stogas

Stogas yra ypatingo dėmesio reikalaujanti vieta. Būtent viršutinėje patalpos dalyje sukyla šiluma ir dėl susidarančio slėgio išeina net ir per mažiausius plyšius. Per stogą ne tik prarandame šilumą, bet vasaros metu, nors jos ir nepageidaujame, gauname, nes būtent stogą labiausiai veikia saulės spinduliai. Taip pat svarbi gera hidroizoliacija ir ilgaamžiškumas.

Stogui bandysim pasiekti 0,056W/m²K šilumos laidumo koeficientą. Tam prireiks 55cm ISOVER KL-32 ar kitos medžiagos kurios λ yra 0,032. Apšiltinimas montuojamas tarp gegnių. Vietoje garo izoliacijos visą stogo apačią bandysim aptraukti aliuminio folijos KOMEX plėvele kurią planuoju idealiai tarpusavyje suklijuoti ir taip pat kruopščiai sujungti su sienos plėvele. Virš gegnių planuoju difuzinę plėvelę, OSB, prilydomą ruloninę dangą, o apdailai uždėti žalią stogą.

Šioje vietoje matomai reiktų komentaro dėl žalio stogo. Iš esmės tai nėra nieko labai ypatingo, net ir finansiškai tai nėra daugiau nei tarkim koks čerpinis stogas, o privalumų turi daugiau. Visų pirma tai augalai sugeria labai daug saulės energijos taip apsaugodami nuo prikaitinimo vidaus patalpas. Žalias stogas sugeria apie 80% vandens per lietų, tai sumažina lietaus vandens nuvedimą. Žemės kaip žinia yra neblogas šilumos izoliatorius, taigi tikiuosi dar pagerinti stogo šilumines savybes. Ir dar labai svarbu paminėti, kad žalias stogas yra nesenstantis ir jei gerai įrengtas apsaugo apatinį hidroizoliacinį sluoksnį nuo atmosferos poveikio, taigi stogo danga tampa beveik amžina.

Jau šiek tiek buvau užsiminęs kalbėdamas apie sienų konstrukcijas, kad planuoju pietinėje pusėje iškišti stogą apie 1,8m į priekį taip spręsdamas saulės problemą. Mano paskaičiavimais tiek iškišus stogą, įvertinant jo aukštį nuo žemės ir virš langų, jis vasarą turi pilnai šešėliuoti pietinę sieną (esant saulės kampui 54°) ir apšviesti šiaurinę vidinę namo sieną žiemą, kai saulės kampas nusileidžia iki 13°. Taip žiemą išnaudosime saulės šilumą, o vasarą vengsime perkaitinimo.

 

kam įdomu, apie žalius stogus galite pasiskaityti čia: http://www.zinco-greenroof.com/

9 comments

  1. Vilius

    Sveikas,
    Noriu atkreipti paties dėmesį į gana rizikingą stogo šiltinimo pasirinkimą. Pradžiai ar negąsdina šiltalo storis, ar netrukdys architektūrai? 55cm be apdailos…
    Rizika yra pačioje medžiagoje – vatoje. Vata įgerdama labai mažą kiekį drėgmės (~2proc) praranda žymią dalį izoliacinių savybių (~30proc). Viskas gerai – kol gerai, jei superkokybiškai suklijuosi KOMEX’ą, o jei liks bent plyšelis, per kurį vata ims “kvėpuoti”? Ta pati bėda ir su išorine apsauga, neduok dieve stogas kur truputi leis (vėjas įpūs; kondensatas nuo vidinės dangos pusės) vata nebeatliks tai, kam sudėta.
    Tikslas 0,056W/m²K yra labai ambicingas, kodėl nepanaudojus mažiau laidžių medžiagų (PIR – 0,023; Neoporas 0,029-0,031; PU) ir taip susiaurinti stogo šiltinimą neaukojant laidumo? Minėtos medžiagos labai mažai įgeria drėgmę, be to jų laidumas orui taip pat labai mažas lyginant su vata – o tai juk labai svarbu pasiekti sandarumui.

    • Simonas Klezys

      pilnai sutinku viliau, del vatos pats nesu tikras, tik galiu tave patikinti, kad neoporo laidumo koeficientas yra 0.32 kaip ir parinktos ISOVER vatos. o reikalinga pasiekti atitvaros varza as parinkau naudodamas PHPP programa, tai ir sprendziu kaip tai pasiekti.

      • Vilius

        NEPS’ą tikrai rasi ir 0,031, ir 0,030 ir 0,029 – čia jau nuo paties priklauso :) jei reiks pagalbos – mielai nurodysiu gamintojus. Bet ne lambdoje yra esmė kai kalbame vata vs kietosios šiltinimo medžiagos. Pats esi žmogus techniškas, tikrai rasi dar du labai svarbius parametrus kaip laidumas orui ir drėgmės įgeriamumas bei laidumas. Būtent čia yra esmė. Vata įgėrus truputi drėgmės praras savo 0,032 labai greitai – turėk tai omenyje, čia yra esmė.
        Naudoti TIK vatą atitvaroje yra labai rizikinga, bet jei labai norisi vatos ją reiktų komponuoti su kokybiškom medžiagom, jos turėtų susitvarkyti su drėgme ir sandarumu, o vatai palikti tik šiluminės varžos paskirtį, jei vata gulės kažkur sumuštinio vidury iš visų pusių apsaugota nuo drėgmės ir infiltracijų ji tikriausiai atliks kam yra sukurta.

        • Simonas Klezys

          nelabai supratau, ka tu cia norejai pasakyti. betkuri medziaga, jei teisingai irengsi, atliks savo darba, o sandarumas, kaip zinia, ne apsiltinimo medziagoje slypi. jei naudoji polistirola, ziurek tarpus ir sujungimo taskus, jei vata, tuomet priesvejines pleveles sujungimo taskus.
          dregme sumazina visu medziagu silumines savybes, to ir sakyti nereikia. jei jau statome pasyvu nama, tai nekalbekime apie teisingus ir neteisingus elementariuosius mazgus, apie juos tegu sneka “supermamos”..

          • Vilius

            “Supermamos” kartais irgi gerai pašneka, nereikėtų jų labai nuvertinti.
            Aš tik norėjau paties dėmesį atkreipti į medžiagų įgeriamumą ir iš to išplaukiančias aplinkybes/problemas. Nebent viską patikėti ir pastatyti ant “idealaus plėvelių jungimo” kortos…tuomet vata yra liuks – piguma!

  2. Pudukas

    Silumine stogo varza R: 1/0.056=17.85 . Ar tau nera kur pinigu det :)
    Varzos nuo 11 didinimas, tik pinigai i bala. Sandarumo gerinimas, naturalu ir aisku, bet silumine varza 17.8 ??? O jei pasiekt R 25 ir 1 m siltalo ?
    Juk viska (siluma) isvarysi per rekupa ar zidini.

    • Simonas Klezys

      :) kaip cia paaiskinus. zinau tokiu zmoniu, kuriems atrodo, kad dedant daugiau kaip 10cm polistirolo yra pinigu svaistymas ir neapsimoka. paaiskinu kas yra silumos laidumo koeficientas W/m2K tai kiek 1 kvadratinis metras sienos atiduos silumos energijos matuojamos watais esant temperaturu skirtumui 1laipsniui. taigi jeigu jusu varza yra 11 tai silumos laidumo koeficientas yra apie 0.09W/m2K, o mano siekiamas laidumas yra 0.056 t.y. beveik dvigubai maziau, o tai reiskia ir dvigubai siltesnes sienas. sutinku, kad tam pasiekti reikia procentaliai daugiau apsiltinimo nei kad pasiekti laiduma nuo 1 iki 0.1 W/m2K bet taip jau yra visur, tarkim namie temperatura pakelti nuo 0 iki +15 reikia procentaliai maziau energijos nei nuo +15 iki +20 ir pan.
      noriu pamineti ir tai, kad reikalingas silumos laidumo koeficientas buvo nustatytas PHPP programa, o sandarumo iki begalybes irgi nepagerinsi. del nuostoliu per rekuperacija 10-20% per zidini? kazkiek, bet tam yra numatytos priemones kaip minimizuoti nuostolius.

      • Pudukas

        Nu nz. Prie 40 laipsniu skirtumo (-20 ir +20) 0.09W/m2K= 3.6C ir 0.056W/m2K= 2.24C, skirtumas tik 1.36C. Prie 40 laipsniu skirtumo temeraturu pasiekti 1,35C efekta , nz, gal labiau verta ta nama daryt aktyviu t.y. paciam gaminti elektra (zalia). 15kw/m2 metams ar 10kw/m2 metams- is pinigines puses jokio skirtumo. (200 m2 namui 112 lt/men ar 75 lt/men).
        P.S. bet cia tik mano nuomone, nesmerkiu ir nekritikuoju ir pavydziu!

        • Simonas Klezys

          suprantu, kad ne kritikuoji, o diskutuoji. taip skaiciavimais gal ir negreitai atsipirks. pasyviam namui galbut uztektu ir mazsnes varzos, bet kadangi bandau statyti 1auksto nama, tai automatiskai padidina saltu atitvaru plota ir tai reikia kompensuoti geresnemis ju savybemis. gal cia ir kvaila investicija, bet ji paremta daugiau ne energijos taupymu, o psichologine energetine nepriklausomybe, ateityje, galbut, ir elektra gaminsim :)

Post a comment

You may use the following HTML:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>