VASARĮ APIE KALĖDAS

Kada daugiau jei ne Vasario pabaigoje prisiminti Kalėdas… tais gūdžiais 2013 metais Senelis buvo ypatingai geras ir mums padovanojo elektros srovę. Tuomet viskas ir prasidėjo.
Elektra nuostabus išradimas, juolab kai po jos sekė daugybė elektrinių įrankių maloniai gelbėjančių statybos metu. Iki to, teko daug ką daryti rankiniu būdu. Gal ir nieko, ekologiškos statybos gavosi . Bet, tik pasirodžius ilgai lauktiems LESTO darbuotojams, kurie gruodžio 23d įjungė srovę į mūsiškį kabelį, tą pačią, o gal ir kitą dieną pas mus jau „pleškino“ elektrinis radiatorius. Iki to laiko namas sugebėjo atšalti iki +6-8 laipsnių, taigi visos sienos buvo įšalusios ir teko paaukoti nemažą kiekį elektros energijos jų atšildymui. Po keleto dienų viduje jau buvo +21 ir dirbti pasidarė netgi maloniau. Iš to džiaugsmo ne vienas mestų visus suplanuotus darbus į šoną ir imtųsi elektros instaliacijos. Šviesa svetainėje, rozetės.. malonumas,- ne gyvenimas. (Galima dirbti ir naktimis.)
Iki šiandien jau turiu galutinai apšiltintą svetainės, techninės patalpos, tambūro ir vieno WC stogą. Pradžia: pagalvoti kokios bus lubos ir kaip jas tvirtinsime. Svetainėje nusprendėme padubliuoti sandarumo užtikrinimą ir įrengti įtempiamas lubas, jos patogios ir tuo, kad tvirtinasi tik perimetru ir nereikia jokių laikiklių viduryje. Taigi, tarpus tarp gegnių ir putplasčio sandariname izoliacija, nes dėl galimo judėjimo šios vietos tikrai nėra sandarios. Apklijuojame ir jungtis su stygomis, murločiu. Taip pat su butilo juosta sandariname murločio jungtį su siena, noriu pabrėžti, kad ši jungtis dažnai pamirštama vieta. Prie lubų klijuojame 20cm putplasčio, papildomai vienoje kitoje vietoje į gegnę įsukau grybuką prilaikyti šiltinimui. Ir kruopščiai tvirtiname garo izoliaciją. Garo izoliacija – vienas svarbiausių stogo sandarumo sluoksnių. Naudojau, ne pačią brangiausią aliuminio folija padengtą plėvelę. Prie sienos plėvelę tvirtinau ir sandarinau iš Baltijos Brastos pirkta Garo izoliacine vienpusio lipnumo juosta. Prie putplasčio garo izoliaciją pabandžiau tvirtinti dviem būdais: 1. Dvipuse izoliacija – gana neblogai limpa ir paprastai klijuojasi, bet tarpuose tarp izoliacijos lieka nukarę maišiukai 2. Purškiamais klijais – ne visi, tikrai ne visi klijai gerai klijuoja, poros firmų flakoniukus teko nurašyti į nuostolius, bet TESA purškiami klijai beveik puikiai susitvarkė su užduotimi. Beveik, nes jei truputį tirpina putplastį, t.y. jei tiesiogiai užpurškiat tai ištirpins skylę, bet jei purškiame ant garo izoliacijos ir truputį leidžiam apdžiūti, tuomet kaip lipduką ar tapetą maloniai užtraukiame ant stogo šiltinimo. Garo izoliacija tolygiai ir gražiai prilimpa ir tikrai patikimai laikosi. Tuomet garo izoliacijos jungtis tarpusavyje klijuojame lipnia juostele, aš naudojau aliuminio juostą. O visą perimetrą prie sienos – garo izoliacine juosta. Visas, visas ir nuoširdžiai visas kertančias vietas klijuojame izoliacija. Svetainės atveju – jungtis su stygomis. Taip, gauname 20 cm šiltinimą be papildomo karkaso. Dar norėčiau paminėti, jei kas bandys daryti rievėtą mūrą, izoliacija palieka tarpus mūro rievėse, todėl reikia nusiteikti šias vietas praeiti ir užsandarinti silikonu. Štai ir sandarios svetainės lubos. Tambūre viskas buvo panašiai, bet čia numatomos ne įtempiamos, o surenkamos amstrong lubos, vien dėl to, kad čia praeis vamzdynas prie kurio gali reikėti prieiti. Tam reikėjo nuleisti porą strypų lubų viduryje, kuriuos taip pat BŪTINA užklijuoti sandarinimo juosta. Tualetas nedidelis, todėl gipso kartono luboms užteks tvirtinimo sienų perimetru, o techninėje patalpoje lubų apdailos tiesiog nebus, nes jas dengia antresolė, o viršuje, tik rekuperatorius ir sandėlis, kuriam nekeliami ypatingi estetikos reikalavimai. Dar savo sandarinimo laukia miegamieji kambariai, koridorius, vonia.
Tame tarpe spėjau: pakabinti laikiną elektrinį vandens šildytuvą, pravesti elektrą ir pastatyti rozetes bei jungiklius apie kuriuos norėčiau papasakoti. Tai vienas iš svarbių dalių, jei norite palikti rievėtą mūrą. Elektros laidai sunkiai paslepiami sienose kuriose nėra apdailos, apie tai buvo pagalvota dar projektavimo metu. Tarkim svetainės jungikliai prie durų, elektros laidai vedžiojami techninės patalpos pusėje tvarkinguose kanaluose, iš svetainės pusės gręžiamos skylės, ne didesnės, nei gali uždengti apdailinis rėmelis (patartina pirkti rozetes su padidintais rėmeliais) ir kiaurai sieną į techninę patalpą pratraukiamas laidas. Dėžutės statomos paprastai ant rotbando (vidinėse pertvarose). Kitose vietose išsprendžiama panašiai, grindyse (pamate) išvedžioti kanalai su viela, kuriais pratraukiamas pagrindinis laidas ir vietose, kurios bus nematomos, tarkim uždengiamos baldais, pakeliamas iki rozečių. Vienas kambarys bus ir tinkuotas, kurio sienas panaudosime kitų kambarių elektros įvadams. Nesudėtinga, tik reikia apgalvoti kur ir kaip daryti.
Dar surenčiau antresolę techninėje patalpoje. Antresolei buvo įmūryta metalinė dvitėjinio profilio sija, į kurią viename gale ir į sieną kitame gale tvirtinamos medinės sijos. Ant sijų tiesiog prisuktos lentos. Tiek žinių apie šią sudėtingą perdangos konstrukciją.
Grįžkime prie šildymo. Šildymas mane kiek suglumino, nes suabejojau investicijomis į sudėtingus šilumos šaltinius. Po to, kai namas įšilo, jam per buvusius sausio mėnesio šalčius užteko vieno didesnio elektrinio radiatoriaus. Aišku, garaže kiek vėsiau, bet visi kambariai gana neblogai pasiskirstė ir palaikė +20-21 laipsnio temperatūrą. Vienas elektrinis radiatorius. Aišku, jis elektros suvalgė nemažai, pleškindamas visu galingumu kiaurą parą per savaitę sugebėjo suvalgyti ~200lt per šalčius, bet gi namas neužsandarintas. Per šalčius buvo sutvarkytos tik svetainės lubos, o kitur daugiau ar mažiau kiaura. Langai ir visa pietinė pusė nebaigta šiltinti, žodžiu dar yra kur pasitempti, o jau ir taip gana neblogai. Per šalčius kuomet pašviesdavo saulė, radiatorius išjungus viduje temperatūra pakildavo iki +25, kai lauke šąla, viduje šyla. Saulė yra jėga! Matomai su elektriniu šildymu reikės pagyventi vieną žiemos sezoną ir nuspręsti ar verta investuoti į šilumos siurblį ar židinį su vandens kontūru. Gal pakaks vieno kito elektrinio šildytuvo, kokio kondicionieriaus (šilumos siurblio oras oras) ir akumuliacinio židinio, laikas parodys.

BALETAS ANT STOGO

Ruduo į pabaigą. Diena trumpa, tamsi, lietinga. Pats laikas pasidalinti vasaros „atostogų“ nuotykiais.
Kaip žinia, vasara buvo smagiai kaitri, tai ypač jautėsi klaidžiojant „kelis“ metriukus virš žemės paviršiaus, atokaitoje, laikantis grebėstų. Pavasarį, kaip jau minėjau pradėjau fasadų uždengimą difuzine plėvele, panašią plėvelę naudojau ir stogui (Tyvek® Enercor Roof ). Prieš tai nuėmiau laikinai žiemai užklotą polietileno plėvelę, kuri savo darbą atliko puikiai ir visomis pastangomis saugojo namą nuo kritulių, nors negailestingai ir buvo niokojama atšiaurių gamtos reiškinių. Nuėmus plėvelę „nuostabiai“ prašvito dangaus skliautas žiūrint iš namo vidaus į putplasčių ir gegnių „glaudų santykiavimą“. Nors ir kaip kruopščiai buvo bandoma „užpūsti“ visus tarpelius putomis. Tai tik eilinį kartą įtikino, kaip dar kruopščiau reikės sandarinti iš vidaus. Ant stogo tarp 50X50 medinių tašelių sudėjau dar 5cm putplasčio, ant kurio buvo klojama difuzinė plėvelė ir kalamas tašelis oro tarpui. Difuzinei plėvelei tarpusavyje sujungti naudojau dvipusę lipnią juostą, o galuose jungiau su sienos plėvele.
Kaip įstabiausią prisiminimą menu savo vidinių lietlovių įrengimo patirtį. Matomai profesinė liga -daryti viską sudėtingiau nei būtų galima . Dėl idėjos. Dėl estetikos. Galėjau tiesiog uždėti išorinius lietlovius ir tiek žinių, tačiau dėl tenkinančio rezultato teko investuoti daugiau laiko ir pastangų.
Lietlovius formavau iš vandeniui atsparios medžio drožlių plokštės, ją papildomai gruntavau teptine hidroizoliacine mastika ir litavau bituminę stogo dangą. Aišku, kad ir kaip stengiesi žmogus sulituoti tokius siaurus griovelius atsiranda netobulų jungties taškų, bet jas puikiai sutvarkiau su penosil remontine mastika ir viskas gavosi puikiai. Vanduo subėga, nubėga ir tai yra gerai.
Grįžkime prie stogo… Ant plėvelės ir oro tarpų tašų, kuriems panaudojau 50X50 tašelius tik dėl to, kad jų buvo perteklius, pradėjau kalti 25X50 grebėstus stogo dangos tvirtinimui. Stogo danga kaip ir sienos – iš natūralaus skalūno. Technologiją išsiaiškinti nebuvo sunku, o ir darbo tempas didėjo sulig kiekvieno savaitgalio įdirbiu ir patirtimi. Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela…
Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki. Tiesiog nuostabu!! Labai romantiška.. visai nenuobodu. Pirmus kelis savaitgalius. Kuo toliau tuo labiau gailiesi, kad užsiėmei šiuo amatu, bet jei jau pradėjai.. …ir valios pastangomis, dar rudens pradžioje pabaigiau stogo dengimą. Oda nusilupo tik kelis kartus, nieko baisaus (saulės terapija). Žodžiu rekomenduoju pagalvoti prieš lipant ant stogo su skalūnu ;)
Rudeniop, jau liko tik sienos. Ir jos vis dar liko, nes išėjau atostogų ir laikinai nedrįstu imti to plaktuko į rankas. Gal pavasarį. Gal neužilgo. ——— Pertrauka :) (Skirta atsikvėpti, persiorientuoti, atsinaujinti, – įsikvėpti, susikoncentruoti – ir su naujomis jėgomis bei užsispyrimu tęsti pradėtus darbus. Kaip žinia nuoširdžios individualaus namo statybos pareikalauja atokvėpių 
Dabar žiema artėja, žada ir elektrą (pagaliau) įvesti, tai galbūt ir šviesos turėsime viduje.
Prasidės vidaus darbai. Čia dar neaprėpiamos aibės saviraiškai. Stogo šiltinimas iš vidaus ir sandarinimas. Laukia įkvepianti Elektriko patirtis, Vėdintojo karjeros galimybės…
Tiesa, santechnika kiek pajudėjusi, nes vandenį jau įsivedėm ir gėlo (beje labai kokybiško) vandens turime pakankamai,… bet kava vaišinamės kol kas tik iš termoso.

plaktukas

pasiruošimas

lietlovis

kraigas

fasadas

Vidaus sandarinimas

Poilsiui, arba kai lauke oras netinkamas darbui,- veiksmas vyksta viduje.
Dar prie šalčių pasidariau „jutiminį“ nesandarumo testą,- tiesiog, perėjau visas vietas, kur yra sujungimai ir dėl temperatūrų skirtumo tarp išorės ir vidaus nustačiau nesandarias vietas. Tai atrodo panašiai kaip kad pučia per langų tarpus senos statybos namuose per langus, jaučiamas lengvas oro srautas.
Taigi nuspęsta ir pradėta klijuoti specialias sandarinimo juostas ties gegnės ir šiltinimo sluoksnio sujungimais, taip pat putplasčio su putplasčiu sujungimais. Šios vietos nors ir buvo užpūstos montavimo putomis, bet sandarumo tikrai neturi. Taip pat sandarinamos murločio ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos bei murločio ir sienos sujungimo vietos, bei išorinės sienos ir šiltinimo sluoksnio sujungimo vietos. Čia vėlgi pagalvojau apie tai, kad naudojant vatą būtų galima gerokai sutaupyti ant sandarinimo juostų tiesiog tvirtinant garo izoliaciją ir sandarinant tik jo sujungimo vietas.
Noriu priminti, kad iš vidaus bus dedamas dar vienas šiltinimo sluoksnis stogui, bet sandarinti noriu tarpinėje stotelėje, dėl konstrukcijos galimų judesių. Sudėjęs antrą šiltinimo sluoksnį, planuoju papildomai sandarinti, bet apie tai plačiau pakomentuosiu kai jau pradėsiu ar bent įpusėsiu darbus.
Prie sandarinimo darbų priklausytų ir vidaus tinkavimas. Sienos, kurių mūro siūlės nebuvo rievėjamos, nes turės apdailą, turi būti tinkuojamos. Tokių sienų pas mus nėra daug, taigi tinkuotojų brigados net negalvoju šauktis, o pasimokinti šį darbą atlikti savo jėgomis.

Prie tinkuojamos sienos priklijavau metalines lyginimo juostas. Pirmiausia kraštines, kurių kambario sandarinimas

koridoriaus lubu sandarinimas

svetaines siaurines sienos tinkas

vonios lubu sandarinimas

Išorės šiltinimas ir paruošimas apdailai

Darbai tikrai nesustojo, nors paskutinis įrašas buvo dar „ant sniego“, -
besidarbuojant ir vasara nepastebimai atėjo…
Per pavasarį buvo užbaigtas paskutinis fasado šiltinimas iš išorės (išskyrus pietinį fasadą) ir stogo viršutinis šiltinimas 5cm neoporu. Ant viršutinio šiltinimo sluoksnio uždėta difuzinė membrana Tyvek® Enercor Roof, o fasadams – Tyvek Reflex. Ši membrana šiek tiek atspindi šilumos energiją, yra papildoma apsauga nuo išorinės drėgmės ir išleidžia garus iš konstrukcijos.
Nuėmus laikiną plėvelę nuo stogo, kuri buvo laikinas uždengimas žiemą, pasimatė tarpai tarp šiltinimo ir gegnių. Buvo net mintis kilusi, kad paprasčiau šį mazgą visgi būtų spręsti su vata, bet yra padaryta kaip padaryta. Visus tarpus užpildžiau putomis; tam išėjo ketas dėžių montavimo putų ir tik tuomet sudėjau viršutinį sluoksnį.
Membrana tarpusavyje sujungta specialia dvipuse lipnia juosta. Dvipusę pasirinkau, nes tai yra pigiau, bet dirbti su ja yra sunkiau nei naudojant išorinę sujungimo juostą. Membraną prie stogo prispaudžia 50X50 mediniai tašai, kurie suformuoja ir oro tarpą. Sienoms, oro tarpui ir membranos prispaudimui naudojau plonesnius 25X50 tašelius. Visuose šonuose ir galuose, kur plėvelė baigiasi, ji taip pat priklijuota dvipuse izoliacija.
Taip pat pradėjau dailinti cokolį, kam pasirinkau gal kiek netikėtą apdailą – apskardinimą. Skardą naudoju 0.7mm cinkuotą. Naudojant skardą būtina žiūrėti jos kokybę, todėl užsitikrinau, kad būtų naudojama skarda su ne mažesne cinko dangos mase kaip 275g/m² ir patikimos firmos SSAB.
Tokią pačią skardą naudosiu visiems apskardinimams.
rytinis fasadas

siaurinis fasadas ir stogas

vakarinis fasadas

lauko durys

Velykų proga mūsų namukas gavo lauko duris. Kas buvo baldų parodoje Litexpo, galėjo gyvai jas pačiupinėti ir raktais pabraižyti  (nieko tokio, perdažė). Durys eksperimentinės, bendras mano ir UAB Wenge kūrinukas.
DSC00963
Kaip pagrindas buvo paimtas jau paruoštas durų skydas sukonstruotas iš medžio karkaso su šiltinimu viduje ir faneros uždengimu. Tikslas buvo jas papildomai apšiltinti ir izoliuoti peršalimą ties medžio karkasu. Tam tikslui prie durų su vakuuminiu presu buvo priklijuotas PIR plokštė kuri uždengta dažytu MDF. Šiltinimas dėtas iš vidaus. Taip pat su PIR plokšte apšiltinta stakta.
Durims rakinti įnirtingai ieškojome spynos su prasilenkimu, kad per šerdelę nebūtų tiesioginio peršalimo, deja niekas mums tokio produkto pasiūlyti negalėjo. Durų gamintojai šį klausimą išsprendė labai paprastai, įdėjo vieną spyną iš lauko, kuri nerakinama iš vidaus ir kitą spyną iš vidaus, kuri nerakinama iš lauko. Taip mes išvengsime peršalimo. Niuansai – jeigu užrakinsi iš vidaus tuomet iš išorės neatrakinsi ir atvirkščiai. Tačiau esant kitiems galimiems patekimams į namus ir iš jų, kaip kad garažo vartai ir balkoninės durys miegamuosiuose – tai lauko durų „netobulumas“ nėra neapgalvotas trūkumas. Jeigu gyvenant tai labai erzins mums sakė nesunkiai ištaisys šią problemą, o kol kas tiesioginis peršalimas yra tik ties durų rankena per rankenos strypą kertantį visas duris. Į duris įdėtas stiklo paketas, kurį aš pats užsakiau ir pristačiau gamintojui. Tai toks pats stiklo paketas kaip ir šiauriniuose languose. Stiklo paketas įstatytas ir priglaustas prie konstrukcijos per savaime išsiplečiančią tarpinę.
Durys montuojamos kaip ir langai su garo izoliacine ir difuzine juosta. Ties slenksčiu klijuosim butilo juostą. Durys sumontuotos pusiau į šiltinimo sluoksnį, t.y. pusė staktos stovi mūre, pusė šiltinime. Dėl didelio durų varčios svorio papildomas tvirtinimas padarytas varčios pusėje tvirtinant metaliniais kampuočiais, kurie „paskendo“ šiltinimo sluoksnyje.
Jeigu man gerai pavyko suskaičiuoti tai durų U turėtų būti apie 0.35W/m²K, o jų sandarumą patikrinsime atlikę sandarumo testą.

DSC00960

DSC00961

DSC00962

DSC00964

DSC00967

DSC00968

DSC00969

eksperimentas – langų šiltinimas

Ilgąjį savaitgalį išnaudojau eksperimentiniam langų šiltinimui ir porą langų rėmų „paslėpiau“.
Iš lango rėmo popalanginės dalies išvedžiau šlangutes kondensatui nuleisti, tuo tikslu dar su langų gamintojais buvo sutarta, kad išgręžtų kuo mažiau, bet didesnes skyles kondensato išleidimui.
Šlangeles klijavau statybiniais klijais. Apatinei lango daliai šiltinti išpjoviau detalę iš stipresnio EPS150 putplasčio, o šonus užtaisiau tuo pačiu fasadiniu neoporu.
DSC00921
DSC00922
Lygiagrečiai langų šiltinimui, pradėjau ir paskutinįjį, trečiąjį šiltinimo etapą,- 5cm neoporu, ant kurio dengiu TYVEK difuzinę plėvelę ir medžio tašelius oro tarpui formuoti.
DSC00923

langai

Iškarto šilta ir smagu, taip maloniai šildo saulė ir nesijaučia jokio vėjo. Nuostabus jausmas apėmė kai namas užsidėjo „akinius“.
Priminsiu viską nuo pradžių. Mūsų langai kaip bebūtų neįprasta yra šilto aliuminio, t.y. aliuminis iš lauko, plastiko tarpinė ir aliuminis iš vidaus. Profiliai yra Reynaers ir Schucosu paslėpta varčia, mūsų atveju panaudoti būtent Reynaers profiliai, nes jie truputi pigesni, bet deklaruojama geresnė šiluminė varža. Pietinėje pusėje panaudotas profilis CS77HV o šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje CS77. HV t.y. paslėptos varčios rėmai, juos naudoju dėl to, kad planuoju rėmus maksimaliai paslėpti apšiltinimo sluoksnyje taip išgaunant šiltesnį rėmą nei gali pasiūlyti bet kuris gamintojas.
Stiklo paketai naudojami trijų rūšių. Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – ClimaGuard 1.0 du selektyviniai stiklai su 2cm kameromis užpildytomis argonu – 4GN1.0-20Ar-4-20Ar-4GN1.0, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas g tik 37% todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos, vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje. ClimaGuardnrG – tai specialus selektyvas pasyviems ir energetiškai efektyviems namams, šis selektyvas sudėtas pietų pusėje, bet paketai skiriasi savo storiu, į nevarstomas dalis pavyko sukišti storesnius paketus 4nrG-20Ar-4-20Ar-4nrG, kurio U-0.6, o g, net 62%, o į varstomas dalis galėjome įdėti maksimaliai 4nrG-16Ar-4-16Ar-4nrG, kurio U-0.7, o g lieka 62%.
Taigi, 2013.02.26 atvažiavo 5 meistrų komanda. Vietoje apsiklijavo lauko ir vidaus sandarinimo juostas kuriomis pasirūpinau pats. Vidinę garo izoliaciją naudojau PENOSIL Premium 15cm pločio, nors galima buvo prasisukti su siauresne, o lauko difuzinę juosta tos pačios firmos tik 10cm pločio. Juostos prie lango klijuojamos akriliniais klijais (juosta), o prie vidinių atitvarų butilo juosta. Butilas yra geras tuo, kad kai prilimpa jis neišdžiūsta ir lieka elastingas, taip pat labai puikiai užtaiso nedidelius nelygumus. Prie langų juostas klijavo meistrai, o prie sienų šį darbą pasilikau sau,- reikia kad patalpose būtų pakankamai šilta, reikia prieš tai nupjauti išlindusias sandarinimo putas, reikia nuvalyti sienas prie kurių klijuosis juosta.
Klijuojant, kampuose, kur juosta lenkiasi atsiranda „garbanos“, kurias papildomai klijuoju butilo juosta padengta aliuminiu. Taip pat, perspektyvoje silikonu reikės užtaisyti ertmes, kurios yra dėl nepilnai užtaisytų mūro siūlių. Iš lauko juostų kol kas neklijuoju, visų pirma reikia iš apačios įstatyti šlangeles, kuriomis bus nuleidžiamas kondencatas, o be to, reikia sulaukti šiltesnių orų.

DSC00898

DSC00899

DSC00900

DSC00901

DSC00902

DSC00903

DSC00904

DSC00905

DSC00907

DSC00909

Kaip ten bebūtų, sudėjus langus su mūsų „buržuika“, kuri prie celofaninių langų prišildydavo iki +5-7 laipsnių dabar gana lengvai palaikau +15-16 laipsnių. Ypač malonu buvo savaitgalį, kuomet lauke siautė pūga o viduje buvo šilta. Turint omeny, kad namo sienos yra gerokai įšalusios – tai rezultatas tikrai puikus, o kai prie buržuikos šilumos prisideda saulė tai viduje pasiekiama ir 20laipsnių temperatūra.
Pirmadienį, kuomet lauke buvo saulėta ir spaudė lengvas šaltukas. Vakare name vien nuo saulės šilumos temperatūra laikėsi +7-8 laipsniai.

2 šiltinimo sluoksnis

Žiema eina į pabaigą ir aš einu į pabaigą su antruoju šiltinimo sluoksniu. Tam naudoju 10 cm putplastį, kurį montuoju tarp medinių brūsų. Brūsai, kaip jau rašiau anksčiau, pritvirtinti prie gegnių ir įmūrytų metalinių plokštelių. Montuojant antrą sluoksnį stengiuosi, kad persidengtų pirmojo sluoksnio šiltinimo siūlės, o tarpus užpurškinėju putomis.
Apšiltinimo sluoksnį prispaudžiu sekančiu karkasu 50 X 50, tarp kurio bus montuojamas trečiasis ir pagaliau paskutinis šiltinimo sluoksnis. Anksčiau buvau nusprendęs šį sluoksnį užpurškinėti uždarų porų putomis, bet dėl didelės jų kainos atsisakau ir planuoju daryti paprastai,- montuodamas 5 cm pilkojo polistirolo.
siltinimas 2_1
siltinimas 2_2
siltinimas 2_3

garažo vartai

Atrodo paprastas namo atributas, bet jeigu jau pasidarėme garažą tai ir vartai turi būti apgalvoti. Mūsų garažas tik vienam automobiliui, taigi vartai nėra dideli.
Vienas didžiausių sprendimų montuojant garažo vartus buvo jų nusileidimo vieta, mat pamato plokštė baigiasi lygiai su mūro išoriniu kraštu. Jei vartus montuojame standartiškai iš vidaus, tuomet turėsime 25cm į lauką išlindusį pamatą. Noriu paminėti, kad garažą aš planuoju šildyti, tiksliau palaikyti minimalią +6 laipsnių temperatūrą, reiškiasi peršalimai per pamatą nėra pageidaujami, jau nekalbant apie vizualinį „broką“.
Sprendimas – garažo vartus išstumti į išorinę mūro pusę, kad vartų guma remtųsi į betono kraštą ar netgi putplastį. Tam prie išorinės pusės buvo sumontuoti metaliniai profiliai ir vartų bėgiai tvirtinti prie jų. Taip vartai buvo išnešti į apšiltinimo sluoksnio kraštą. Kaip apipavidalinti ir užsandarinti putplasčio briauną ir jungtį su vartų guma dar galutinio sprendimo nėra, tai detaliai paaiškės tvarkant cokolį.
Dar vienas vartų sprendimas laukė iš vidaus. Garažo aukštį planuoju išnaudoti įrengdamas antresolę, o jei vartus montuočiau horizontaliai jie dalinai blokuotų užlipimą į 2aukštą. Tai įtakojo sprendimą vartus montuoti su kampiniu pakilimu palei stogą – kas sąlyginai išbrangino vartų konstrukciją.
garažo vartai 2

garažo vartai

Namo šiltinimas

Pagaliau atradau laiko aprašyti savo darbus, kurie tęsiasi jau nuo rudens.
Pirmas apšiltinimo sluoksnis.
Šiltinti namą apsisprendžiau pilkuoju putų polistirenu, nors planuojamas yra ventiliuojamas fasadas. Internete yra daug diskutuojama apie medžio šutimą putplastyje, bet kiek pasidomėjus daugiau atrasite, kad EPS turi drėgmės pralaidumą labai artimą medžiui. Net gi uždarų porų putos ilgainiui praleidžia drėgmę, tik jis panašesnis į kietmedžio. Vienintelis apsunkinimas yra tas, kad vatą lengviau priglausti prie medinių konstrukcijų, bet net šiltinant putplasčiu kraštus galima sandarinti montavimo putomis. Tarp kita ko, jei jau prakalbau apie montavimo putas, gavau labai įdomią informaciją, kad aukštesnės klasės montavimo putos, kaip tarkim PENOSIL Gold serijos turi šilumos laidumo koeficientą artimą neoporui – 0.035. Ši žinia mane netgi paskatino atsisakyti labai brangaus sprendimo apipurkšti visą namą PUR puta, nes tai yra tikrai labai brangu, o trečią sluoksnį pakeisti 5cm EPS užsandarinant tomis pačiomis putomis.
Bet dabar apie pirmąjį sluoksnį:
Prie mūro straipsnio rašiau apie metalines plokšteles įmūrytas į sieną. Tai buvo didelis galvos skausmas, nes nežinojau ar mano sumanymas pavyks, bet viskas pasisekė tiesiog puikiai. Šiltindamas keliais sluoksniais aš siekiu atitraukti medinį karkasą nuo sienos, nes medis turi palyginti prastą varžą, o tai įtakoja šaltesnes apšiltinimo vietas, bet jei tarp medžio ir sienos atsiras nepriklausomas apšiltinimo sluoksnis skaičiuotina varža ties karkasu pasidarys neskausminga. Taigi, ant įmūrytų plokštelių moviau putplastį, kuris mano dideliam džiaugsmui prasipjovė labai lengvai ir ko gero dėl to, kad naudojamas gana minkštas EPS60. Šio šiltinimo sluoksnio niekaip neklijavau prie sienos, užmautas ant kronšteinų jis puikiai laikosi, o prie plokštelių tvirtinamas medžio karkasas prispaudė plokštes visiškai patikimai. Tarpus tarp plokščių kiek įmanoma kruopščiai užpurškinėju sandarinimo putomis, šiuo atveju mano minėtomis PENOSIL.
DSC00722
Kiek daugiau krapštymosi ties langais, kur sumontuotas daug dėmesio ir kritikos susilaukęs mano pasirinktas medžio karkasas langų tvirtinimui. Deja, o gal ir ne, aš šį karkasą palikau nes:
• prie jo man reikės tvirtinti sekantį karkasą fasadui.
• Pasitarus su langininkais jie mane patikino, kad tvirtinimas į karkasą yra netgi labai neblogas sprendimas, nes tvirtinant plokštelėmis tektų tose vietose perpjauti sandarinimo juostas taip iššaukiant kitas blogybes.
• Šis karkasas neturės tiesioginio ryšio su sekančiu karkasu, nes tarp jų atsiras bent 10cm neoporo.
Žodžiu aplink langus reikėjo išpjaustyti plokštes, kad dalis palystų po karkasu, o dalis jį uždengtų. Taip pat yra ką veikti ties išlendančiomis gegnėmis ir kitomis medinėmis konstrukcijomis.
DSC00726
Dar užbėgsiu už akių ir parašysiu apie peršalimą per metalinius kronšteinus. Nuotraukose matosi, kad jie yra išlindę, iškarto noriu pasakyti, kad jie nusipjaus, o prieš juos atsiras trečias šiltinimo sluoksnis. Aišku, matematiškai skaičiuojant ties metalu bus tik ~5cm šiltinimo, bet tai nebus tiesioginis metalo peršalimas, o tik mažesnės varžos sienos dalis. Norint įvertinti šių taškų įtaką, reikia suskaičiuoti plokštelių skerspjūvio plotą, kuris yra 0,00008m2 (40X2mm), o jų skaičius viso yra ~90vnt tai reiškia per visas namo atitvaras bus net 0,0072m2 plotas su mažesne varža. Noriu dar kartą pabrėžti, mažesne šilumine varža, nes tai nėra tiesioginiai šalčio tilteliai. Taip pat noriu paminėti, kad visas karkasas, kuris tvirtintas prie šių kronšteinų yra prikabintas prie gegnių, jei kas bandys atkartoti šią mano detalę būtinai atkreipkite į tai dėmesį, ir prieš įmūrydami kronšteinus numatykite, kuriose vietose bus gegnės, kad jos atsirastų virš kronšteinų.
Per tiek laiko pavyko apšiltinti ne tik sienas, bet ir sumontuoti putplastį tarp gegnių į stogą. Čia mano tikslas taip pat eliminuoti medžio karkaso įtaką šiltinimui. Šiltinant stogą bus labai panašiai kaip su siena, tik čia pirmiausia sukišam putplastį tarp gegnių, o paskui prie jų klijuosiu dar 20cm neoporo sluoksnį taip tarp patalpų ir medžio atsiras nepriklausomas šiltinimo sluoksnis. Šiltinant stogą labai svarbu apšiltinti kampus ties murlotu. Su vata tai būtų gerokai paprasčiau, o putplastį reikia išsipjaustyti prieš montuojant, o vietomis šiltinti iš atskirų detalių. Tam, kad maksimaliai išvengtume galimų nesandarumų, aplink kiekvieną detalę bei tarp putplasčio ir gegnių užpurškinėju montavimo putomis.
DSC00718
DSC00717
DSC00727