vėdinimas

Pagaliau.
Dar prieš metus parodoje Litexpo įsigijau rekuperatorių . Tiesiai iš stendo. Už labai gerą kaina, o ir pats rekuperatorius man idealiai tiko. Pabūsiu nelietuviškas šį kartą, nesirinkau Amalavos, nors tai nebuvo visiškai atmestas variantas. Įsigijau WOLF EXCELLENT 400 su šešiakampio plokštelinio kryžminio-priešpriešinio srauto šilumokaičiu, kurio deklaruojamas naudingumas 95%. Tai išties aukštas naudingumo procentas, tokio tikėtis praktikoje tikrai neverta, nes tai naudingumas prie idealių sąlygų, bet va PASSIVE HOUSE sertifikatas su 82% naudingumu tikrai yra realus. WOLF rekuperatorius yra identiškas kaip Renovent. Taip pat šis modelis turi oro apvedimo vožtuvą (bypass) vasaros vėdinimui, be abejo EC variklius, pastovaus oro srauto palaikymą (constant flow) ir dirba jis labai tyliai. Pagrindinis rekuperatoriuje esančio šilumokaičio minusas yra pomėgis užšalinėti prie minusinių temperatūrų, tam gamintojas įmontavo apsaugos nuo užšalimo sistemą, užtikrinančią optimalų įrenginio funkcionavimą žemų aplinkos temperatūrų sąlygose. Lauko oro pašildytuvas aktyvuojamas tik tuomet, kai tai yra būtina, o tai minimalizuoja elektros sąnaudas.
Ortakių sistemoje, pagal projektą, turėjo būti metalo ortakiai, bet metaliniais ortakiais pasidaryti sistemą yra gana sudėtinga, be to ir lubas reikėtų nemažai nuleisti, o aukštį aš taupau. Šiais argumentais remiantis, pasirinkau lanksčių ortakių sistemą. Iš pirmo žvilgsnio ji yra brangesnė, bet įvertinus tai, kad skardinių ortakių sistemai reikia nemažai reguliuojamų sklendžių, alkūnių ir kitų fasoninių detalių, pabrangimas nėra toks jau žymus. Lankstūs ortakiai turi ir kitų privalumų, jie jungiasi labai sandariai, dėl to nėra tikimybės pritraukti dulkių per jungtis (aukščio įtaką jau minėjau) lankstūs vamzdžiai yra tik 80mm diametro, kai tuo tarpu skardiniai ortakiai mažiausiai 100mm, be to iš skardinių ortakių dažniausiai daroma šakotinė sistema ir magistralinis vamzdis gali būti 200-250mm. Lanksčiais ortakiais sistema daroma kitaip, jie jungiami nuo paskirstymo dėžės ir į kiekvieną difuzorių vedama atskira atšaka, dėl to padidėja jų metražas. Į vieną difuzorių gali ateiti daugiausiai du lankstūs ortakiai, tai priklauso nuo oro kiekio reikalingo tiekti ar ištraukti iš patalpos. Tarkim, mano atveju į miegamuosius oro tiekimui užtenka po vieną ortakį į difuzorių, o svetainei paskaičiuota po du oro tiekimo ir du oro ištraukimo difuzorius, į kurių kiekvieną paduodama po du ortakius, dėl didesnio oro kiekio poreikio. Prie rekuperatoriaus, kad būtų paprasčiau, sistemą jungiau taip pat lanksčiais ortakiais, kurie yra apšiltinti ir jų vidinis diametras 180-160mm. Kadangi vokiško standarto d-180 ortakių Lietuvoje gauti yra sudėtingiau, o tokio skersmens reikia rekuperatoriaus pajungimui, dalis vamzdžių buvo sumažinti iki 160mm. Ortakiams išvesti į lauką kviečiausi skylių gręžėjus, kurie gali išgręžti didesnes angas. O vidaus ortakiams vedžioti išsinuomojau grąžtą su deimantine galvute D-80 ir per dieną susigręžiau visas reikalingas skyles. Deja vietomis pažeidžiau garo izoliaciją ir labai tikiuosi, kad man pavyko ją gerai sutaisyti, o tai parodys sandarumo testas. Kol kas nepavyko prijungti tik žemės šilumokaičio. Šiuo metu sistema dirba tik su lauko oru, nes nerandu tokio išmislo kaip trijų krypčių vožtuvo ortakiams, kuris nurodomas rekuperatoriaus instrukcijoje, mat su šia detale galėčiau sujungti žemės ir lauko oro sistemą, kurią valdytų pats rekuperatorius (tai dar vienas šio modelio privalumas). Dalį difuzorių išleidau iš sienos pajungimo, mazgą palikdamas kitoje patalpoje, taip išvengiau lubų nuleidimo kambariuose su antresolėmis, kur kiekvienas aukščio centimetras yra svarbus bei supaprastinau difuzorių montavimą svetainėje, kur numatomos įtempiamos lubos.
Dar vienas netipinis sprendimas mūsų namuose yra gartraukis. Jo nėra…
Būta visokių svarstymų, pagal projektą buvo numatyta gartraukio pajungimo sistema su automatinėm sklendėm, kurios įjungus gartraukį uždaro oro padavimą ir ištraukimą į kitus kambarius ir maksimaliai vėdina tik svetainę, tačiau dėl galimybės užriebalinti sistemą to buvo atsisakyta. Gartraukis yra vienas didžiausių rekuperacijos priešų, nes jis išbalansuoja vėdinimo sistemą ištraukdamas didelę dalį oro, kurio tiekimas vis tik lieka tik per rekuperatorių, taip pat gartraukis duoda ir didelius nuostolius, nors jo darbo laikas ir nėra ilgas, bet pagal oro srautą ištraukiamą darbo metu iš patalpos pašalinamas ir nemažas kiekis šilumos, taip pat pašalinama ir naudinga šiluma sukurta virtuvės prietaisų, kuri puikiai šildo ir patalpas. Dėl daugelo priežasčių šio, rodos svarbaus ir neatsiejamo virtuvės įrenginio buvo tiesiog atsisakyta. Klausimas kaip kovojame su kulinariniais kvapais? Tai dar vienas mažas eksperimentas. Vis tik priverstinė vėdinimo sistema orą išvalo kur kas geriau nei natūrali ir tų kvapų, kurie atsiranda maisto gaminimo metu labai greitai nelieka. Automatika nustatyta taip, kad vakare, kuomet dažniausiai gaminamas maistas, ji veikia maksimaliu pajėgumu apie porą valandų ir prieš naktį oras patalpose visiškai išvalomas, o net ir nevėdinant maksimaliai, kol kas jokio diskomforto nejaučiame nors virtuvė ir bendroje patalpoje su svetaine ir tai yra priešingai nei pirmajame name su natūralia ventiliacija ir gartraukiu bei uždara virtuve kur kvapai buvo sunkiai kontroliuojami. Taigi, gartraukio tikrai nebus, maksimaliai, kas gali atsirasti tai riebalų surinktuvas virš viryklės.
Pajungus žemės šilumokaitį – bus temos „vėdinimas“ pratęsimas.

bus ir nuotraukų.

Saulėtas ruduo

Nuostabus ruduo šiais metais. Džiaugiasi visi turintys fotovoltines elektrines, saulės kolektorius ar tiesiog pietine saule šildomus namus. Aš kol kas galiu prisiskirti tik paskutinei grupelei. Smagu, kad gamta man padeda, nes kol kas neturiu jokio normalaus šildymo name apart laikinos krosnelės kuri šį rudenį atostogauja. Iki lapkričio pradžios net nebuvau jos užkūręs, o namie vaikštome ko ne su maikėm. Kol saulės neapmokestino, džiaugiuosi pigia šilumos energija 
Bandžiau pafiksuoti temperatūras namie rudenį kuomet nenaudojami absoliučiai jokie šilumos šaltiniai.
IMG_0928

IMG_0930

IMG_0931

IMG_0932

IMG_0933

IMG_0934

IMG_0935

IMG_0936
nuotraukose matosi temperatūrų svyravimai pagal laiką. ten kur temperatūra 26-28 laipsniai yra kiek iškreipta, nes tiesiai į termometrą šviečia saulė, bet dienos metu, kuomet saulėta viduje laikosi apie 23laipsnius, per naktį nukrenta iki 20 ir laikosi apie parą (jei nesaulėta), po to palaipsniui krenta iki sekančios saulėtos dienos.

Iki dabar suspėjau paleisti rekuperaciją, deja, kol kas be žemės šilumokaičio, oras imamas tiesiai iš lauko. Vėdinimas dirba tik puse pajėgumo, bet viduje oro kokybė jau pasikeitė, tai iš ties malonu, tačiau pastarojo klausimas atidėtas ir skubu įrenginėti šildymo sistemą, kaip ne kaip, žiema artėja :D
Apie vėdinimo ir šildymo subtilybes vėlesniuose straipsniukuose.

TAUPYMO BŪDAS – ŠIUKŠLĖS

Dar vienas būdas taupyti, o taupyti yra pagrindinė energetiškai efektyvaus namo idėja, tai šiukšlės. Jų išvežimui statistinis individualaus namo ūkis išleidžia apie 50-70lt /mėn. tai yra beveik 600lt/metus. Kam išleisti tuos pinigėlius jei galima be didelių pastangų jų neišleisti?
Pradėsiu nuo statybinės dalies. Statybų metu kaip žinia susikaupia nemažai šiukšlių ir jų išvežimas taip pat kainuoja. Bet mes pasirinkome kiek kitokį būdą. Putplasčio ir plastiko atliekas sukrovėme į išnuomotą didelę priekabą ir išvežėme į sąvartyną, kur jas, kaip rūšiuotas atliekas priima nemokamai. Šiuo atveju priėmė Gariūnų sąvartynas. Nesiruošiu kalbėti apie ekologiją, kuri daugeliu gali pasirodyti taip pat aktuali, bet toks atliekų utilizavimas tekainavo 50lt (priekabos nuoma). Plytų ir betono (skiedinio) likučius supylėme ant įvažiavimo kur jos puikiai susitankins ir bus kaip dalis pagrindo. O paletes ir kitus medienos likučius, tiesiog supjaustėme į malkas, o tiksliau padovanojome žmonėms, kurie kūrenasi kieto kuro katilais ir tokias nemokamas malkas labai vertina ir mielai pasiima. Taigi, statybinių šiukšlių nebėra, ir kam nuomotis didelį konteinerį su išvežimu mokant mažiausiai 700lt…
Buitinės atliekos yra kasdienybė. Bet ir čia labai paprasta išsisukti pigiau. Daugelis šiukšlių vežėjų, taip pat mūsų pasirinktas Ecoservis Vilniuje jau siūlo rūšiavimo konteinerius individualiems namams. Aišku, su sąlyga, kad imsite buitinių atliekų išvežimo konteinerį su sutartimi. Bet bandysime išsisukti su mažiausiu konteineriu ir rečiausiu galimu išvežimu. Buitinių atliekų neįsivaizduoju iš kur surinkti pilną konteinerį kai: stiklui bus atskiras konteineris, plastikui + popieriui + metalui atskiras, o maisto atliekas sukompostuosime. Visų šių atliekų išvežimas nieko nekainuoja! Taigi, rūšiavimo patirtis per 5 mėnesius tokia: išvežimas kas antrą savaitę, pilnas plastiko/popieriaus konteineris stovi visuomet, stiklo išvežame kartą per mėnesį, o paimtą mažiausią buitinių atliekų konteinerį išvežame tik tam, kad neskleistų kvapo kartą per mėnesį, nes jis apskritai nelabai reikalingas. Visas šis malonumas kainuoja 24 Lt mėnesiui tai yra 288lt metams. Per metus sutaupome ne tiek daug, 300litų, bet tai yra vieno šildymo mėnesio sąskaita 

trečioji vasara

Jau nuo pavasario iš buto persikėlėme į namą gyventi, minimaliai įsirengę, bet vis geriau nei bute. Vaikams – saugus kiemas už lango, o ir dirbti kur kas lengviau kai nereikia išsiruošti į statybas su termosu kavos ir maisto lauknešėliu.
Taigi, vasara, beje jau trečioji, jau be didesnio streso ,- plušau prie fasadų. Šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas paslėptas po skalūnu. O va prie pietinio fasado reikėjo kur kas daugiau sugaišti, čia net nepilnai apšiltinta pusė buvo. Stogo atramų susikirtimai su siena, kurios ne taip lengva apeiti tiek su putplasčiu tiek su plėvele, pastaroji buvo klijuojama prie gegnių, bei sujungta su stogo difuzine plėvele, kad būtų kuo mažiau vėjo prapūtimų. Taip pat langų nemažai, kuriuos slėpiau į šiltinimą. Tose vietose, kur šiltinimas jungiasi su langu naudojau savaime išsiplečiančią juostą. lango apsiltinimas Pietinėje pusėje fasado apdaila,- lentutės su tarpais, taigi saulė per tarpus gali pasiekti šiltinimą ir jį ardyti. Kad apsisaugočiau nuo to pietiniam fasadui naudojau priešvėjinę plėvelę atsparią ultravioletiniam spinduliam Tyvek® UV facade. Beje, lentutėms sutaupiau, ėmiau ne fasadines dailylentes, kurių kvadratas kiek žinau apie 40lt kainuoja, bet tiesiog lentpjūvėje prisipjoviau obliuotos statybinės medienos. Originalumas paprastume  , o šiaip skonio dalykas, bet pinigų suma skiriasi.

pietinis fasadas

rytinis fasadas

siaurinis fasadas

vakarinis fasadas

vakarinis ir pietinis fasadai
Deja su fasadais taip ir nebaigiau, bet kol geras oras dar bandysiu kiek įmanoma daugiau pasistūmėti. O nebaigiau dėl to, kad ir viduje norėjosi pasigerinti gyvenimo sąlygas.
Apie vidaus darbus:
Na apie lubų sandarinimą ir šiltinimą jau rašiau, bet per vasarą dar pavyko ir grindis susikloti. Grindims naudojau ąžuolo masyvo lentas. Pastarąsias jau kuris laikas turėjau, dėl to nedėjau grindinio šildymo. Lentų istorija buvo tokia, kad pavyko gauti išbrokuotų geležinkelio pabėgiams skirtų ąžuolinių pusgaminių. Tereikėjo susirasti lentpjūvę, kuri medieną paruošė, išdžiovino ir pagamino grindis, plintusus bei palanges. Medieną prie betoninių grindų klijavau hibridinio polimero pagrindo klijais PENOSIL. Išties nuostabūs klijai sustingsta greitai ir lentas atplėšti net dalinai sustingus yra rimtas išbandymas. Dar vienas žinotinas dalykas apie šiuos klijus tai, kad jei juos tepti visu grindų plotu jie suformuoja plėvelę, kuri apsaugo nuo radono dujų, bet tai be abejo yra gana brangu, nes klijų išeiga padidėja. Kadangi medis sudėtas ir prie virtuvės ir tambūre kur trintis išties yra didesnė, nusprendėme ir laką atitinkamą naudoti. Grindis lakavome vienu atspariausių lakų BONA TRAFFIC, matysime ar jis vertas tų liaupsių ir savo kainos..
vaiko kambarys su antresole

vidaus grindys

Dar per tą laiką prasivedžiau vieną kitą rozetę bei elementarių LED lempučių pasikabinau.
Taip pat pasistatėme virtuvę, kurią po vieną kitą spintelę „atradome“ IKEA išpardavimo skyriuje, šiai dienai jau turime beveik visą lakonišką ir vientisą komplektą (ten, kur gali sutaupyti – taupai, kur verta investuoti daugiau – investuoji ;)

Sienų apdaila – palikome plytas. Erdves didesnniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą,- medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridorije, kurie yra tamsesni – plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas. Žodžiu plytos interjere dominuoja.
Dar veiksmas vyko ir lauke. Perimetru apsodintos tujos, vienas kitas dekoratyvinis krūmas įbestas, ir aišku moteriška zona – daržas. Na jis buvo nuskriaustas šiais metais ir pats kovojo su vietinėm žolėm. Prieš rudenį įvažiavimą į sklypą truputį aptvarkiau, užvežiau dolomito skaldos su žvyru mišinio ir sutankinau. Vis balų mažiau. Trinkelių šiais metais neklosiu, nors jos taip pat stovi sukrautos ir laukia savo eilės.
Dar ir praktinių įdomybių pateiksiu:
Čia apsidžiaugs plokštuminių pamatų opozicija,- o gi šie pamatai turi vieną ne itin gerą savybę – rezonansą. Jeigu jau aš sugalvoju ką gręžti garaže tai kitam namo gale girdisi tarsi veiksmas už sienos vyktų. Beje puikiai girdisi ir žingsniai naktį. Dabar, kai sudėtos medinės grindys vaikščiojimas kiek nutilo, bet problema vis viena yra. Yra ir sprendimų problemai. Viena jų – tai mūryti sienas reikėtų prieš tai sudėjus smūgio garso izoliaciją po jomis ir ant pamato lieti dar vienas, šį kartą smėlbetonio juodgrindes, po jomis aišku dedant bent minimalų izoliacijos sluoksnį. Tai labai pakelia statybos kainą ir be abejo sumenkina plokštuminio pamato ekonominį patrauklumą. Yra ir kitas būdas, dabar jau yra sprendimas kaip padaryti juostinį pamatą be šalčio tiltelių. Tiesiog pirmąją eilę reikia mūryti iš apkrovas laikančios šilumos izoliacijos blokelių. Pastarieji nėra pigūs ir deja Lietuvoje jų niekas neparduoda, bet ne taip toli Latvija iš kur jų galima parsigabenti. Beje jau vieną projektą su šiais blokeliais paleidome į statybas, tik tuo atveju namas mūrijamas ant rūsio, nuo kurio reikia izoliuotis, bet esmė ta pati.
Na, ir pagaliau,- rudeniui dar laukia rekuperacijos ir šildymo montavimas bei pirmasis sandarumo testas. Viskas jau sukomplektuota ir paruošta, tereikia įgyvendinti.

Lubų sandarinimas

Žiemos ir pavasario darbų sąraše – lubų šiltinimas ir sandarinimas – pabaigtas.
Stogo konstrukcija: 25cm gegnės su pilkuoju polistirenu tarp jų, 5cm putplasčio virš gegnių ir 20cm putplasčio iš vidaus po gegnėmis. Pastarasis šiltinimas ir buvo montuojamas. Prieš šiltinimą buvo atliktas pirminis sandarinimas užklijuojant mutloto jungtį su siena butilo juosta. Sandūras – gegnės su putplasčiu – sandarinau garo izoliacine juosta, o putplasčio su putplasčiu jungtis – klijavau aliuminio juostele. Aliuminio juostą naudojau tik dėl mažesnės jos kainos, nes sandūrų dviejų šiltinimo medžiagų yra gana nemažai ir naudoti garo izoliacinę juostą nėra labai finansiškai racionalu. Užsandarinus visas vietas pradėtas galutinis lubų šiltinimas. Putplastį prie putplasčio klijavau poliuretaniniais klijais PENOSIL. Pradžioje papildomai bandžiau tvirtinti grybukais, bet vėliau to atsisakiau, kadangi pilnai užtenka klijų. Kad klijai greičiau susikabintų labai padeda apipurškimas vandeniu. Suklijavus ir užpurškus tarpus dedama garo izoliacinė plėvelė. Naudojau neypatingai brangią aliuminizuotą garo izoliacinę plėvelę. Jos tvirtinimui išbandžiau kelis būdus: 1. Klijuoti su dvipuse lipnia juosta, bet nepasiteisino, nes gaunasi didesni ar mažesni oro maišai; 2. Purškiamais klijais. Purškiamų klijų išbandžiau dvi ar tris skirtingas firmas ir pasiteisino tik TESA klijai pirkti HELIOPOLYJE. PERSPĖJU – purškiami klijai truputį „ėda“ putplastį todėl purkšti tiesiai ant jo nepatartina, bet jei purškiami ant garo izoliacinės plėvelės tuomet „išėdimo“ efekto nepastebėjau. Užklijuoti labai paprasta ir plėvelė tolygiai ir tvarkingai užtraukia visą plotą. Užklijavus plėvelę, ją būtina suklijuoti tarpusavyje ir jungtis su sienomis. Tarpusavyje plėvelę klijavau su aliuminio juostele, o vietas kur jungiasi su siena ar kitais konstrukciją kertančiais elementais garo izoliacine juosta. Garo izoliacinę juostą įsigijau Baltijos Brastoje. Kadangi pas mus daugelyje patalpų yra rievėtas mūras tai izoliacija ne visur pilnai užsandarina jungtis. Kiekvieną tarpą teko papildomai užsandarinti silikonu.
lubu siltinimo etapai
Prieš šiltinant stogą būtina pagalvoti apie lubų apdailą ir komunikacijas einančias tarp lubų ir šiltinimo. Lubų apdailai reikia numatyti konstrukcijas pakabinimui. Kadangi planuoju naudoti gana skirtingas lubas įvairiose patalpose, tai aptarsiu skirtingus pakabinimo variantus. Vienas paprasčiausių ir patraukliausių apdailos variantų yra įtempiamos lubos. Joms nereikia jokių papildomų pakabinimo elementų kertančių šiltinimo sluoksnį. Jos tvirtinamos tik perimetru todėl svetainėje ir kitose patalpose kur numatomos tokios lubos, palikta švari konstrukcija.
DSC03663

DSC03664

DSC03665
Kur numatomos gipso kartono ar surenkamos lubos teko išleisti pakabinimo strypus. Strypus tvirtinau prie gegnių prieš šiltinimą ir užklijavus garo izoliaciją teko kiekvieną elementą apklijuoti lipnia izoliacine juosta.
DSC03666

DSC03668
Dar vienas lubų variantas yra lentučių apkalimas. Šiuo atveju nusižymėjau vietas kur praeina gegnės ir tiesiai per šiltinimą planuoju sukti medinius brūselius. Ties vieta kertančia garo izoliaciją teks naudoti savaime užsivulkanizuojančią juostą ar bandyti sandarinti silikonu, kad neliktų plyšių.

VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

BALETAS ANT STOGO

Ruduo į pabaigą. Diena trumpa, tamsi, lietinga. Pats laikas pasidalinti vasaros „atostogų“ nuotykiais.
Kaip žinia, vasara buvo smagiai kaitri, tai ypač jautėsi klaidžiojant „kelis“ metriukus virš žemės paviršiaus, atokaitoje, laikantis grebėstų. Pavasarį, kaip jau minėjau pradėjau fasadų uždengimą difuzine plėvele, panašią plėvelę naudojau ir stogui (Tyvek® Enercor Roof ). Prieš tai nuėmiau laikinai žiemai užklotą polietileno plėvelę, kuri savo darbą atliko puikiai ir visomis pastangomis saugojo namą nuo kritulių, nors negailestingai ir buvo niokojama atšiaurių gamtos reiškinių. Nuėmus plėvelę „nuostabiai“ prašvito dangaus skliautas žiūrint iš namo vidaus į putplasčių ir gegnių „glaudų santykiavimą“. Nors ir kaip kruopščiai buvo bandoma „užpūsti“ visus tarpelius putomis. Tai tik eilinį kartą įtikino, kaip dar kruopščiau reikės sandarinti iš vidaus. Ant stogo tarp 50X50 medinių tašelių sudėjau dar 5cm putplasčio, ant kurio buvo klojama difuzinė plėvelė ir kalamas tašelis oro tarpui. Difuzinei plėvelei tarpusavyje sujungti naudojau dvipusę lipnią juostą, o galuose jungiau su sienos plėvele.
Kaip įstabiausią prisiminimą menu savo vidinių lietlovių įrengimo patirtį. Matomai profesinė liga -daryti viską sudėtingiau nei būtų galima . Dėl idėjos. Dėl estetikos. Galėjau tiesiog uždėti išorinius lietlovius ir tiek žinių, tačiau dėl tenkinančio rezultato teko investuoti daugiau laiko ir pastangų.
Lietlovius formavau iš vandeniui atsparios medžio drožlių plokštės, ją papildomai gruntavau teptine hidroizoliacine mastika ir litavau bituminę stogo dangą. Aišku, kad ir kaip stengiesi žmogus sulituoti tokius siaurus griovelius atsiranda netobulų jungties taškų, bet jas puikiai sutvarkiau su penosil remontine mastika ir viskas gavosi puikiai. Vanduo subėga, nubėga ir tai yra gerai.
Grįžkime prie stogo… Ant plėvelės ir oro tarpų tašų, kuriems panaudojau 50X50 tašelius tik dėl to, kad jų buvo perteklius, pradėjau kalti 25X50 grebėstus stogo dangos tvirtinimui. Stogo danga kaip ir sienos – iš natūralaus skalūno. Technologiją išsiaiškinti nebuvo sunku, o ir darbo tempas didėjo sulig kiekvieno savaitgalio įdirbiu ir patirtimi. Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela…
Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki. Tiesiog nuostabu!! Labai romantiška.. visai nenuobodu. Pirmus kelis savaitgalius. Kuo toliau tuo labiau gailiesi, kad užsiėmei šiuo amatu, bet jei jau pradėjai.. …ir valios pastangomis, dar rudens pradžioje pabaigiau stogo dengimą. Oda nusilupo tik kelis kartus, nieko baisaus (saulės terapija). Žodžiu rekomenduoju pagalvoti prieš lipant ant stogo su skalūnu ;)
Rudeniop, jau liko tik sienos. Ir jos vis dar liko, nes išėjau atostogų ir laikinai nedrįstu imti to plaktuko į rankas. Gal pavasarį. Gal neužilgo. ——— Pertrauka :) (Skirta atsikvėpti, persiorientuoti, atsinaujinti, – įsikvėpti, susikoncentruoti – ir su naujomis jėgomis bei užsispyrimu tęsti pradėtus darbus. Kaip žinia nuoširdžios individualaus namo statybos pareikalauja atokvėpių 
Dabar žiema artėja, žada ir elektrą (pagaliau) įvesti, tai galbūt ir šviesos turėsime viduje.
Prasidės vidaus darbai. Čia dar neaprėpiamos aibės saviraiškai. Stogo šiltinimas iš vidaus ir sandarinimas. Laukia įkvepianti Elektriko patirtis, Vėdintojo karjeros galimybės…
Tiesa, santechnika kiek pajudėjusi, nes vandenį jau įsivedėm ir gėlo (beje labai kokybiško) vandens turime pakankamai,… bet kava vaišinamės kol kas tik iš termoso.

plaktukas

pasiruošimas

lietlovis

kraigas

fasadas

Vidaus sandarinimas

Poilsiui, arba kai lauke oras netinkamas darbui,- veiksmas vyksta viduje.
Dar prie šalčių pasidariau „jutiminį“ nesandarumo testą,- tiesiog, perėjau visas vietas, kur yra sujungimai ir dėl temperatūrų skirtumo tarp išorės ir vidaus nustačiau nesandarias vietas. Tai atrodo panašiai kaip kad pučia per langų tarpus senos statybos namuose per langus, jaučiamas lengvas oro srautas.
Taigi nuspęsta ir pradėta klijuoti specialias sandarinimo juostas ties gegnės ir šiltinimo sluoksnio sujungimais, taip pat putplasčio su putplasčiu sujungimais. Šios vietos nors ir buvo užpūstos montavimo putomis, bet sandarumo tikrai neturi. Taip pat sandarinamos murločio ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos bei murločio ir sienos sujungimo vietos, bei išorinės sienos ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos. Čia vėlgi pagalvojau apie tai, kad naudojant vatą būtų galima gerokai sutaupyti ant sandarinimo juostų tiesiog tvirtinant garo izoliaciją ir sandarinant tik jo sujungimo vietas.
Noriu priminti, kad iš vidaus bus dedamas dar vienas šiltinimo sluoksnis stogui, bet sandarinti noriu tarpinėje stotelėje, dėl konstrukcijos galimų judesių. Sudėjęs antrą šiltinimo sluoksnį, planuoju papildomai sandarinti, bet apie tai plačiau pakomentuosiu kai jau pradėsiu ar bent įpusėsiu darbus.
Prie sandarinimo darbų priklausytų ir vidaus tinkavimas. Sienos, kurių mūro siūlės nebuvo rievėjamos, nes turės apdailą, turi būti tinkuojamos. Tokių sienų pas mus nėra daug, taigi tinkuotojų brigados net negalvoju šauktis, o pasimokinti šį darbą atlikti savo jėgomis.

Prie tinkuojamos sienos priklijavau metalines lyginimo juostas. Pirmiausia kraštines, kurių kambario sandarinimas

koridoriaus lubu sandarinimas

svetaines siaurines sienos tinkas

vonios lubu sandarinimas

Išorės šiltinimas ir paruošimas apdailai

Darbai tikrai nesustojo, nors paskutinis įrašas buvo dar „ant sniego“, –
besidarbuojant ir vasara nepastebimai atėjo…
Per pavasarį buvo užbaigtas paskutinis fasado šiltinimas iš išorės (išskyrus pietinį fasadą) ir stogo viršutinis šiltinimas 5cm neoporu. Ant viršutinio šiltinimo sluoksnio uždėta difuzinė membrana Tyvek® Enercor Roof, o fasadams – Tyvek Reflex. Ši membrana šiek tiek atspindi šilumos energiją, yra papildoma apsauga nuo išorinės drėgmės ir išleidžia garus iš konstrukcijos.
Nuėmus laikiną plėvelę nuo stogo, kuri buvo laikinas uždengimas žiemą, pasimatė tarpai tarp šiltinimo ir gegnių. Buvo net mintis kilusi, kad paprasčiau šį mazgą visgi būtų spręsti su vata, bet yra padaryta kaip padaryta. Visus tarpus užpildžiau putomis; tam išėjo ketas dėžių montavimo putų ir tik tuomet sudėjau viršutinį sluoksnį.
Membrana tarpusavyje sujungta specialia dvipuse lipnia juosta. Dvipusę pasirinkau, nes tai yra pigiau, bet dirbti su ja yra sunkiau nei naudojant išorinę sujungimo juostą. Membraną prie stogo prispaudžia 50X50 mediniai tašai, kurie suformuoja ir oro tarpą. Sienoms, oro tarpui ir membranos prispaudimui naudojau plonesnius 25X50 tašelius. Visuose šonuose ir galuose, kur plėvelė baigiasi, ji taip pat priklijuota dvipuse izoliacija.
Taip pat pradėjau dailinti cokolį, kam pasirinkau gal kiek netikėtą apdailą – apskardinimą. Skardą naudoju 0.7mm cinkuotą. Naudojant skardą būtina žiūrėti jos kokybę, todėl užsitikrinau, kad būtų naudojama skarda su ne mažesne cinko dangos mase kaip 275g/m² ir patikimos firmos SSAB.
Tokią pačią skardą naudosiu visiems apskardinimams.
rytinis fasadas

siaurinis fasadas ir stogas

vakarinis fasadas

lauko durys

Velykų proga mūsų namukas gavo lauko duris. Kas buvo baldų parodoje Litexpo, galėjo gyvai jas pačiupinėti ir raktais pabraižyti  (nieko tokio, perdažė). Durys eksperimentinės, bendras mano ir UAB Wenge kūrinukas.
DSC00963
Kaip pagrindas buvo paimtas jau paruoštas durų skydas sukonstruotas iš medžio karkaso su šiltinimu viduje ir faneros uždengimu. Tikslas buvo jas papildomai apšiltinti ir izoliuoti peršalimą ties medžio karkasu. Tam tikslui prie durų su vakuuminiu presu buvo priklijuotas PIR plokštė kuri uždengta dažytu MDF. Šiltinimas dėtas iš vidaus. Taip pat su PIR plokšte apšiltinta stakta.
Durims rakinti įnirtingai ieškojome spynos su prasilenkimu, kad per šerdelę nebūtų tiesioginio peršalimo, deja niekas mums tokio produkto pasiūlyti negalėjo. Durų gamintojai šį klausimą išsprendė labai paprastai, įdėjo vieną spyną iš lauko, kuri nerakinama iš vidaus ir kitą spyną iš vidaus, kuri nerakinama iš lauko. Taip mes išvengsime peršalimo. Niuansai – jeigu užrakinsi iš vidaus tuomet iš išorės neatrakinsi ir atvirkščiai. Tačiau esant kitiems galimiems patekimams į namus ir iš jų, kaip kad garažo vartai ir balkoninės durys miegamuosiuose – tai lauko durų „netobulumas“ nėra neapgalvotas trūkumas. Jeigu gyvenant tai labai erzins mums sakė nesunkiai ištaisys šią problemą, o kol kas tiesioginis peršalimas yra tik ties durų rankena per rankenos strypą kertantį visas duris. Į duris įdėtas stiklo paketas, kurį aš pats užsakiau ir pristačiau gamintojui. Tai toks pats stiklo paketas kaip ir šiauriniuose languose. Stiklo paketas įstatytas ir priglaustas prie konstrukcijos per savaime išsiplečiančią tarpinę.
Durys montuojamos kaip ir langai su garo izoliacine ir difuzine juosta. Ties slenksčiu klijuosim butilo juostą. Durys sumontuotos pusiau į šiltinimo sluoksnį, t.y. pusė staktos stovi mūre, pusė šiltinime. Dėl didelio durų varčios svorio papildomas tvirtinimas padarytas varčios pusėje tvirtinant metaliniais kampuočiais, kurie „paskendo“ šiltinimo sluoksnyje.
Jeigu man gerai pavyko suskaičiuoti tai durų U turėtų būti apie 0.35W/m²K, o jų sandarumą patikrinsime atlikę sandarumo testą.

DSC00960

DSC00961

DSC00962

DSC00964

DSC00967

DSC00968

DSC00969