architektūrinės kančios

 

Taip jau kartais atsitinka, kad architektas persigalvoja. Nežinau nuo ko viskas prasidėjo, bet mano persigalvojimas išeis į gerą keliais aspektais:

  1. sumažėja šiltinamų išorės atitvarų plotas, o tai teigiamai veikia būsimus šilumos nuostolius ir šildymo poreikį.
  2. Atpinga apdailos medžiaga (įskaitant darbus), o išorės vaizdas ir medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui netgi pagerėja.
  3. Supaprastėja keletas konstruktyvinių mazgų, kurių įrengimas gali nebūti sklandus, o tai reiškia nebus labai kruopštus ir galimai atsiras nepageidautinų prašalimo vietų.

Planas iš esmės lieka visiškai nepakitęs apart išorės sienos sumuštinio. Bet tam pačiam planui užvilkau visiškai kitokį rūbą. Jei pirminis variantas buvo solidus, išlaikytas turintis vienintelį cinkelį žydintį žalią stogą (pastarojo man truputi gaila), tai dabartinis gavosi gerokai ekspresyvesnis ir kreivas (kaip dažnai man gaunasi). Tikiuosi sukėliau smalsumą.

O pakeitimai tokie:

Kaip pagrindinė fasado medžiaga vietoje klinkerio ir žalio stogo bus naudojamas natūralus juodas skalūnas. Fasadui, kur buvo klinkeris reikės daryti medžio karkasą, bet tai paprasčiau nei bandyti prakišti tamprius ryšius (klinkerio mūro surišimui su vidaus mūru) per 40cm putplastį. Taip pat nereikės sukti galvos dėl dvigubo pamato įrengimo, o tai atpigins pačius pamatus. Taip pat supaprastėja lango įstatymas ir apšiltinimas bei angokraščio įrengimas. Kaip bebūtų keista sienos apdailos kaina įskaitant medžiagas ir darbus atpinga dvigubai. Stogui bandysim panaudoti tą patį skalūną. Naudojant skalūną, kaip ir čerpes, reikalingas stogo nuolydis ne mažesnis nei 25 laipsniai, taigi reikia keisti stogo nuolydį. Tam, kad stogas labai neiškiltų ir tuo pačiu neišaukštintų šiaurinės sienos, stogą keičiu iš vienšlaičio į dvišlaitį. Taip suformavus stogą šiaurinė siena netgi sužemėja. Darant dvišlaitį stogą galiu atsisakyti tarpinės atramos įvesdamas stygas tarp gegnių. Taigi sumažinu gelžbetoninių ir metalinių sijų kiekį vel gi – atpiginu.

Na galiausiai: pora lengvų dizaino štrichų – truputį nuimsime pietinio stogo išsikišimo ties garažu, kur saulės šešėliavimas nėra būtinas ir kiek prastumsime rytinės sienos kampą sujungiantį su stogo iškišimu.

Ir štai mano nauji namo eskizai:

94 comments

  1. Mindaugas

    Koks sudėtingas tūris pasyviam namui. O juk pasyvaus namo esmė – paprastumas, kuris leidžia išvengti statybos klaidų ir piginą pačias statybas. O dabar darot menišką pasyvų namą, kuriame galite net nenorėdamas privelti klaidų. Be to mano galva, tokia namo architektūra labiau tiktų ne mūriniam, o skydiniam namui. O ir kampai – potencialūs šalčio tiltai. O jūsų name daugiau kapmų nei tradicinėje dėžėje.

    • Simonas Klezys

      :D, labai gerai. noriu patikinti, kad namo turis yra ypatingai paprastas, jo forma plane – staciakampis kurio vienas galas pasuktas 45laipsniu kampu, o stogas paprastas dvislaitis be jokiu sudetingu israitymu. esme yra dviejuose taskuose kuriu vienas iskistas i prieki sienos kampas kuris visiskai neitakoja apsiltinimo ir kiek nuimtas stogo iskisimas kuris taip pat nesiltinamas ir tai neitakoja pastato sudetingumo. VISA TAI YRA TIK OPRINE APGAULE ir as labai dziaugiuosi, kad ji veikia ;). man tai komplimentas! Aciu.

      • Vilius

        Be abejo komplimentas, pritariu. Nemačiau prieš tai buvusio sprendimo vizualizacijų, bet dabartinis vaizdelis vertas architekto. Atrodo nekasdieniškai, išskirtinai, visiškai atitinka klezys.lt :) Rimtai – labai džiaugiuosi.
        Kas dėl formų paprastumo – tai nėra PN būtinybė, nuobpdumas ir PN nebūtinai suderinama.
        Skalūno apdaila – va čia visai kitas reikalas. “Kurpiaus vaikai basi laksto” – paties namo išskirtinumas yra tiesiog privalomas!
        Nuoširdžiai džiaugiuosi! Sėkmės!

  2. Mindaugas

    Norint pritvitinti šį skalūną, reikės visą fasadą kažkokiu žingsniu medžio lentelėmis išvaryti. O tai ne kas kitą kaip šalčio tiltas. Kaip spręsite šią problemą?

    • Vilius

      Karkasas atsiremtų ant PP putplasčio, kuris be problemų atlaikys apdailos svorį, vertikalūs tašai gali būti klijuojami prie jau esančio neoporo (pvz CT84) o viršuje tvirtinami prie gegnių. Vertikalūs elementai dėl standumo gali būti naudojami ne mediniai, bet plieno-aliuminio profiliai, mediniai tik horizontalūs, ant kurių kalsis apdaila. Tikrai nebūtina kas pusę metro gręžti kiaurai šiltinimą ir naudoti tiesioginius metalo varžtus. Taip pat karkaso tvirtinimui yra poliuretaniniai sraigtai, kurie įsukami į neoporą, ir kiti būdai – specialūs tvirtinimo elementai be šalčio tiltų – tokiais tvirtinamos markizės. Sprendimų tikrai yra!

      • Simonas Klezys

        galima prie putplascio, galima daryti medini karkasa, salcio tiltas cia sunkiai imanomas. medis turi nebloga silumine varza, karkasas prasilenkia ir jokie vinys kiaurai visa siena neis, taigi ir nepersals.

  3. darius

    sveikinimai kurinat kazka kitokio, nesu prie pasyvu nama, bet mano skaiciavimais jis man nekaip neatsiperka, arba zadu gyventi per trumpai, kaip naujos mados saka ir naujoviu sukisimas po vienu stogu tai sutinku.. velgi pamastymui, tarkim pavyksta pastatyti termosa ir isigyti puiku rekuperatoriu, bet ir cia ju gamintojai nutyli viena smulkmena, kad jie efektyvus kol nepaspaudzia saltukas, o prie lietuvisku speigu ji isvis geriau isjungti, nes tai jau gaunasi sildymas elektra, o patalpos oro turi reikia stebetinai tankiai kaitalioti.. tada ir atsisedu ant kelmo ir pasmastau kad gal sveikiausia medine trobele..

    • Simonas Klezys

      Aciu Dariau. man pasyvus namas ir neturi atsipirkti materialiai. tureti pasyvu nama ir paprasta nama yra tas pats, kas tureti banko paskola ar netureti banko paskolos. PN statu tik del to, kad tureti kuo maziau priklausomybes nuo neprognozuojamos pirktines energijos.
      o rekuperatoriui paduoti galima ir minimaliai zema temperatura net ir prie dideliu salciu, tam yrazemes silumokaiciai.

    • Vilius

      Ekonominė PN pusė yra elementari: papildomos investicijos į šiltinimą atperkamos tradicinės šildymo sistemos nebuvimu, va šitaip PN statybos kaštai priatrėja prie standartinio namo, kai eksploatacija PN bus N kartų pigesnė.
      Simonas jau atsakė dėl rekuperatoriaus, beje yra įrenginių veikiančių ir arktinėmis sąlygomis be pašalinės pagalbos, tik kainuoja nedraugiškai. Todėl verta įrenginėti žemės šilumokaitį, kuris be to, kad sukuria idealias laboratorines darbo sąlygas rekupui dar naudojamas pastato vėsinimui vasarą.

  4. Mindaugas

    Sveiki, gal galetumete apsviesti, koks fasado apdailos kainu skirtumas tarp jusu pasirinktos ir pvz tinkuotos+dazytos?

    • Simonas Klezys

      sveiki, Mindaugai, neskaičiavau kiek kainuoja dekoratyvinis tinkas + dažymas, bet manau darbas bus apie 40lt/m2 + medžiagos gal apie 20lt/m2 tai viso apie 60lt/m2 be tą reiktu pasitikslinti, o skalūnas fasadui kainuoja apie 65lt/m2 (ne kinietiškas) ir darbas apie 40lt/m2, tai skirtumas apie 45lt/m2.

      • Vilius

        Praeitą sezoną už 40Lt/m2 ne tik dėjo struktūrą, bet ir neoporą tvirtino, čia Kaune, sostinės darbai bus brangesni.
        Manau čia ne visai finansinis klausimas “kas pigiau”, už grožį ir išskirtinumą negaila truputi ir daugiau investuoti.

        • Simonas Klezys

          investuoti reikia į praktiškumą, patvarumą ir ilgaamžiškumą, o grožį iš visko galima padaryti. čia tik atitinkamų asmenų profesionalumo ir investuotojo požiūrio klausimas.

          • Vilius

            Kadangi nesu grožio profesionalas, visas apdailos medžiagas skirstau į gražias ir negražias, netikiu, kad iš negražios medžiagos galima padaryti kažką gražaus. Todėl ir mintis – investuoti į grožį galima ir reikia, be abejo praktiškumas išlieka – paauksuoto fasado nesiūlau :)

          • Simonas Klezys

            praktiškumą aš suprantu kaip medžiagos atsparumą smūgiams, saulei, šalčiui ir kitoms atšiaurioms sąlygoms, poveikį aplinkai ir pan. gražus yra ir tinkas, tam tikrose šalyse jis gal net ir praktiškas ir iš jo galima labai gražių dalykų padaryti, kas yra negraži medžiaga?

    • Simonas Klezys

      labai graži, naujai atgimusi ir tapusi modernia, medžiaga. nežinau tik kiek ji ilgaamžė, bet manau, kad su šiuolaikiniais impregnavimais pasiekiami neblogi rezultatai.

      • Vilius

        Medis išorės apdailoje – tiksinti remonto bomba. Impregnantai gal būt stabdo medienos pūvimą, konservuoja, bet labai abejoju, kad amžinai išsaugo pirminį medžio vaizdą. Mėgstantiems perdažinėti – puiki apdailinė medžiaga.

        • Simonas Klezys

          čia matomai kaip kam Viliau. nereikia būti tokiais visiškai sintetiškais, pažiūrėk, kaime trobos medinės jau 100 metų stovi puikiai, pajuoduoja medis ir gerai. gražu gi :)

          • Vilius

            :) matai, kai praeitam amžiuj juodavo – niekas į tai dėmesio nekreipė, bet dabar visi nori kad atrodytų lyg vakar išobliuota :)
            Jei kur vienkiemy, kaimo sodyboj, vasarnamyje juoduoja – tiek to, bet mieste – juk negražu, netvarkinga

          • Vilius

            Praeitam amžiuj džinsus silikatine plyta trynė :) dabar medį sendina…
            Dabar ne natūralizmo renesansas bet eko psichozė :) viskas privalo būti 100% natūralu ir ekologiška :) greit lipsime į vyžas ir kinkysim bričkas :)

          • Simonas Klezys

            Na matai, taip jau yra, kad mados tendencijas kartais diktuoja gyvenimo būdas. Sutinku su tavim, kad ekologija yra iškreipta ir perlenkta, bet tai suformuoja statistinės masės, mąstantys savo galva visada atsirenka kas jiems geriausia.

          • Vilius

            Va čia mudu ko gero bendraminčiai!
            Niekad perdėtu ekologiškumu nesirgau, kaip sakoma geriau saldi mirtis nei kartus gyvenimas :)
            Nauja mada yra molio, šiaudų namai…vakaruose iš to išspaudžia realių gražių parametrų, jais didžiuojasi, o mūsiškiams svarbiausia EKO – lyg be to mirtis garantuota…

    • Simonas Klezys

      ačiū už rekomendaciją, bet aš jau pasirinkau. mediena planuoju terasoje, pietinėje pusėje apsaugotoje stogu. prie šilto medžio man labiau dera akmuo kaip kontrastuojanti šalta medžiaga.

    • Simonas Klezys

      ačiū, toje vietoje kolonos bandysiu išvengti dėdamas spyrius į sienas, bet kolkas projekto dar nežiūrėjo konstruktoriai, tai kategoriškai sakyti negaliu, kad tikrai nereikės.

  5. Mintas

    Vis tik tas sienos pasukumas prailgina lauko sieną (tokio pat ilgio kvadrato siena turėtų didesnį vidaus plotą), prastės pasyvumo parametrai, bet didesnėmis varžomis tai galima kompensuoti.

    Dėl vatų ir neoporo, tai su vatomis pasiekti tuos pačius parametrus, kaip su putplasčiais praktiškai beveik neįmanoma. Reikia sandarinimo plėvelių, kurių niekada nepavyksta užsandarinti iki reikiamo lygio. Bet putplasčiai susiduria su kita problema, su labai aukšta pietinėje pusėje esančio skalūno temperatūra . Kad atlaikytų aukštesnes temperatūras, jau teigiama reikia PUR apšiltinimo.

    Kai apdailai planuojamas juodas skalūnas, mano manymu galimas tiktai ventiliuojamas fasadas. Gerai, kad juodas fasadas į pietinę pusę neatsuktas, vat tik stogas pietinėje pusėje kentės, bet ventiliuojamas tarpelis užglaistys aukštas temperatūras ir stoge.

    Užkliuvo teiginys, jog medinis karkasas nėra termo tiltelis, mano nuomone tai klaidingas teiginys. Teisingai, per vinis šiluma nuteka greičiau, bet vinių plotas niekingai mažas, o medinis karkasas nors ir didesnę šiluminę varžą, bet dėl pakankamai didelio kontakto ploto juntamai mažina didesnės šiluminės varžos medžiaga apšiltintos sienos termoizoliacinias savybes.

    • Simonas Klezys

      taip sienos pasukimas prailgina lauko siena, bet ne tiek, kad tai taptu sudetinga pastato forma. cia tikrai neesminis dalykas pastato parametrams, o gyvenimo ergonomikai turi didziule itaka.
      del vatos ir neoporo, abu turi savu pliusu ir savu minusu. namo sandaruma pasiekti tikrai galima jei viska technologiskai teisingai atlikti. putplastis man abejotinai tinka del tarp putplascio ir muro sienos numatytos G2X pleveles, nes klijuoti putplascio prie sienos nebegaliu, o montavimas tarp medinio karkaso tasu yra labai rizikingas del tarpu uzpildymo. skalunas sioje vietoje taip pat turi itakos.
      jei medis butu termo tiltelis, tuomet butu nebeimanoma pastatyti karkasiniu PN. kaip manai? idomu kaip mediniai langai isgauna tokia gera varza, gal daro juose kameras? taip medzio silumos laidumo koeficientas yra mazesnis nei siltinimo medziagos, bet karkasas montuojamas su prasikeitimais ir trim sluoksniais taip minimalizuojant tiesioginini kontakta.

      • Vilius

        Kokia G2X paskirtis, kam ji – sandarumui?
        Jei neoporo negali klijuoti – lieka smeigės. Abejoju, kad plėvelei smeigių dūriai labai patiks, bet tai tikrai mažesnė problema nei šiltinimas drėgmės kempine, kurią, beje irgi kažkaip reiks tvirtinti.

        • Simonas Klezys

          G2x yra spinduline siluma atspindinti plevele su aliuminio folija. Matau, Viliau, kad labai priesiskai nusiteikes pries vata, bet tai nera toks didelis blogis kaip kad tave kazkas nuteike. polistirolo prie sienos smeiges nelaiko, jos skirtos kitoms (pvz vejo) apkrovoms laikyti, plistirola prie sienos reikia klijuoti arba tvirtinti tarp profiliu, o tvirtinimas tarp profiliu yra tiek pat rizikingas sandarumui kiek ir vatos sudrekimas silumos izoliacijai. darant protingai, teisingai ir su bent viena desine ranka galima viska padaryti gerai.

          • Vilius

            Šiuolaikiški, kokybiški pastatai – tik iš kietųjų, mažo įgeriamumo šiltinimo medžiagų. Kai sukurs vatą, neprarandančios izoliacinių savybių dėl įgertos drėgmės, galėsime sakyti, kad vata yra nedidelis blogis, nes liko tik dalis blogio – didelis laidumas orui :)
            Dėl smeigių arba kažko nesupratau, arba kažką naujo parašei. Vėjo apkrovos į ką? Į šiltinimą? Nagi praplėsk savo mintį, nes iki šiol teko matyti smeiges būtent šiltinimo sluoksnio tvirtinimui prie mūro sienos. Klijavimas irgi labai geras būdas, bet tik ribotam plotui/aukščiui. Aišku vieno – dviejų aukštų namai į šią kategoriją nepapuola.
            Teoriškai viską galima padaryti kokybiškai, net idealiai plėvelę suklijuoti, bet yra mažiau rizikingų šiltinimo būdų – būtent naudojant kietąsias šiltinimo medžiagas, kurios nepriklauso nuo “achilo kulno” – plėvelės.
            O kodėl ekranuojančios G2X nedėti patalpos viduje? Jos šiluminė varža nedidelė, akumuliuoti netrukdys, atspindėta spinduliuotė šildys patalpą o ne konstruktyvą(blokelius)?

          • Simonas Klezys

            iš kur tokia informacija Viliau apie “šiuolaikiškus, kokybiškus pastatus”?
            tvirtinant putplastį vien klijavimas yra ribotas iki tam tikro aukščio, vertinant papildomas apkrovas reikia papildomų priemonių (smeigių).
            ekranuojanti plėvelė dedama tam, kad akumuliujanti siena spinduliuotų šilumą į vidų. juk aliuminio folijos niekas nededa prieš radiatorių, kad atspindėtų kambario šilumą, o radiatorius jau prašils per plėvelę. nemanau, kad tai teisinga. be to, tam kad plėvelė veiktų reikia priešais oro tarpo, taigi arba ją palikti kaip apdailą, arba apdailą reikėtų atitraukti nuo sienos, jei apdailą atitrauki nuo sienos susidaro tarpas konvekcijai, tarp sienos ir apdailos cirkuliuoja oras, o akumuliacinė siena tampa izoliuota. čia tas pats kas gipsą klijuoti prie mūro sienos.

          • Vilius

            Iš kur tokia meilė vatai? :) Jei rimtai, norėčiau išgirsti nors vieną argumentą, kodėl fasade, stoge vata, neskaitant kainos.
            Grįžtant prie tavo plėvelės – jei bus tarpas spinduliavimui už mūro, taip pat puikiai jis gali būti ir viduje…Konvekcija prasideda nuo 20mm, todėl jei tarpas mažesnis – problema nekyla.

          • Simonas Klezys

            aš neturiu meilės nei vatai, nei polistirolui. kiekvienai konstrukcijai reikia žiūrėti konkrečiai kas geriausiai tinka. aš bandau suprasti iš kur pas patį toks nusistatymas prieš vatą, turi blogos patirties? :)

          • Mintas

            Oro tarpelis planuojamas tarp lauko sienos ir apšiltinimo :o. Drąsi mintis, bet labai rizikinga. Nors mažiausias plyšiukas tam oro tarpui bus iki lauko ir apie visą apšiltinimo sluoksnį galima bus pamiršti, namo šilumos nuostoliai bus tokie pat, kaip ir neapšiltinto namo.

          • Simonas Klezys

            nu nelabai tiesą šnekate, ventiliuojami fasadai kitaip ir negali būti daromi, čia normali praktika. kitaip daug namų lietuvoje būtų praktiškai neapšiltinti :)

      • Dovydas

        Kalbant apie tamsia stogo danga – o ar nera kokiu sprendimu kaip ziema panaudoti ventiliuojamam sluoksnyje susidarancio (sauletom dienom) silto oro energija? Jei jau turim zemes silumokaiti, tai gal ir stogo imanomas :) . Ar tai kitais metodais.

        • Simonas Klezys

          buvo ir man tokia mintis, bet nelabai žinau tokių technologijų, reikėtų kažką išmastyti.
          dabar esu užsikabinęs už kito varianto, pietinį stogo šlaitą dengti ENERGYROOF, ale saulės foto elementais, bet nežinau ar į biudžetą sutilpsiu.

          • Vilius

            Vasarą ir taip turėsi šilumos perteklių, todėl energijos iš po fasado gaudyti tikrai neprireiks. O dėl perkaitimo – 40cm neoporo tikrai pasirūpins, nors aišku situacija nepalanki. Bet gal rūpinkimės pastato enegetiniu balansu žiemą, o vasara bus ne toks sudėtingas metas.?

        • Vilius

          Geriau, kad to oro tarpo nesusidarytų, o šiluma perdavimo būdu būtų atiduota atitvarai, didesnė išorės paviršiaus temperatūra – mažesni šilumos nuostoliai per atitvarą. Manau paprasčiau išnaudoti nei gaudyti šiltą orą.

      • Mintas

        Kai daromas medinis karkasas , daroma taip, kad kaip galima mažesniu medžio plotu būtų kontaktuojama nuo šiltos pusės į šaltąją ((veikmės naudotos gegnės, kaip to pavyzdys), būtent dėl to, kad minimizuoti medžio sukuriamo šalčio tiltelio įtaką. Beje, esat visiškai teisus spėdamas, kad medinių langų neįmanoma padaryti tinkamų PN reikalavimams, jei juose nenaudojami specialūs apšiltinimo medžiagų intarpai. Vieninteliai plastikiniai langai gali tenkinti PN keliamus reikalavimus be papildomų apšiltinimo medžiagų intarpų.

        • Simonas Klezys

          veikmės geriausias pasiektas rezultatas yra 18W/m2 m, tai reiškia, kad jie nėra pastatę neivieno pasyvaus namo. visas jų reikalas yra marketingas. man jie ne pavizdys ir ne visi jų sprendimai yra tobuli.

      • Mintas

        Dėl plėvelės, tai jos atspindinčios infraraudonuosius spindulius dėti nėra prasmės, nes nebus oro tarpo, būtino kad veiktų infraraudonųjų spindulių atspindėjimas. Šiuo atveju plėvelė reikalinga tik drėgmei sulaikyti, kad drėgmė nepatektų į vatą. Putplasčio atveju, dėl putplasčio mažo laidumo drėgmei nėra prasmės dėti plėvelę iš vis. Dar apie plėvelę. Jei teko žaisti su U-Wert`u tai pastebėjote, kad uždėjus aliuminio foliją, drėgmės prasiskverbimas pro konstrukciją eliminuojamas pilnai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ten turima omenį tikra aliuminio folija, o ne plastikinė metalizuota garų nepraleidžianti plėvelė. Jei jau dedate tokią plėvelę, tai ir sudarydami “sumuštinį” U-Wert`e pasirinkite ne aliuminio foliją, o garo plėvelę. Pamatysite kad viskas kardinaliai pasikeičia. Beje, dar vienas pastebėjimas. Turint omenyje, kad teisingiausia sumuštinį konstruoti mažiausiai drėgmei laidžias medžiagas dedant iš vidaus, į išorę dedant vis labiau laidžias drėgmei medžiagas, garų nepraleidžiančią plėvelę teisingiau būtų dėti vidinėje mūro pusėje, o ne tarp mūro ir apšiltinimo medžiagos.

        • Simonas Klezys

          ištrauka iš G2X aprašymo “Tai pagal senai sukurta NASA technologiją gaminama šilumos izoliacijos madžiaga, kuri atspindi 97% spindulinės šilumos energijos. Dažniausiai naudojama gyvenamujų namų, pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų, stogų ir lubų apšildymui, taip pat sienų ir grindų apšildymui.
          Šios plėvelės gaminamos iš kelių sluoksnių reflektinės folijos ir plėvelės su oro burbuliukais. Reflektinė folija atspindi šilumą, o plėvelė su oro burbuliukais sudaro tarp jų optimalų, 4mm (kai nebevyksta konvekcija) sauso ora tarpą ir sulaiko šilumos judėjimą. Įprastinės izoliacinės medžiagos (mineralinė vata, putoplasto plokštės) veikia visai kitokiu principu negu atspindinti izoliacija. Šiluma prarandama, nes išspinduliuojama, įprastinės medžiagos sulėtina šilumos srautą dėl savo tankio ir akumuliuoja jį, bet nesulaiko.” su U-Wert sienu konstrukciojos yra patikrintos, o minima plevele yra padaryta is folijos, o ne metalizuota garo izoliacija. del kiek dregmes gausiančio vidaus mūro sutinku, bet tai nėra labai didelė problema. tai yra bandomasis sumuštinis, nesu garantuotas, kad jis veiks taip kaip aš noriu, bet jei nerizikuosi tai nebus už ką išgerti…

  6. Mindaugas

    Naujame “Statyk” numeryje rašo, kad putplastį laiko klijai. Smeigės skirtos kitoms apkrovoms, pvz., vėjo gūsiams, atlaikyti. Šiuo atveju architektą palaikau.

    • Vilius

      Jei statome pastatą patalpoje, kur nėra vėjo apkrovų, tuomet putplastį klijuojame. O jei lauke, kur kartais vienas kitas vėjelis užpučia? Smeigiuojame :) Logika geležinė :) Vėjai apie vėjus :)

        • Vilius

          Kiek svers 100x100x40cm neoporo lapas, koks smeigės stipris tempiant? Penkis lapus lapus atlaikys :) Ginčijamės visai be reikalo, smeigiavimą paminėjau tik kaip vieną iš būdų, bet ne piimtiniausią. Jau pirmam komentare minėjau “vieno-dviejų aukštų namai tai kategorijai nepriklauso”. Klijavimas, ypač kokybiškais klijais yra tikrai geras būdas. Man pačiam tai aktualu – ne už ilgo turėsiu naują projektą, 1990-ųjų pastato rekonstrukcija ir renovacija, kur neoporo reiks laaabai daug.

          • Simonas Klezys

            sutinku, kad tai visiskai bereikalingas gincas.
            bandysi daryti pasyvu nama is 90m statybos? nuosirdziai palaikysiu, renovacija labai sveikintina.

  7. Vilius

    Kiek įmanoma – taikysiu principus. Labai sudėtinga dėl pusrūsio, net sakyčiau neįmanoma, bet bandysiu išspaust kiek įmanoma. Labai įdomu, jau delnai niežti, nors jei vyks kas realiai tai tik po metų – pusantrų.

      • Vilius

        Kartais reiškiuosi per sudėtingai, atsiprašau. Norėta pasakyti, kad rekonstrukcijoje-renovacijoje bus taikomi PN principai, bandysiu iš š… išspausti vašką – kiek pavyks, nes realiai utopija net bandyti įsprausti 90-tųjų pastatą su pusrūsiu į 15kWh/m2a

        • Simonas Klezys

          nieko nera neimanoma, Viliau. reikia tik tiketi ir siekti. jei reikes konsultacijos sakyk, bet manau tu pats zinai pakankamai daug, kad pasiektum reikiamus rezultatus.

          • Vilius

            Hm, kartais iš to didelio žinojimo būna kad gaudydamas pelę nepamatai dramblio :) Kas gerai, kad aš irgi turiu daug laiko “kūrybinėms kančioms”. Na bet gal nuklydom į lankas…bus tam skirtas atskiras internetinis projektas, kur galėsim diskutuoti į valias.

  8. Mindaugas

    Niekam nesuprantu, kodėl statydami pasyvų namą vietomis laužiate meną, o ne laikotės daug pigesnių ir pasyviam namui tinkamų sprendimų.

    Man atrodo, kad bus problemų su laužta namo forma. Tose vietose, kur susijungia kampai. Viena iš galimų nesandarių vietų.

    Niekaip nesuprantu, kodėl reikia daryti langus iki žemės visuose miegamuosiuose kambariuose ir dar tuos langus daryti atsidarančius. Vėlgi netinkamas pasyviam namui sprendimas.

    Man asmeniškai nepatinka dvi laužtų, netaisyklingų formų patalpos. Taip pat manau, kad pasyviam dviejų aukštų namai labiau tinka nei vieno aukšto namai.

    • Simonas Klezys

      Mindaugai, meno aš “nelaužiu” pirmiausia buvo padaryta taip, kad būtų patogu gyventi (net ir pasyviam name pirmoje vietoje yra patogumas), lūžis yra dėl patogesnio įvažiavimo, dėl stogo virš įėjimo. pasyvus namas tikrai neprivalo būti paprastas.
      miegamuosiuose langai iki žemės yra tik ties išėjimais, mintis tokia, kad iš kiekvieno miegamojo kambario būtų galimybė išeiti tiesiai į lauką. kitos langų dalys yra su palange ir nevarstomos.
      iš esmės, Mindaugai, aš nesitikiu įtikti visiems skoniams, darau taip, kaip man atrodo gražu ir gerai. bus tokių kuriems labai patiks, bus tokių, kuriems labai nepatiks ir tai normalu. dėl dviaukščių namų tu 100% teisus, bet viena iš esminių sąlygų statant namą mes išsikėlėme, kad tai būtų 1 aukšto.

      • Vilius

        :) Šitoj vietoj aš architektą palaikau:)
        Kas jau kas, bet Simonas tiesiog “krov iz nosa” privalo parodyti “aukštąjį pilotažą” ir PN pastatyti išskirtinės išvaizdos, netradicinį. Nes jis – architektas, ir jam kiti keliami reikalavimai.

        • Simonas Klezys

          statai man labai didelius issukius. noriu pasikartoti, kad statydamas PN pirmiausia keliu sau reikalavima pasiekti bent minimalius reikiamus parametrus statydamas patogu ir ergonomiska nama. architektura yra savaime suprantamas bet nepagrindinis aspektas. visi namo kampai yra labai pagristi.

          • Mintas

            PN iš tikrųjų turi būti pirmiausiai patogus gyventi ir tik po to pasyvus, o kai stato dar ir architektas, tai kaip ir privalomas dalykas, kad namas turi gautis dar ir gražus, ar bent jau išsiskiriančios architektūros (dėl grožio nesiginčijama :) ). Kai statom aš ar Vilius, tai tikrai visai kitas reikalas. Šis projektas bus puikiausias įrodymu, kad pasyvus namas gali būti ne tik standartinių formų. Tai tikrai labai sveikintina idėja.

          • Vilius

            Mes norime ir gal būt galime statyti gražius namus, pabrėžiu – gal būt :) Va gerus namus mes pastatyti turime daugiau šansų nei gražius. O kadangi pats esi architektas, kas dalinai yra menininkas (gerąja to žodžio prasme! inžinieriškas menininkas) tai tau privaloma statyti gražų namą :) Mes (čia omeny aš ir Mintas) visada turėsim ant ko permest atsakomybę dėl grožio, o kaip tau seksis? :) :) :)

          • Simonas Klezys

            dar viena, ilgų diskusijų tema :). tebunie grožis lieka kaip profesionalumo išraiška, bet ne kaip siekiamybė, todėl paraginsiu šį aspektą palikti šone. nežinau kelintą kartą bet pasikartosiu, statau pasyvų namą ir pirmiausia darau tai, kas būtina pasiekti šiam tikslui: išplanavimas, konstrukcijos bei detalės, inžinerinės sistemos ir sklypo sutvarkymas pirmiausia turi būti suprojektuota taip, kad pasiekti PN reikalavimus. visą kitą, kaip gaunasi taip. :)

  9. Vilius

    Nu jau, Simonai, neišduok savos gildijos…Tau nevalia nusisukti nuo architektūrinės projekto dalies, ji turi būti ideali – aišku netrukdyti namo pasyvumui. Kaip matai iš komentarų žmonės PN įsivaizduoja kaip vos ne inkilą, įrodyk, kad kokybiška, novatoriška, moderni architektūra gali ir privalo būti derinama su pasyvumu. Bet aš iš tavęs šito labai tikiuosi ir linkiu sėkmės.
    Viskas yra tik plepalai. Kiekvienas turime savo tikslus ir lūkesčius. Todėl labai nekreipk dėmesio – namas tavo ir vienintelis tikras kritikas gali būti tik tu – užsakovo norai prioritetas Nr.1.

    • Simonas Klezys

      Viliau, aš ir neišduodu. paprasčiau tariant, negaliu gaminti supamos kėdės pirmiausia žiūrėdamas į jos išvaizdą. manau, kad daugelis architektūrą labai klaidingai įsivaizduoja, tai nėra gražaus namo sugalvojimas, tai yra patogaus, funkcionalaus gyvenamojo būsto kuris išpildo vienokius ar kitokius būsimūjų gyventojų poreikius bei dera aplinkoje projektas, grožis yra tiesiog profesionaliai ir tektoniškai sujungti tūrio elementai, dėmės, šešėliai kurie jokiais būdais negali sumenkinti pirmūjų funkcijų. kad ir koks namas bebūtų, kuklus, solidus, santūrus, pigus ar ekstravagantiškas ji gali ir turi būti patrauklus, man tai yra savaime suprantama.

      • Vilius

        Tu geriau žinai kaip ir kas privalo būti architektūroje. Čia tik mano lūkesčiai – kad PN gali būti ir architektūriškai nepriekaištingas – modernus, įdomus, puošiantis aplinką. Yra labai didelis menas derinti konstruktyvą, PN principus ir architektūrą, super konstruktorius PN mato kaip taisyklingų formų inkilą su minimaliu atitvarų plotu – labai nuobodaus vaizdo; super architektui “šedevras” gal būt su daug balkonų, įvairiom laužytom formom kas yra šalčio tiltų grėsmė, na tiesiog nežinau kas dar – niekad nemąsčiau kaip architektas. Iš paties tikiuosi racionalaus konstruktyvo ir architektūros derinimo, kai šios dvi sritys ne tik viena kitai neprieštarauja, bet ir papildo. Racionalus bet kartu meniškas, gražus, patrauklus(trūkstu tikslių, tinkamų architekto akiai žodžių) – tai pastato idealas. Aš to iš paties tikiuosi. Iš pateiktų eskizų panašu taip ir bus. Sėkmės kančiose!

  10. Mindaugas

    O garažas nėra šalčio tiltas? Juk garažo vartai nebus labai šilti, todėl per juos eis šaltis. Ar jūs galvojate, kad vidinės sienos apšiltinimo sluoksnio tarp garažo ir gyvenamų patalpų pakaks?

    • Simonas Klezys

      Mindaugai, o tu žinai kas yra šalčio tiltas? garažas gali būti nebent šaltesnė zona su kuria ribojasi gyvenamosios patalpos, bet ne šalčio tiltas :). garažo vartai bus paprasti, bet per juos šaltis neina. iš patirties pasakysiu, kad garažas daugiau prišyla nuo vaikščiojimo į jį nei per sienas, taigi šiltintos pertvaros turi užtekti, nes už jos yra mažiau šilumos reikalaujančios patalpos skiriančios gyvenamasias patalpas.

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>