stiklo paketai

Pasirodo, turiu pasikoreguoti,- komentaruose pateikiau nepilną informaciją dėl selektyvų naudojimo.
Taip, jie būtini pasiekti reikiamą šilumos laidumą stiklo paketuose bet…
Iškilus opiam klausimui- kokius stiklo paketus naudoti pasyviam namui, pradėjau intensyviau domėtis ir rinkti informaciją. Pagrindiniai parametrai apibrėžiantys paketų panaudojimo efektyvumą Ug – šilumos laidumas, apibūdina per stiklo paketus išeinančios energijos kiekius (nuostolius) W/m²K; g – saulės faktorius, apibūdina per stiklus patenkančios saulės energijos kiekį. Paprastai renkantis langą žiūrima į Ug, taip stengiantis sulaikyti kuo daugiau šilumos energijos namuose, bet kalbant apie pasyvius namus ne ką mažiau svarbi g reikšmė, nes būtent saulės energija panaudojama kaip pasyvi (nemokama) energija ir kuo daugiau stiklai praleidžia saulės, tuo mažiau reikės papildomos (mokamos) šilumos energijos.
Didžiausią saulės pralaidumą turi paprastas stiklas, bet kaip žinia, jo varža yra labai maža. Turbūt daug kam jau teko girdėti apie „technikos stebuklą“ vakuminius stiklus, tai nauja technologija, kai tarp dviejų plonų stiklų įterpiamas vakumo tarpelis. Kad stiklas nesusispaustų kas tam tikrą atstumą sudedamos skaidrios tarpinės (taškiukai) kurie daugiau ar mažiau matomi stikle ir su tuo reikia susitaikyti, o viename stiklo kampe yra ištraukimo sklendė. Tokius stiklus jau galime rasti rinkoje, juos gamina PILKINGTON http://www.pilkington.com/europe/, jų kaina (vieno stiklo) yra apie 700Lt/m², taigi pakankamai brangu, o pasiekiamas stiklo šilumos laidumas Ug-1.4W/m²K bei g-67%, kai tuo tarpu paprasto stiklo Ug-5,8W/m²K ir g-87%. Iš to paties vakuuminio stiklo daromi ir stiklo paketai kuriais pasiekiami geresni šilumos laidumo parametrai kuriuos galima sumažinti net iki 0,1W/m²K. Betkuriuo atveju, vakuuminiai stiklai nėra tas stebuklingas sprendimas vertas tokios kainos ir jie yra rekomenduojami dėti senamiesčiuose į senovinius langus, kur nėra galimybės įmontuoti stiklo paketus.




Vakar apsilankiau pas „Sabonio Klubas ir Partneriai“ specialistus. Kalbėjomės ne tik apie vakuuminius stiklus, bet ir jų siūlomus stiklo paketus. Apie selektyvinės plėvelės poveikį ir jų skirtumus. Jie išaiškino, kad plėvelės gali turėti skirtingą poveikį, vienos daugiau pralaidžios saulei, bet mažiau efektyvios šilumos laidumo srityje ir atvirkščiai. Kaip pavyzdį pateikiu jų siūlomus tris stiklo paketus su vienodu argono užpildu tik skirtinga selektyvine danga:
1. THERMO SKP/3 Premium — 4GNP-20Ar-4-20Ar-4GNP Ug-0.5 g-49%
2. Clima Guard 1.0 – 4GN1-20Ar-4-20Ar-4GN1 Ug-0.5 g-37%
3. Clima Guard nrG – 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG Ug-0.6 g-62%
1 plėvelė kaip supratau yra dažniausiai naudojama lietuvių languose, nes turi neblogus šilumos laidumo parametrus, bei vidutinišką saulės faktorių. 2 plėvelė yra šilčiausia, tai tik nelabai jaučiasi ant mano parinktos 2cm kameros, tai iš esmės panašus variantas kaip vienam iš komentarų siūlė Dovydas (SAINT-GOBAIN Planitherm ONE), bet jos problema ta, kad ji stipriai užtamsina langus, jos g yra tik 37% ir ji visiškai netinka pasyvių namų langams nukreiptiems į pietų pusę. 3 plėvelė kaip tyčia yra labai šviežias produktas, tai speciali selektyvinė danga, pritaikyta pasyviems namams, kaip pastebėjote, jos U labai nežymiai skiriasi nuo pirmųjų stiklo paketų, o saulės faktorius yra žymiai didesnis, net 62%. Skaičiuojant PHPP programa galime palyginti, pasirinkus pirmąjį variantą metiniai šilumos poreikiai mano namui 12kWh/m², antrąjį 15kWh/m², o pasirinkus trečiąjį variantą jie sumažėja net iki 10kWh/m².
Dar gali kam kilti klausimas, kodėl pasirinkau 20mm kameras stiklo paketuose. Sprendimas priimtas po konsultacijos su tais pačiais „SKP stiklas“ specialistais. 2cm kamera leidžia pasiekti gerus šilumos laidumo parametrus ir sutaupyti pinigų, jei norėdami suploninti stiklo paketą mes jo kameras pildytume kriptono dujomis. Pasak jų, kriptono dujos yra efektyvios mažesnėse kamerose, iki 12mm, kuomet (o taip būna dažnai nes į daugelį paprastų langų negalima įstatyti 52mm storio stiklo paketo) nėra galimybės įstatyti storesnių stiklo paketų. Mano pasirinktuose aliuminio profiliuose yra galimybė montuoti pakankamai storus paketus. Apie tai, kad stiklo paketuose negali būti metalinių rėmelių, nes būtent čia yra šalčiausia stiklo paketo vieta, turbūt kalbėti net nereikia.

40 comments

  1. Dovydas

    Atradau ir as kad jau idetas naujas postas..
    Nekritikuosiu nieko is pateiktos info- matau tiesos paieskoje einam teisingu keliu. Vienas pastebejimas- pagal standartus reikia U reiksmes apvalinti iki vieno skaiciaus po kablelio. Kai kalbam apie paprastus gaminius tai ne tiek svarbu, bet pasyviam gaminiui – verta pasiziuret. Neseniai pasilyginau tristikli One su standartiniu selektyviniu – is graziu skaiciu 0.5 ir 0.6 gavosi 0.53 ir 0.58. Dabar visada pradejau ziureti du skaicius po kablelio.
    Del “3” stiklo paketo tipo- skirtingi gamintojai turi atitinkamus analogus. Saint Gobain-Planitherm Lux; Guardian Clima Guard nrG; manau pas Pilkingtona, Interpane’a irgi rastume panasiu. Manau kolkas pasyviam namui (pietinei pusei) tai vienas is tinkamiausiu variantu

    • Simonas Klezys

      taip, Dovydai, turi ir kiti analogisku stiklu kurie tinka PN, tiesiog, kol nezinai ko nori, tau siulo standartini varianta. kurios firmos konkreciai imsim stiklus kolkas nera apsispesta, bet bent zinau kas turi tai ko man reikia.

    • Vilius

      Pasinaudodamas proga noriu paklaust ką naujoviško (ala SSG Privalite) galima rasti stikliniam tambūrui – būtent tokią užduotį sprendžiu. Privalite labai domina, bet piniginė išraiška…nežinau ar tas stiklo to vertas. Situacija tokia, kad pietinė saulė puikiai šešėliuota, bet pietvakariai – jau problema, todėl reikia stiklo saulės kontrolei, bet nesinori prarasti pritekėjimų žiemą. Ką patartumėt?

      • Simonas Klezys

        apie šiuos stiklus mums dar studijų laikais kalbėjo. kiek pamenu tai čia ne stiklas, o užpildas, kažkokios dujos matomai kurios reguoja į elektros srovę persisukdamos ir stiklas iš skaidraus patampa matiniu. kam tau tokie kosmosai? sprendimas lietuviškas – žaliuzės, dabar galima ir į patį stiklo paketą jas įdėti, tai nedulkės. jei nenori jų varstyti tai dėk su elektros varikliuku kokias ir šviesos davikliu. žodžiu kombinuoti reikia, bus ir pigiau ir išradingiau ir manau veiksmingiau.

        • Vilius

          Eksperimentai, naujos technologijos visad žavi ir traukia… Kodėl pačiam nepabandžius ir kitiems neparodžius? Jei tokios technologijos egzistuoja kodėl jos negali būti įdiegtos mano arba mūsų namuose?
          Dėl dujų nesu tikras – vienas iš atitikmenų yra plėvelė, kuri veikiama srovės keičia skaidrumą, tai abejoju, ar ten dujos.

          • Simonas Klezys

            naujovės traukia, bet jų naudojimas turi būti logiškas ir pagrįstas. aklai eksperimentuoti, tam, kad kitiems parodyti aš nematau tikslo.

          • Vilius

            O kas sako “aklai eksperimentuoti”? Tam ir suku makaulę, o ne pasiimu “tašikę” litų ir bėgu pirkt – tam, kad kitiems parodyti :) Išsinagrinėti visus parametrus, primesti kainą, bet šioje vietoje taupyti nenoriu – paradinis įėjimas turi būti išskirtinis, kad namai trauktų ir kuo trumpiau užsibūčiau darbe :) Jei pavyks gerai – bus ir kitiems ką parodyti.

          • Vaidas

            Sveiki,
            Pietineje ar vakarineje gyvenamuju patalpu puseje, stiklinimui rekomenduociau panaudoti stiklo paketus su zemu saules energijos pralaidumu: SUNGUARD SN 70/37. Tai butu geresnis sprendimas nei apsaugu su zaliuzemis ir butu issaugomas naturalus bei nemokamas patalpu apsvietimas. Produkto SN 70/37 aprasymas puslapyje: http://www.sunguardglass.com. Sekmes.

        • Dovydas

          Del zaliuziu tai ka galiu pasakyt: teko pirkti is SKP (buvau pirmas ju klientas sio produkto :) ), tai jie dirba su danais, produktas Hagen (dabar jau Nordicon vadinasi). Zaliuziu vadymas mechaninis, isvedamas per paketo briauna. Gali buti ir motoro pajungimas. Kaina matyt priklausys nuo kiekio. Man tada reikejo >100m2, tai dvistiklis gavosi pigiau nei Pilkington Spacia vakumas.
          Kitas variantas Screen Line, Pellini gamintojo zaliuzes is Stiklo Gaminiu. Ju valdymas neturi itakos paketo sandarumui, nes veikia magnetiniu principu per stikla. Gali buti ir motorizuotos. Skaitosi italiskas produktas, bet berods turi fabrika ir Vengrijoj ar pan.
          Ki

      • Dovydas

        Viliau – o tai stiklo tamburas bus reminis (buna ir is beremio stiklo kiti daro)? Jei reminis, tai is ko remai – pvc?
        Vidiniu paketo zaliuziu analogas galetu buti Renson FixScreen. Nezinau kaip lietuviskai pavadint – angliskai screens. Mano nuomone tai labai geras produktas, bet nepigus. Nors viskas priklauso nuo matmenu ir valdymo. Gali buti, kad iseitu ir pigiau uz vidines zaliuzes. Privalumai – efektyviau del prikaitinimo (nes montuojasi lango laukutinej pusej) ir man jos visai grazu. Medziagu pasirinkimas laabai didelis.

        • Vilius

          Šiaip nėra didelio nusistatymo už/prieš rėmus, bet linkstu į berėmį, gražiau atrodo – aplamai stiklą, kaip apdailos – interjero medžiagą labai mėgstame. Bandau ssg privalite, bet tiek litų atiduoti rankos dreba :) Vidinėm žaliuzėm dar nesidomėjau, ačiū už nuorodas – būtinai permesiu nete.

    • Vaidas

      Sveiki,
      ClimaGuard nrG stiklo dangos privalumai : si danga skirta dvikameriniams stiklo paketams ir leidzia islaikyti maksimaliai auksta sviesos pralaiduma ir patalpu apvietima, gaunant nemokama saules energija patalpu sildymui (SF 62%). Beto si danga yra sviesesnio atspalvio nei kiti analogai rinkoje. CG nrG (stiklo paketuose) yra sertifikuotas, kaip “element for Passive house”.

  2. Igoris

    Kadangi bendraujate su gamintojų atstovais, ar nebuvo diskusijos apie inertinių dujų ilgaamžiškumą? VBS agentūros duomenimis, inertinių dujų paketuose neliks po keletos(čia variacijos nuo 3 iki 7) metų ir turėsime standartinius paketus.
    Jeigu tai tiesa, tai keisis ir šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti.

    • Simonas Klezys

      taip, be abejo, buvo tokia kalba. jų paskaičiavimais per metus iš stiklo paketo išeina apie 0,1% dujų, taigi teoriškai jos laikosi labai ilgai, bet net jei jų išeitų daugiau, tai bendras sumažėjimas gali siekti iki poros dešimčių procentų ir betkuriuo atveju didesnė dalis dujų lieka kamerose. blogiausiu atveju, jei išeina visos dujos iš paketo, tai taip kardinaliai nepakeičia stiklo paketo parametrų ir Ug nuo 0,6 gali sumažėti iki 0,9. bet galbūt šioje vietoje tikslaiu galėtų pakomentuoti Dovydas, kuris, kaip supratau, yra šios srities specialistas.

      • Dovydas

        Tristiklis stiklo paketas su argonu kamerose ir be- Ug skirtumas 0.17W/m2K.
        Del duju ilgaamziskumo- manau dabartiniuose paketuose jos reteja labai pamazu. Retejimas pagrinde priklauso nuo remelio ir sandarinimo medziagos.
        Isskirciau dvi pagrindines sandarinimo medziagas: polisulfida ir silikona. Standartiniai langu paketai sandarinami polisulfidu. Stiklo fasadu su prakistom briaunom, “kisenem”, atvirom briaunom paketai sandarinami silikonu (nes turi UV atsparuma, ko neturi polisulfidas). Argono pralaidumo palyginimas: polisulfidas 0.03l/m2d, silikonas 10l/m2d…Skirtumas >300 kartu. Siaip jau pagrindinis barjeras argonui yra remelis, o sandarinimas antrinis, bet cia jau priklauso nuo gamybos kokybes ir pan. Gal seniau budavo populiaresnis silikonas, tai is ten ir tos istorijos apie argono dingima.

      • Dovydas

        Remeliai. Kaip minejau jie yra pagrindinis barjeras argonui. Dauguma rinkoje naudojamu turi panasias savybes, bet yra ir niuansu. Tarkim paketo deformacija del duju kamerose issipletimo/susitraukimo vasaros/ziemos metu. Sis paketo issiputimas/susitraukimas “judina” stiklus apie remeli ir del to svarbu ar jis pritaikytas priimti sias deformacijas. Gal nera esminis dalykas, bet visgi..
        Jei teks dometis itin siltais remeliais, tai silciausi bus be metalo “intarpu”. Nezinau ar juos kasnors gali pasiulyti, bet tokio varianto nesvarstyciau. Jie prastai izoliuoja argona ir turi dideli temperaturini pletimasi. Teko matyti paketu su smaaarkiai issibangavusiais remeliais.

        • Igoris

          “Rėmai”, “rėmeliai”,” prakistom briaunom, “kisenem”, atvirom briaunom paketai” kaip specialistas jūs vartojate jums natūralius terminus, bet čia yra skaitančių, kurie nėra susidūrę su langų gamybos subtylybėm.
          Gal galite savo tekstą papildyti nuorodom į kokias nors schemas, kur bet kuris skaitytojas galėtų supasti apie kokias dalis kalbate.

          Tikrai norėtųsi sužinoti, kokios konstrukcijos paketas bus optimaliausias šilumos išsaugojimo atžvilgiu, įvertinant jūsų minėtas aplinkybęs(temperatūrų režimai, laidumas inertinėm dujom ir pan.).

          • Simonas Klezys

            Igori, stiklo paketas yra du ar trys stiklai tarp kurių yra tarpas, tam kad stiklus atitraukti aplinkui yra sudedamas rėmelis: metalinė ar plastikinė juostelė. montuojant berėmes konstrukcijas, o tai dažniausiai daroma visuomeniniuose pastatuose ir pakankamai retai individualiuose namuose, reikia paslėpti rėmelė, dėl to prakišamas vienas stiklas suformuojant kišenę.

  3. Vilius

    700Lt/m2 palyginus su privalite yra beveik už ačiū :)
    Nors kai Ug virš 1, tai tokia kaina yra labai didelė, gal tik senamiečio langams, kurie privalo atrodyti autentiškai ir nevalia montuoti paketų…

    • Simonas Klezys

      va būtent, kad tas vakumas ne stebuklas. su juo galima išgauti geras šilumines savybes darant stiklo paketą, o tai savaime suprantama dar padidins kaina. čia jau nekalbant, kad reikia susitaikyti su matomu taškiukų tinklu. :)

      • Vilius

        Manau manęs taškiukai neišgąsdintų…Vakuuminiai paketai greitai pigs, jų užmačios ne stiklinimas, bet šilumos izoliacija – jie bus naudojami ne tik permatomose konstrukcijose, bet ir sienuose, lubose.

        • Simonas Klezys

          nemanau, kad tiek atpigs, kad apsimokės jais šiltinti pastatus, juolab, kad vieno sluoksnio bus mažai. taškiukai manęs irgi negąsdina jei tai atperka kitos vietos, bet..

          • Vilius

            Jei pasieks U~0,1 – užteks vieno sluoksnio be problemų. Šiaip nuogirdų lygyje, vakuumo paneliai turi siekti iki R~25. Kiek žinau gamyba labai išplėtota pietryčių azijoje, todėl tik laiko klausimas, kada atkeliaus į Lietuvą su protingom kainom.

          • Simonas Klezys

            tai kiek domėjausi, gaminant stiklo paketus su dviem kamerom ir išorėje ir viduje naudojant vakumini stikla, kameros užpildytos dujomis, tai ir pasiekiamas U 0,1. paskaiciuok kaina 2Xvakuminiai stiklai, 2Xkameros su dujomis, 1Xpaprastas stiklas
            speju viso paketo kaina bus apie 1600lt/m2. azijieciai siulo tokius stiklus ir paketus, kaina duoda apie 300lt/m2 jei darai apyvarta 2000m2/menesi.

          • Vilius

            Nesakau, kad vakuumo paneliai jau dabar prieinami ir naudotini…bet prisimink, kiek ne taip senai kainavo tas pats EPS/NEPS, o PIR visai kosmosas buvo…analogiškai atsitiks ir su vakuumu.

  4. Mintas

    Aš norėčiau sugryžti prie Ug ir g parametrų. 2001m Feisto knygoje “PN projektavimo pagrindai” pateikta lentelė apie PN energijos pritekėjimus ir sąnaudas. Didžiausios PN sąnaudos pagal tą lentelę pavadintos nepanaudoti šilumos pritekėjimai. Jie atsiranda tada, kai per langus žiemą priteka per daug šiluminės energijos, kuri užkelia temperatūrą patalpų viduje. Pasigilinus į “veikmės” PN monitoringą, galima pastebėti, kad šaltčiausiu žiemos metu, išlindus saulutei, PN būdavo prikaitinamas net iki 28C temperatūros. Sutinku, g parametras tikrai svarbus, bet tikrai manau kad Ug PN yra svarbesnis.

    Dar siūlau nepamiršti vieno fakto, kad vasarą šešėliuojant langus, juos vis tiek pasiekia atspindėta saulės šiluminė energija 1.5kW dydžiu 1m2. Padauginkit šį skaičių iš langų ploto ir pamatysit, nuo kokio energijos kiekio, šešėliuoti langai turi apsaugoti patalpas. Šiomis sąlygomis aišku labai svarbus Ug parametras, bet manyčiau g parametras net svarbesnis Vasara tikrai pageidautina, kad stiklas nebūtų labai pralaidus saulės spinduliuotei.

    Nešešėliuoti langai kiek pamenu atakuojami 7kW energijos kiekiu į 1m2.

    • Simonas Klezys

      taip, perkaitimo tikimybe yra karkasiniuose ir prastu akumuliaciniu savybiu namuose. 2001m pasyvus namai dar buvo brangus ir pakankamai sudetingi, be to Feistas kiek zinau yra vokietis, vokietijoje yra visai kitos klimatines salygos, tai ir saules poreikis kitas. jei skaiciuociau savo namo parametrus imdamas vokietijos klimatine zona, gauciau visai kitus skaiciavimus. dabar gi as remiuosi ne savo pamastymasi o specializuota PASYVAUS NAMO INSTITUTO Vokietijoje sukurta programa – PASYVAUS NAMO PLANAVIMO PAKETU (PASSIVE HOUSE PLANNING PACKAGE). si programa labai aiskiai parodo, kad ne vien U faktorius ir ne vien g faktorius, o siu abieju parametru balanso ir maksimaliu verciu deka galima pasiekti geriausius rezultatus. jei aklai sieksi maksimalaus silumos laidumo ir del to nukentes saules faktorius, gali daugiau pralosti nei islosti. noriu priminti, kad pasyvus namas yra ne vien silumos energijos sulaikymas pastate bet ir pasyvios energijos isnaudojimas sildymui!
      langu seseliavima apskaiciuoti labai nesudetinga netgi pjuvyje, nurs tai atlieka ir PHPP, be to yra papildomos priemones apzeldinant teritorija, tam irgi yra specialios rekomendacijos.

      • Mintas

        Mano nurodyti dydžiai yra paimti iš Lietuvai skirtų STR. PHPP kiek žinau neturi galimybės parinkti Lietuvos klimatinių sąlygų, todėl renkamasi kaimyninės valstybės, kurių parametrai nėra tikslūs Lietuvai.

        Taip, Feistas tikrai yra vokietis. Vis tik manau, kad PN pradininkas buvo Bo Adamsonas (Lundo Universiteto profesorius, Švedija) iki išėjimo į pensiją.

  5. 2aika

    Mano pasirinktuose aliuminio profiliuose yra galimybė montuoti pakankamai storus paketus … tai kam Tau ‘silti’ stiklo paketai, jei langu remai “salti”, t. y. is aliuminio profiliu ?

    • Simonas Klezys

      naujieji aliuminio profiliai yra pasiltinti, ta prasme vidineje dalyje yra plastikas, taigi jie nera salti, o siais metais isleistas truputi storesnis aliuminio profilis kuris yra sertifikuotas ir tinkamas PN.

  6. arnas

    Jei nebutu sunku noretau suzinot daugiau apie paketus kuriu U 0,1 su vakuminiais stiklais ( stiklu storiai , naudojamus remelius , bei naudojamas dujas ) ?

    • Simonas Klezys

      tai, kad pas mus nelabai rinkoje populiaru šie paketai. jų kaina aukšta, o ir vaizdas kolkas ne puikus dėl matomų taškų ant stiklo. daugiau informacijos reikėtų ieškoti internete.

  7. Gintautas

    Sveiki,
    Aš suprantu, kad diskusija pasibaigus. bet tiesiog įdomu ką gamintojai sako apie vakuuminius paketus? Žmonės į menulį skrenda, o čia nesigauna su vakuumu “susitart”.
    Man tai labiau panašu į samokslo teoriją.

  8. Bangunamas

    Galiu paminėti keletą smulkmenų apie vakuuminius paketus. Apie 0,1 W/m2K ten nėra ką šnekėti, kol kas skaičiai sukasi iki 0,4 W/m2K, o standartinis variantas 0,7-0,8 W/m2K. Didžiausios kliūtys yra menkos gamybos apimtys ir su tuo susijęs žemas techologinis lygis. Pvz. tarp VIG (vacuum insulated glazing) stiklų yra beveik milimetro pločio vakuumo tarpelis. Stiklai yra gniuždomi atmosferos slėgio maždaug 10 tonų/kv.m. “jėga”. Maždaug kas 30-40 mm sudėti “skirtukai”, atlaikantys šią jėgą ir neduodantys stiklams susiliesti. Dar prieš metus šie “skirtukai” buvo metaliniai, nes tik fotolitografijos ir ėsdinimo technologija buvo pritaikyta šioje vietoje. Kaip yra šiandien sunku pasakyti. Galite įsivaizduoti koks šiluminis tiltelis susidaro vien dėl šio punkto. Ateityje šią vietą bus galima nesunkiai patobulinti įvedant kompozitinius mažai laidžius šilumai “skirtukus”, tai tik gamybos mąsto klausimas.
    Toliau eina paketo apvadai. Tai yra silpniausioji VIG šiltumo dalis, nes čia visu perimetru užlydomas specifinis stiklas ir ten šalčio tiltelis milžiniškas. Tas stiklinis “apvadas” privalo būti gana tvirtas todėl stiko storis ten nemažas. Šioje vietoje ateityje turėtų būti panaudotas uždarų porų aerogelis, bet dar teks palaukti. Trečia rimta problema yra selektyvinė danga. Tai netik VIG, bet ir tradicinių paketų problema. Nepavyksta sukurti dangos, kuri 100% atspindėtų ilguosius IR spindulius, kuriuos spinduliuoja kambario temperatūros paviršiai (neišleistų šių spindulių į lauką), 100% praleistų saulės spinduliuojamus trumpuosius IR spindulius bei regimają šviesą iš lauko. Skirtumas tarp jokio selektyvo ir idealaus selektyvo duoda paketui apie 0,4-0,45 W/m2K šilumos laidumo skirtumą. Maždaug tokia dalis šilumos keliauja per stiklą spinduliuotės pavidalu. Šiuo metu gerai praleidžiančios šviesą (LT>70%) selektyvinės dangos pasiekia apie 0,2 W/m2K efektyvumą, o labiau blokuojančios šviesą bei SHGC – iki 0,3 W/m2K . Taigi dar apie 0,15 W/m2K galima būtų patobulinti išrandant idealią selektyvinę dangą. Tai yra techniškai sunkiausia problema ir artimiausioje ateityje nesimato nieko naujo. Galiu nuraminti, kad jokios sąmokslo teorijos čia nėra. Geriau žvilgtelkite į paprastesnes technologijas, tokias kaip lenkų Superwindows su skelbiamu U=0,15 W/m2K, kas jau panašu į teorinę ribą. Bandysiu siųsti užklausą dėl vieno nedidelio paketo jiems, nes labai norėtųsi išbandyti kiek ten to gėrio yra realiai.

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>