėgai man už akių, bet priežastys dėl kurių aš jų atsisakau ne tos kurias tu paminėjai. visų pirma tai finansiniais sumetimais kuriuos sugalvojau kaip apeiti. vietoje putų planuoju kloti tą patį neoporą ir kraštus sandarinti PENOSIL Gold serijos montavimo putomis kurios turi šilumos laidumo koeficientą artimą neoporui 0.035. viršuje betkuriuo atveju dėsiu difuzinę plėvelę, kuri reikalinga daugiau kaip papildoma stogo apsauga nuo pripustymo. tavo nurodyta membrana irgi neblogai atrodo, bet esminis momentas su plėvelėmis jas sandariai suklijuoti tarpusavyje ir tvarkingai užbaigti kraštus, kas yra neįmanoma užduotis daugeliui mūsų statybininkų :)

  16. Rimvydas

    Na, ta plevele turi montuoti tik specialius SIGA apmokymus baige zmones, o sau darant, tai ismoksti bedarant :) . Siaip tai nera sudetinga, kai su ja susipazysti. Yra begale skirtingu klijavimo juostu, o prie sienos priklijuoti membranai naudojama speciali laaabai lipni ir sandari medziaga, kuri niekada nesustingsta iki galo bei labai nervina, jeigu prikimba prie pirstiniu (pirstines gali mest lauk).
    Siaip sveikinu, nepasirinkus putu.
    Beja, ka patartum daryti su stogo pleve, kuri yra apdraskyta pauksciu? Tiesiog plemais nera pacios pleveles, o stogas yra uzdengtas cerpemis. Taip nutiko, kadangi namo statyba sustojo po stogo uzdengimo darbu ir jis liko stoveti 3 metus. Pauksteliai rado sau prieglogsti… Ar bus gerai uzdeti tos pacios membranos lopus is apacios ir sandariai suklijuoti su kokia specialia juosta?

    • Simonas Klezys

      prie sienos plevelė tikriausiai klijuojama butilu, pagal tavo apibūdinimą ši medžiaga veikia labai panašiai.
      dėl seno stogo, tai būtų gerai žinoti daugiau informacijos, kas ten yra, gegnės be apšiltinimo, virš jų …? plėvelė oro tarpas ir čerpės? plėvelė gali būti paveikta saulės spindulių? šiaip remontuoti difuzinę plėvelę būtų gana keista, kažin ar ji gerai dirbs savo darbą, bet žinant daugiau informacijos galima būtų kažką galvoti, kaip tvarkyti nenuimant čerpių.

      • Rimvydas

        Stogas standartinis: gegnes, stogo membrana, luotukai ir cerpes. Jokio apsiltinimo nera. Plevele saules spinduliu paveikta nebuvo (ilgiau rekomenduojamo laiko). Pauksciukai paprasciausiai pateko i namo vidu per langus (kai jie dar nebuvo uzkalti) ir pro stogo galus. Kodel jie nusprende padraskyti plevele tai jau ju reiketu klausti:)

        • Simonas Klezys

          na… nepavydėtina situacija. o lotuota tiesiai ant gegnes? tarp lotavimo ir pleveles yra oro tapas paliktas? situacija sudetinga ypatingai tame, kad papildoma plevele dedant is apacios negalesi graziai uzbaigti krastu, o jei negali sutvarkyti krastu, tai is jos naudos neprudai. kiek stipriai ten sudraskyta, gal vistik bandyti ieskoti klijavimo juostu ir su jom zaisti.

          • Rimvydas

            Luotuota iprastai: pirmas luotuku sluoksnis tiesiai ant gegnes, kad prispaustu plevele, o kitas ant pirmo, tik priesinga kryptim, tai automatiskai tarpas susidaro. Kiek stipriai sudraskyta, tai ir man butu idomu paziureti i progrsesa…jau virs metu ten nebuvau :(

  17. renata

    sveiki, as vis suku galva del stogo siltinimo putu pulistirolu, kakangi cia galiu paklausti ir manau gausiu protinga atsakyma klausiu- ka jus manote apie toki stogo apsiltinimo buda?
    http://www.euromac2.lt/stogas.html
    kadangi jie turi elementu, kuriu storis iki 54 cm, tai turbut butu geras variantas vietoj to vargo pjaustant putu pulistiroli ir kisant tarp gegniu bandant klijuoti putom? gal kas daugiau supranta uz mane, nes jie kainos nesako, o manau nebus labai pigiai, bet variantas lyg neblogas ?

    • Simonas Klezys

      labas, sprendimas tikrai neblogas, tik reikia žiūrėti kaip galus apšiltinti ir, kad metalas būtų kuo daugiau atitrauktas nuo lauko apšiltinimo sluoksnyje.

  18. edgaras

    labas, visko neperskaiciau, bet noriu paklausti, gal zinot kas lietuvoj pardavineja stiklo vata GLAVA, teko norvegijoj susidurti taj patiko.

  19. Giedrius

    Laba diena, Simonai.
    Užkabino jūsų diskusija dėl šiltinimo su Viliumi, pradėta dar stogo temoje.
    Svarstėte dėl putplasčio arba Isover vatos.
    Kas visgi lėmė jūsų apsisprendimą tarp šių medžiagų, putplasčio link? Isover norimo artikulio sunku buvo gauti ar tiesiog techniniai praktiniai sumetimai, dar kažkas?
    Noriu paklausti jūsų patarimo. Statysiu greičiausiai irgi iš keramikos (gal blokeliai, o gal kaip ir jūsų plyta), fasadas irgi bus ventiliuojamas. Nieko prieš pilkąjį putplastį, bet kažkodėl labiau linkstu prie vatos. Jeigu nesunku pasidalinkite trumpai mintimis, koks jūsų nuomone būtų optimaliausios tokios sienos sumuštinis?
    Dėkoju.

    • Simonas Klezys

      labas, Giedriau,
      ta diskusija labai sena, per tiek laiko daug kas pasikeitė :) jei dabar daryčiau stogą, daryčiau kitaip. visų pirma naudočiau tik kombinuotas gegnes (steico). šiltinimui su KNAUF’u turime atidirbę labai neblogą mazgą, kurį dažnai naudojame projektuose. nieko prieš neturiu ir prieš putplastį, bet kaip praktika parodė su jo montavimu stoge yra daugiau problemų ypač sujungimų sandarinimuose. o va sienoms tai rekomenduočiau naudoti tik putplastį. jei ventiliuojamas sienos mazgas, reikia žiūrėti detalę, ką kabinsite ir kaip išspręsti, kad nebūtų šalčio tiltelių.

  20. Giedrius

    Simonai, dėkoju.
    Iki gegnių dar nepriėjau :), bet tikrai sudominote. Kiek suprantu pas save gegnėms dėjote paprastą tradicinę medieną. Kodėl visgi dabar rinktumėtės kombinuotas steico gegnes? Kokie pliusai?
    Labai mažai žinių statyboj turiu :) bandau skaityti ir spęsti :)
    Jeigu mūras keramika, o fasadas medis, kuris privalės būti montuojamas ant (greičiausiai) medinio karkaso.
    Ar bent jau teisingai preliminariai galvoju? :) kad jeigu siena keraminis mūras > iš išorės visų pirma dedu priešgarinę plėvelę > tuomet vatos sluoksnis/sluoksniai > tada vėjui atspari vata arba vėją sulaikanti plėvelė > tada oro tarpas, kad būtų ventiliacija (natūralus džiovinimas) > ir tik tada medžio fasadas.
    Ar bent jau panačiai teisingai galvoju? :)

    • Simonas Klezys

      steico turi kur kas mažesnius peršalimus nei medis, be to mažiau vaikšto. tai vienareikšmiškai geresnis variantas. ant fasado galima ir nedėti medinio karkaso, galima klijuoti putplastį, tinkuoti ir prie armavimo tinko klijuoti medinius tašus fasado apdailai tvirtinti, jei fasadas nebus sunkus. jei visgi daryti iš medinio karkaso, tuomet taip pat siūlau pagalvoti apie steico panaudojimą, jokios garo plėvelės nereikia, faro izoliaciją atlieka tinkas. :)

  21. Giedrius

    Simonai, dėkoju.
    Steico gegnėm stogui beveik rimtai jau susidomėjau. Reikės dar įvertinti ar kritiškai skiriasi kaina lyginant su medžiu. Su Steico kiek suprantu ir patogesnis darbas šiltinant stogą?
    Dėl Steico karkaso sienų apšiltinimui galvoju ar nebūtų taip jau labai per brangu, nors tiesą sakant kainų nė nežinau.
    Dėl sienų šiltinimo putplasčiu supratau, ačiū. O koks visgi jūsų nuomone būtų optimalus sienos sumuštinis šiltinant vata? Keramiką ir medinį fasadą turime omenyje.. :)

    • Simonas Klezys

      steico gal ir bus kiek brangiau, bet čia reikia vertinti energetinę naudą, taip pat darbas paprastesnis. ant sienų jei dėti medį tai jį reikia kryžiuoti kas 5cm, paskaičiuokite kiek tvirtinimo detalių išeis ir steico nebebus labai brangu. sienas aš kaip minėjau daryčiau iš putplasčio, tvirtinimo tašus klijuojant prie armavimo tinko na galima dar vieną kitą putplasčio ankerį įsukti. taip pat putplastį sienoms reikėtų imti ne EPS50 o kokį EPS70 ar net 100 neturėsite jokių peršalimų dėl medžio, darbo sąnaudos žymiai sumažės.

  22. boko

    Sveiki Simonai,
    aš taip pat planuoju daryti ventiliuojama fasada su neoporu ant arko18 sienos,gal butu galima šiek tiek plačiau apie karkaso klijavimą prie EPS
    dėkui

    • Simonas Klezys

      Dainiau, mačiau kažkurio XPS putplasčio puslapyje rekomendacijas tokiam karkasui. tai galima pritaikyti ir EPS, tik reikia kietesnį putplastį dėti, kad nebyrėtų. įvertinkite kokio svorio fasadas, pagal tai karkaso tvirtinimą turėtų tikslinti jūsų konstruktorius.

  23. nomedas

    Sveikas, ačiū už naudingą ir įdomų straipsnį. Planuoju įsirengti šiltnamį savo kieme. Kadangi tai darysiu pirmą kartą, tai reikia patarimo. Koks būtų tinkamiausias elektrinis grąžtas ir kokių dar prireikė įrankių?

  24. albinas

    Sveiki Simonai.
    Planuoju statytis vieno auksto su mansarda nama, kolkas dar vykdoma architekturine dalis. Apsisprendes apdailai naudoti klinkerio plytas, perdanga betonine. Masciau apie keramzitinius blokelius sienom ir sildinti akmens vata, taciau gal turit patrauklesniu ideju kokia sildinimo ir blokeliu kombinacija pasirinkti kainos ir mikroklimato atzvilgiu? Nesu statybininkas taigi man cia yra gan didelis galvosukis. Aciu

    • Simonas Klezys

      labas, Albinai, dėl šiltinimo ir konstrukcinių medžiagų jums turėtų patarinėti jūsų architektas ir konstruktorius, nes tai yra projekto dalis. turite sėstis kartu ir kalbėtis apie galimus variantus, jų privalumus ir trūkumus. čia iš šalies vienareikšmiškai patarti negalima, nes vata vatai nelygu..

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>